2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. 2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksines pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas [1].
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, t. Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai [2] akcentuoja, kad visų formū smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.
2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagri̇stus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas, tod̨l sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Dar 1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą̨ arba joms buvo grasinta. Apie patį pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė̇ 10,6 % nukentėjusiųjų̨.
Taip pat skaitykite: Melagingi pranešimai apie smurtą Lietuvoje
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje [5]. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių [6]. Oficialiuos statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis šios apklausos duomenimis, Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų).
Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju. Smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų). Vyrų smurto patirtis - daugiausia iš vaikystės, paauglystės. 53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė.
Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną. SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8647 - suaugę asmenys ir 4008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų. Svarbu pažymėti̇, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrės asmuǫ dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų.
Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ [10] ataskaitos̨ išvadose per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys, t. Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas b augina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais. Atkreipkite dėmesį. Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų̇ būti smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų isvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui - pasiekti. Specialistams tenka atsakingą užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai.
Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai - tėvas) smurtauoja prieš kitą (dažnai - motiną). Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai. Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, reklamose) apstų priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Vadovaujantis tokiomis kultūrinėmis normomis nei viena moteris negali jaustis pakankamai gera mama, nes šių reikalavimų paprasčiausiai neįmanoma atliepti. Tuo tarpu vaikus prižiūrintys vyrai mūsų visuomenėje vis dar suvokiami kaip teigiama išimtis. Atsižvelgus į šias aplinkybes visi atvejai turi būti kruopščiai įvertinti.
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai - abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė). Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiūris ir smurtauti pasirengimą sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai - nusikaltimas.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
tags: #ank #melagingas #del #smurto