Smurtas artimoje aplinkoje - tai rimtas asmens teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas, su kuriuo susiduria daugelis žmonių, įskaitant moteris, vaikus, asmenis su negalia. Policija, kaip teisėsaugos institucija, turi pareigą laiku reaguoti į visas smurto situacijas, kai gresia pavojus žmogaus saugumui, sveikatai ar gyvybei. Tačiau smurtas dažnai pasireiškia ne tik fizine forma, bet ir psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu spaudimu, o kai kuriais atvejais - ir informaciniu smurtu, kuris taip pat turi didelę įtaką aukų gyvenimui.
Policijos vaidmuo ir kontaktas siekiant apsaugos
Policija turi ne tik pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus, bet ir įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą bei sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Taip pat pareigūnai gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų, siekiant apsaugoti auką ir jos vaikus. Jeigu esate smurto auka ir jūsų saugumas, sveikata ar gyvybė yra pavojuje, turite teisę nedelsiant kviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112.
Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai smurto auka negali pati paskambinti pagalbos numeriu, kadangi smurtautojas atima telefoną ar kitaip stabdo pagalbos prašymą. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad apie smurtą gali pranešti ne tik pati auka, bet ir bet kuris įvykio liudytojas - pavyzdžiui, kaimynas ar kitas šeimos narys. Vaikai, kaip tiesioginės smurto aukos ar liudytojai, taip pat turi teisę kreiptis pagalbos.
Smurto artimoje aplinkoje formos ir poveikis asmenims su negalia
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti labai įvairiai: fiziniu, seksualiniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu. Itin opi yra situacija su asmenimis, turinčiais negalią, kurie dažnai patiria specialias smurto formas. Tai gali būti manipuliavimas vaistais, kūno autonomijos ribojimas, nepageidaujami intymūs prisilietimai, savarankiškumo ribojimas bei žeminimas dėl negalios.
Pavyzdžiui, lėtinis gąsdinimas dėl nepateikto pagalbos, neleidimas naudotis techninėmis pagalbos priemonėmis arba daiktų ir baldų išdėstymas taip, kad žmogus negalintis vaikščioti ar matyti, negalėtų laisvai judėti, yra ypač destruktyvūs smurto atvejai. Be to, perdėtas globėjiškumas ar tariama priežiūra gali maskuoti tikrą smurtą, o finansų manipuliavimas ir nekokybiškų pagalbos priemonių teikimas dar labiau riboja žmogaus laisvę.
Taip pat skaitykite: Albinas Bieliauskas – verslas ir visuomeninė veikla
Institucinis smurtas ir žmogaus teisių pažeidimai
Be šeimos konteksto smurto, svarbu atkreipti dėmesį ir į institucinių įstaigų elgesį, kuris gali įgyti smurto formą, ypač su žmonėmis, turinčiais negalią. Institucinis smurtas - tai valstybės įstaigų darbuotojų atsainumas arba neigiamos nuostatos, vedančios prie žmogaus teisių pažeidimų.
2022 metais Lietuvoje 8 iš 10 nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje buvo moterys. Europos Sąjungos šalyse moterys su negalia rizikuoja būti nukentėjusios nuo smurto net 2-5 kartus dažniau nei moterys be negalios. Tokie skaičiai rodo didelę socialinę problemą, reikalaujančią aktyvesnių prevencinių ir apsaugos mechanizmų.
Teisinė aplinka ir prevencijos priemonės Lietuvoje
Lietuvoje jau nuo 2011 metų galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris ženkliai sustiprino teisinę bazę kovai su smurtu. 2016 metais policija buvo kviesta į daugiau kaip 60 000 smurto šeimoje atvejų, daugiausia dėl moterų, vaikų ir vyrų nukentėjimo. Siekiant pagerinti situaciją, buvo įsteigta specializuotų pagalbos centrų sistema, o Policijos departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriant koordinuotą atsaką visoms suinteresuotoms institucijoms - švietimo, socialinių darbuotojų ir policijos bendradarbiavimą.
Smurto artimoje aplinkoje nepateisina didžioji dauguma Lietuvos gyventojų
Smurtas informacijos ir komunikacijos srityje
Albinas Ančius akcentuoja, kad smurtas informacijos srityje taip pat gali būti nepastebimas, tačiau itin žalingas. Tai apima manipuliavimą informacija, dezinformaciją ir psichologinį spaudimą, nukreiptą prieš aukas. Smurtas žodžiu, interneto patyčios ar informacijos slėpimas yra tokios formos, kurios paveikia aukos psichinę būklę ir saugumą.
Šiame kontekste ypatingai svarbus informacijos skaidrumas, viešumas ir atsakomybė už skleisdamos žinią institucijų bei žiniasklaidos. Tik taip galima užtikrinti efektyvią pagalbą ir atitinkamų priemonių taikymą kovojant su smurtu artimoje aplinkoje bei visuomenės švietimą smurto atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Pagalba, kai grasina smurtu
Kaip elgtis smurto artimoje aplinkoje atveju?
- Jeigu jaučiate, kad esate pavojuje, nedelskite ir skambinkite 112.
- Jei neturite galimybės patys skambinti, kreipkitės į artimuosius, kaimynus ar kitus liudytojus, kad jie praneštų apie incidentą.
- Prisiminkite, kad smurtas nėra buitinė problema, o rimtas žmogaus teisių pažeidimas.
- Pasinaudokite specializuotų pagalbos centrų pagalba ir konsultacijomis.
- Asmenys su negalia turėtų kreiptis dėl papildomos pagalbos ir apsaugos, kuri atsižvelgtų į jų poreikius.
Stebėjimas ir prevencija ateičiai
Lietuvoje būtina didinti policijos pareigūnų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje atvejais ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant efektyvios pagalbos. Europos Tarybos siūlomas priemonių paketas apima ne tik teisėsaugos stiprinimą, bet ir švietimo įstaigų bei socialinių tarnybų integraciją, siekiant sustiprinti žmogiškųjų teisių apsaugą, ypač moterims ir asmenims su negalia.
Tinkamai organizuota sistema ir atvira visuomenė yra pagrindas mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų jaustis saugus savo namuose ir bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje: ką svarbu žinoti