Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Iškart pažymima, kad tik savarankiškas kaupimas ir svarus valstybės skatinimas gali ištraukti būsimus pensininkus iš skurdo gniaužtų ateityje.
LGDĮA lygina, kad valstybinės pensijos yra mažos netgi tokioje valstybėje kaip Šveicarija. Ši valstybė - aukšto pragyvenimo lygio sinonimas, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Šveicarų senatvės išmokos siekia 1000-2000 eurų per mėnesį, tačiau tai nėra dideli pinigai, jų sunkiai užtektų pragyvenimui.
DELFI aiškinasi, kodėl šveicarai gali dirbti ir gyventi nesijaudindami dėl artėjančios senatvės ir kokia yra šalies pensijų sistema. Pasirodo, šalyje išties yra nemažai įdomybių.
Pensijų reforma – kaip užsitikrinti orią senatvę Lietuvoje? Komentuoja ekonomistė Elena Leontjeva
Šveicarijos Pensijų Sistemos Struktūra
Šveicarijoje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri užtikrina šveicarams solidžias pensijas, ir ji yra panaši į lietuviškąją. Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis Julius Česnakauskas teigia, kad šalies pensijų sistema yra panaši, bet senjorai gyvena oriai, nes kaupia pensijai savarankiškai.
Trys pakopos:
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
- Pirmoji pakopa yra bazinė senatvės ir neįgalumo pensija, t. y. valstybinis draudimas, panašus į mūsų „Sodrą“, tik skirtumas toks, kad kiekvienas turi savo sąskaitą, kurioje jis mato ir žino, kiek į ją yra įmokama. Laikoma, kad ši pensija skirta būtiniausiems gyvenimo poreikiams užtikrinti, kad „nenumirčiau iš bado“. Tokia gyvenimo poreikiams užtikrinti suma svyruoja nuo maždaug 1013 eurų iki 2000 eurų, ir, nors ji atrodo įspūdinga, Šveicarijoje tai nėra daug. Iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, J. Česnakauskas gali tikėtis apie 1500 eurų, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja.
- Antroji pakopa - privaloma visiems pagal darbo sutartį dirbantiems gyventojams, per metus gaunantiems mažiausiai apie 19 tūkst. eurų. Kadangi bazinė pensija žmogui garantuoja tik apie 1000-2000 eurų per mėnesį ir ji skirta išgyventi, darbuotojai kaupia ir antroje pakopoje, kuri turėtų „palaikyti gyvenimo standartą“ ir padėti gyventi oriai. Šis kaupimas dar vadinamas profesiniu dirbančiųjų draudimu. Jis nėra valstybinis, o privatus, t. y. šalyje egzistuoja daugybė privačių pensijų kasų, reguliuojamų panašiai kaip bankai. Siekiama, kad šios dvi privalomos pakopos žmogui garantuotų mažiausiai 60 proc. buvusio paskutinio atlyginimo dydžio pensiją, tačiau kai kada pensija siekia ir 80 proc. buvusio atlyginimo. Iš II pensijų pakopos jis gali tikėtis bent 1900 eurų.
- Trečioji pakopa jau savanoriška. Ji palanki dėl to, kad iki 6700 (apie 580 eurų) frankų per metus įnešta suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Nėra ribojama, kiek į ją galima įnešti. Galiu ten ir milijoną įdėti, jei turiu. J. Česnakauskas kol kas nekaupia III pakopos pensijų fonduose, bet ketina tai daryti.
Pensijų sistemos pakopos. Šaltinis: manoaleja.lt
Įmokos į Antrą Pakopą
Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys. Pensijos dalį darbuotojas moka kartu su darbdaviu. Nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo tiek darbdavys, tiek darbuotojas į fondą sumoka po 4,2 proc. nuo algos senatvės pensijos draudimo įmokas, 0,7 proc. - neįgalumo draudimo ir po 0,225 proc. - nedarbo draudimo įmokas.
Pasirinkus norimą pensijų kasą, darbdavys kas mėnesį į ją pervedą tam tikrą įmoką. Ji vėlgi skaidoma per pusę - t. y. po tiek pat sumoka darbdavys ir darbuotojas. Jeigu asmuo yra jaunas, iki 24 metų, jis moka draudimo įmokas, bet jų nekaupia. Nuo 25 metų jis moka 7 proc. atlyginimo dydžio įmoką (3,5 proc. - darbdavio dalis, 3,5 proc. - darbuotojo dalis), o sulig metais įmokos procentas auga ir likus 10 metų iki pensijos pasiekia 18 proc., t. y. darbdavys ir darbuotojas kas mėnesį sumoka po 9 proc.
Pensijos Išmokos
Atėjus pensijos laikui, antroje pakopoje sukauptos sumos bazės kontekste paskaičiuojamas metinis pensijos dydis, pritaikant konversijos koeficientą, šiuo metu siekiantį 6,8 proc. Taigi kiekvienais metais žmogui bus išmokama 6,8 proc. antroje pakopoje sukaupto asmeninio fondo dydžio papildoma pensija. Tarkime, jeigu antroje pakopoje sukaupėte 100 tūkst.
„Dar vienas įdomus dalykas - pensijos išmoka priklauso nuo dvidešimtų gyvenimo metų sumokėtų metinių įmokų vidurkio. Tada yra tam tikri atlyginimų dydžių rėžiai, pagal kuriuos tavo bazinė pensija gali svyruoti nuo 1170 frankų (apie 1013 eurų) iki 2350 frankų (apie 2025 eurų) per mėnesį. Kitaip tariant, žmogus visuomet motyvuotas gauti didesnį atlyginimą, kad dėl to ir teks mokėti didesnes įmokas“, - pažymi jis.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia antra pakopa?
Šveicarijoje vyrai į pensiją jau dabar išeina 65 metų, moterys - 64-erių, tačiau, jei asmuo nori nustoti dirbti anksčiau, jis gali tą padaryti. Šveicarijoje veikiančios įmonių grupės „Agus“ partneris Gitanas Kancerevyčius DELFI pasakojo, kad tapti pensininkais ir gauti visas garantijas šveicarai gali ir nuo 58 metų, tik, žinoma, tuomet pensija bus mažesnė.
Papildomos Galimybės ir Ypatumai
G. Kancerevyčius atskleidė ir dar vieną įdomybę, kurios nerastume Lietuvoje: „Antroje pakopoje sukauptą dalį aš bet kada galiu išsiimti ir panaudoti, pavyzdžiui, būstui įsigyti ar verslui steigti, o tada vėl kaupti šioje pakopoje iš naujo. Be to, jeigu išvažiuoju gyventi į kitą šalį, galiu išsivežti šią sumą su savimi ir ją pervesti į kitos šalies pensijų fondą arba tiesiog atsiimti. Lietuvoje to padaryti aš negaliu, nors antroje pakopoje yra sukaupti mano paties pinigai.“ Visos suneštos lėšos yra investuojamos ir apdraustos iki 100 tūkst. frankų.
Taip pat įmokas pensijai gauti turi mokėti absoliučiai visi Šveicarijos gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus. „Ar tu dirbi, ar ne - vis tiek privalai susimokėti. Nedirbantieji moka nustatytą metinį minimumą, kai sukanka 20 metų.Tai yra vienas ir Šveicarijos ypatumų“, - pabrėžia jis.
Šveicarijos ir Lietuvos Pensijų Sistemų Palyginimas
Pasak LGDĮA, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais - Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.
„Lietuvos padėtis yra gerokai atsiliekanti nuo Europos Sąjungos. Atrodo, kad Šveicarijoje ir tos pačios pakopos, ir žmonių supratimas, kad reikia rūpintis senatve, panašus, bet jeigu reiktų kalbėti apie valstybės skatinimą - ten yra sąlygos yra palankesnės. Lietuvoje pensijoms skiriama apie 7 proc. nuo BVP, o Šveicarijoje - net 12 proc. nuo BVP. Lietuvoje pastoviai keičiasi požiūriai į pensijų kaupimo sistemas“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bakšinskas.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie antros pakopos pensijos paveldėjimą
Šiuo metu Lietuvoje į pensiją vyrai išeina sulaukę 63 metų ir 6 mėnesio amžiaus, moterys - 62 metų. DELFI primena, kad senatvės pensijos amžius didinamas pagal 2011 m. priimtą Pensijų įstatymo pakeitimą. Nuo 2012 m. senatvės pensijos amžius moterims kasmet didinamas keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais, taigi 2026 m. tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis tik sulaukę 65 metų.
Šiuo metu Lietuvoje viena iš lietuviškos pensijos sudėtinių dalių - bazinė pensija siekia 130 eurų. Tačiau jau nuo 2018 m. ji didės, nes įsigalios pensijų indeksavimo tvarka. Anot G. Kancerevyčiaus, Lietuvoje situacija nėra teisinga, nes dideles pajamas gaunantis žmogus vis tiek gaus panašią pensiją kaip ir žemas pajamas gaunantis, nors įmokų sumokėjo daugiau. „Lietuvoje situacija labai baudžianti. Nesvarbu, ar uždirbi 2000-3000 eurų, ar 600 eurų, vis tiek gausi daugmaž panašią pensiją. Todėl žmogus, išėjęs į pensiją, tiesiog gauna šoką, nežino, kaip gyventi, kai jo finansinė padėtis staiga taip pasikeičia“, - atkreipia dėmesį jis.
Lietuvoje antros pakopos kaupimas pensijai yra savanoriškas, o Šveicarijoje tai privaloma visiems pagal darbo sutartį dirbantiems gyventojams, per metus gaunantiems mažiausiai apie 19 tūkst. eurų.
Pagrindiniai skirtumai:
- Šveicarijoje didesnis valstybės indėlis į pensijų sistemą (12 proc. nuo BVP, Lietuvoje - apie 7 proc.).
- Šveicarijoje antra pakopa yra privaloma, Lietuvoje - savanoriška.
- Šveicarijoje galima išsiimti dalį sukauptų lėšų antroje pakopoje, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
| Šalis | Valstybės indėlis į pensijų sistemą (nuo BVP) | Antra pakopa | Galimybė išsiimti dalį lėšų |
|---|---|---|---|
| Šveicarija | 12% | Privaloma | Taip |
| Lietuva | 7% | Savanoriška | Ne |
Lietuvos pensijų sistemos problemos. Šaltinis: vz.lt
„Daugelis gyventojų gyvena iliuzijų pasaulyje ir tikisi, kad senatvėje galės išgyventi iš valstybinės pensijos“, - teigia gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė. Pasak asociacijos, jau po 20 metų „Sodros“ pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.
Anot banko „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, esminis šveicarų bruožas - suvokimas apie pensiją kaip draudimą. „Jie suvokia pensiją kaip taupymo instrumentą - kaip draudimą, ir žmonės supranta, kad mokėdami tas įmokas jie moka sau, o pas mus yra kreivų veidrodžių karalystė - žmogus nesupranta, nei ką jis moka, nei kodėl, nei kokia bus jo pensija, o pats mokestis, nors yra vadinamas įmoka, vis tiek iš esmės yra mokestis."
tags: #antros #pakopos #pensijos #sveicarijoje