Šio straipsnio tikslas - išsamiai apžvelgti antrosios kartos Lietuvos invalidumo teisinę bazę, jos skiriamas slaugos poreikių aptarnavimo galimybes, lengvatas bei įstatymų sukurtas sąsajas su socialine integracija. Remiantis įstatymais, įgyvendintais per pastaruosius metus, naujasis požiūris į žmogų su negalia grindžiamas neįgaliojo sampratos keitimu, platesniu galimybių atvėrimu ir visapusiška parama visą gyvenimą.
Teisinė bazė ir pagrindinės nuostatos
Invalidai Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises kaip ir kiti gyventojai, o visuomenės ir valstybės struktūros turi būti atviros naujai integracijai. Pagal įstatymo nuostatas, invalidumą galima nustatyti ir įvertinti komisijose, kurios remiasi kompleksiniu asmens sveikatos būklės ir galimybių įsisavinti kasdienę veiklą įvertinimu. Specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į amžių, invalidumo ar darbingumo lygį, o jų įtvirtinimas vykdomas nagrinėjant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam.
Valstybės institucijos plataus pobūdžio įgalinimo priemones įveda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su sveikatos apsaugos ir švietimo bei mokslo ministerijomis. Nustatoma, kad specialiųjų poreikių lygį galima nustatyti tik tuo atveju, kai tai reikalinga asmeniui. Taip pat įtvirtinta, kad neįgaliųjų socialinėje integracijoje dalyvauja ir jų organizacijos, kurios gali tvarkyti visuomeninę apskaitą ir gauti duomenis iš valstybinių tarnybų.
Darbas, įdarbinimas ir profesinė reabilitacija
Straipsniuose nustatyta, kad invalidai gali būti įdarbinami įprastose arba specialiai įrengtose darbo vietose. Darbdaviams, neatitinkantiems kvotų arba neveikiantiems įdarbinimo įsipareigojimų, gali būti taikomos papildomos įmokos į Užimtumo fondą. Taip pat numatyta, kad darbdaviai gali atleisti invalidą, gavus savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimą ir iš anksto apie numatomą atleidimą pranešę asmeniui.
Dalyvavimas profesinėje reabilitacijoje suteikia galimybę gauti profesinės reabilitacijos išmokas. Išmokos mokamos nuo pirmos dienos, kol kursas trunka ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Išmokos dydžiai ir jų paskyrimo tvarka nustatomi vadovaujantis Tarnybos sprendimais dėl profesinės reabilitacijos poreikio.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
Slaugos, priežiūros ir techninės pagalbos poreikiai
Įstatymas reglamentuoja, kad visiškos negalios asmeniui priklauso slaugos pašalpa, mokama iš valstybės biudžeto. Ta pati pašalpa mokama globėjui, kai asmuo pripažintas neveiksniu. Slaugos pašalpos taikomos bei ginčai dėl jų nagrinėjami pagal nustatytas šalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad techninės pagalbos priemonės ir finansinės pagalbos priemonės teisės garantuojamos atsižvelgiant į asmens poreikius.
Specialieji poreikiai ir reabilitacijos programos
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas šio įstatymo 7 dalyje nurodytais terminais, o jų įgyvendinimas ir tęstinumas užtikrinamas planuojant medicinines, profesines ir socialines reabilitacijos programas. Taip pat pabrėžiama, kad įmonėms, gaminančioms kompensacinę techniką invalidams, taikomos lengvatos laikantis įstatymų bei Vyriausybės ar savivaldybių aktų nuostatų. Specialus ugdymas pritaikomas pagal asmens gebėjimus, o priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta prioritetiniu atvejais, kai sąlygos leidžia.
Finansavimas ir administravimas
Invalidų socialinio aprūpinimo finansavimo šaltiniai apima valstybės socialinį draudimą, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudjetų lėšas. Invalidų fondas kaip papildomas finansavimo šaltinis gali būti papildomai papildomas per loterijas ir aukcionus, organizuojamus Lietuvos invalidų reikalų tarybos. Įgyvendinimo kontrolė užtikrinama konfliktų komisijos bei kitų institucijų mechanizmais, kurie sprendžia ginčus tarp invalidų ir valstybės medicininės-socialinės ekspertizės komisijų.
Kaip keičiasi požiūris į žmogų su negalia
Naujoji integracijos koncepcija įtvirtina žmogaus negalios apibrėžimą kaip galimybių atverčių rinkinį, kuriame asmenys turi teisę į paslaugas, reabilitaciją, švietimą ir darbo galimybes. Važiuojant į priekį, prioritetas yra ne vien tik prisitaikymas, bet ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje bei nuolatinis asmenų gebėjimų tobulinimas. Inicijuojama įstaigų ir institucijų tarpusavio koordinacija, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus su negalia galėtų pats pasirinkti savo gyvenimo kelią.
Praktiniai įgyvendinimo aspektai
- Specialiųjų poreikių įvertinimas išlieka prioritetinis - jis atliekamas kompleksiai, apimantis sveikatos būklę, kasdienę veiklą ir galimybes savarankiškai gyventi.
- Profesinės reabilitacijos programos finansavimas - išmokos mokamos, kol dalyvauja programoje, iki 180 dienų, taikant atitinkamas sąlygas.
- Darbdavių atsakomybės - kvotos ir papildomos įmokos už neatitinkančius įdarbinimo reikalavimus.
- Slaugos pašalpos - mokamos iš valstybės biudžeto, priklausomai nuo asmens statuso; globėjui už perduodamą priežiūrą taip pat gali būti skiriama pašalpa.
- Integracinės iniciatyvos - infrastuktūros pritaikymas, kad viešosios erdvės, transportas, švietimo įstaigos ir darbo vietos būtų pritaikytos neįgaliesiems.
Prabilo apie infliaciją Europoje: kodėl didesnė būtent Lietuvoje ir kiek rudenį mokėsime už maistą?
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Kaip veikia antra pakopa?