Šiame straipsnyje aptarsime advokato profesinės reabilitacijos sąlygas Lietuvoje, įskaitant įstatyminius reikalavimus, drausminę atsakomybę ir kitus svarbius aspektus, susijusius su advokato veikla.
Teisinės paslaugos ir sutartys
Advokatas teisines paslaugas gali teikti klientui tik sudaręs su klientu teisinių paslaugų sutartį. Lietuvos advokatūra nėra patvirtinusi galiojančios tipinės teisinių paslaugų sutarties formos, todėl teisinių paslaugų sutartį privalo parengti advokatas.
Lietuvos advokatūra nėra įgaliotas teikti teisines paslaugas / konsultacijas į ją besikreipiantiems asmenims. Dėl teisinių paslaugų rekomenduojama kreiptis į Jūsų pasirinktą advokatą.
Advokato veikla - tai teisinių paslaugų teikimas, kaip apibrėžta Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybė
Atsakomybė kyla pažeidus teisės normas. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Kas yra Advokato Socialinio Draudimo Kasa?
- Civilinė atsakomybė: Ji atsiranda dėl žalos padarymo kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Ji kyla iš sutarties (sutartimi sutartos sąlygos pažeidimo) arba delikto (teisės normos pažeidimo). Atsiradus žalai ginčus dėl civilinės atsakomybės sprendžia ne Lietuvos advokatūra, o teismas.
- Drausminė, etikos atsakomybė: Grįsta etika, sąžine, vertybėmis. Šią advokatų atsakomybę vertina Lietuvos advokatūra ir nustačiusi advokato veikloje profesinės veiklos ar etikos pažeidimą taiko advokatui drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą, viešai skelbiamą papeikimą arba pašalinimą iš advokatų sąrašo.
Pirmiausia, rekomenduojama susisiekti su Jūsų pasirinktu advokatu ir siekti geranoriškai aptarti savo lūkesčius ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Skundą galima siųsti el. paštu.
Skundo atmetimo sąlygos
Skundą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo atsisakoma priimti, jeigu:
- paaiškėja, kad Pareiškėjo skundu prašoma nagrinėti ginčą ir (ar) aplinkybes, kurių nagrinėjimas nepriskirtas Advokatų tarybos kompetencijai;
- nuo skunde nurodyto paskutinio skundžiamojo įvykio dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau nei vieneri metai;
- ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja teismas ir arbitražas ar tiria ikiteisminio tyrimo institucija;
- yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra priimtas Advokatų tarybos ar Advokatų garbės teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
- Pareiškėjas pateikė nepasirašytą skundą arba Pareiškėjo vardu skundą padavė neįgaliotas asmuo;
- Pareiškėjas sistemingai piktnaudžiauja Skundo padavimo teise arba Skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Advokato pareigos
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo laikytis ir nepažeisti Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso, Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimų, Advokatų tarybos sprendimų ir kitų teisės aktų, kurie taikomi advokato veiklai.
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo Advokatūrai savalaikiai mokėti įmokas ir mokesčius, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, apdrausti profesinę atsakomybę.
Advokatūros įstatymo 39 st. 1 d. 5 p. bei Lietuvos advokatūros įstatuose numatyta, kad advokatas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš jų kvalifikacijos tobulinimo balai teisės srityje turi sudaryti 2/3 visų surinktų balų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Veiklos apribojimai
Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla. Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę būti uždarosios akcinės bendrovės akcininku ir kolegialaus valdymo nariu, tačiau negali būti bendrovės vadovu.
Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, advokatas (advokato padėjėjas) gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Advokatas (advokato padėjėjas) gali būti viešosios įstaigos ar asociacijos vadovu tik tuo atveju, jei veikla vykdoma visiškai neatlygintinai - negaunama atlygio jokio forma.
Advokatas (advokato padėjėjas) negali užimti vienasmenio valdymo organo - daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigų ir gauti už tai atlyginimą.
Taip, jei veikla suderinama su Advokatūros įstatymu ir Lietuvos advokatų etikos kodeksu - užtikrinamas nepriklausomumas, vengiamas interesų konfliktas, saugoma kliento paslaptis ir kitų principų laikymasis, kurie reikšmingi derinant advokato, advokato padėjėjo ir kitas veiklas.
Taip, advokatas, turi teisę gauti atlyginimą už savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Šilutėje: apžvalga
Duomenų apsauga
Sprendžiant, ar tam tikras subjektas laikomas duomenų valdytoju, reikia įvertinti, ar jis atitinka duomenų valdytojo kriterijus (BDAR 4 straipsnio 7 dalis), t.y. ar jis priima sprendimus asmens duomenų tvarkymo tikslams ir priemonėms (kokia jo įtaka duomenų tvarkymo pagrindinių aspektų).
Atsižvelgiant į tai, kad klientas advokatui tokių aspektų negali nustatyti ir nenustato, advokatas tokius sprendimus priima savarankiškai (kai teikiamos teisinės paslaugos) ir advokatas už šiuos sprendimus atsako, todėl jis yra duomenų valdytojas.
Juridinis asmuo DAP būti negali, tačiau tai nereiškia, kad juridinis asmuo negali būti pasitelktas DAP funkcijų vykdymui. Organizacija gali pavesti juridiniam asmeniui vykdyti DAP užduotis, tačiau toks juridinis asmuo turi paskirti konkretų savo darbuotoją, kuris bus duomenų apsaugos pareigūnu konkrečiai organizacijai.
Advokato orderių knygelės Lietuvos advokatūroje išduodamos nemokamai.
Vienu metu advokatas gali vadovauti ne daugiau nei trijų advokato padėjėjų praktikai. Advokatas, įregistravęs nuotolinę darbo vietą, negali turėti advokato padėjėjų.
Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose.
Nėra objektyvių priežasčių, kodėl advokatų profesinės bendrijos negalėtų būti priskiriamos SVVĮ subjektams, o jų galimybės apribotos pasinaudoti Europos Sąjungos fondų investicijų programomis.
Pažymėtina, kad tai yra Lietuvos advokatūros nuomonė, kuri gali nesutapti su kitų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų aiškinimu.
CUHK - Etikos principai
Privalomasis draudimas
Privalomąjį draudimą galėtume apibrėžti taip - įstatymais reglamentuota tam tikrai asmenų grupei ar visiems asmenims privaloma draudimo rūšis ar grupė. Tai tokia draudimo forma, kaip privataus sektoriaus pagalba sukurtas instrumentas visuomenės socialinėms reikmėms tenkinti, yra efektyvus tik tuomet, kai atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas aiškiai apibrėžia draudimo rūšies turinį, draudimo sutarties šalių teises bei pareigas, draudimo sumas, draudimo įmokas, draudimo išmokas, draudiminius ir nedraudiminius įvykius, draudimo sutarties terminus, draudimo sutarties galiojimo aplinkybes ir kita.
Atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti ne tik išvardinamos privalomojo draudimo rūšys, bet ir įteisinamos pagrindinės tokio draudimo nuostatos, o taip pat išdėstomi svarbiausieji privalomojo draudimo rūšies taisyklių principai.
Privalomojo draudimo principai
- Privalomoji forma nustatoma įstatymu, pagal kurį draudikai privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudėjai - įnešinėti reikalaujamas draudimo įmokas.
- Objektų, nurodytų įstatyme, visiškas apėmimas privalomuoju draudimu.
- Automatiškumas apdraudžiant privalomuoju draudimu įstatyme nurodytus objektus.
- Privalomojo draudimo galiojimas nepriklausomai nuo draudimo įmokų įnešimo.
- Privalomasis draudimas yra neterminuotas.
- Privalomojo draudimo draudiminės apsaugos normavimas.
Valstybės suinteresuotumas kištis į draudimo rinkos veikimą kyla iš bendro suvokimo, kad draudimas rizikos kaštų išskleidimo būdu duoda visuomenei naudos.
Svarbu paminėti, jog privalomojo draudimo sutarties šalys neturi teisės tarpusavio susitarimu siaurinti draudiminės apsaugos ribų, nustatytų privalomojo draudimo rūšies taisyklėse.
Lietuvoje vyksta dideli pasikeitimo procesai privalomojo draudimo srityje - vienos draudimo rūšys panaikinamos, formuojamos kitos. Ir jos liečia didelę visuomenės dalį, todėl privalomąjį draudimą reikėtų panagrinėti kiek detaliau.
Civilinės atsakomybės draudimas
Civilinės atsakomybės draudimas yra glaudžiai susijęs su šalyje egzistuojančiomis teisinėmis civilinės atsakomybės normomis. Mūsų šalies Civilinis kodeksas apibrėžia civilinę atsakomybę kaip ,,turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“.
Apskritai, civilinės atsakomybės rizika yra labai pavojinga draudimo įmonėms, kadangi gali atnešti labai didelius nuostolius neprognozuojamoje, o gal būt ir visai netolimoje ateityje.
Priklausomai nuo to, ar civilinės atsakomybės draudimas yra vykdomas laisvu draudėjo bei draudimo įmonės susitarimu, ar dėl egzistuojančio įstatyminio reikalavimo, yra skiriamas privalomas bei savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas.
Dažniausiai sutinkamos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra:
- transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
- darbdavių civilinės atsakomybės draudimas;
- profesinės civilinės atsakomybės draudimas.
Dažniausiai sutinkamos neprivalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra:
- bendrosios asmens civilinės atsakomybės draudimas;
- ūkinės veiklos civilinės atsakomybės draudimas.
Šių santykių giminingumą rodo ta aplinkybė, kad tie patys objektai gali būti apdrausti tiek privaloma, tiek savanoriška tvarka, atsiranda materialiai vieningas ir pavaldus vienam teisiniam režimui santykis tarp draudiko ir draudėjo, nors atsiradimo pagrindai skirtingi.
Kitos draudimo rūšys
- valstybinis socialinis draudimas;
- draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe;
- privalomas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas;
- notarų civilinės atsakomybės draudimas;
- antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo;
- advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo;
- audito įmonės civilinės atsakomybės draudimas.
Advokato profesinė civilinė atsakomybė
Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.
Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija.
Kai advokatai veikia įsteigę advokatų profesinę bendriją, gali būti draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų profesinės bendrijos dalyvių skaičių, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam draudiminiam įvykiui.
Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką.
Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
tags: #advokatu #profesine #reabilitacija