Namai, kuriuose žmonės atsiskleidžia - taip apie grupinio ir savarankiško gyvenimo namus bei apsaugotą būstą sako socialiniai darbuotojai, padedantys čia įsikurti ir gyventi negalią turintiems žmonėms. Pastaruoju metu kuriami bendruomeniniai namai, kuriuose gyvenantiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, jaustis lygiateisiais visuomenės nariais.
Grupinio gyvenimo namuose gyvena ir padedami personalo savo buitimi rūpinasi psichinę negalią turintys žmonės. Tiek grupiniuose, tiek savarankiško gyvenimo namuose žmonės su negalia gyvena tarsi viena didelė šeima - vienuose namuose įsikuria ne daugiau nei 10 asmenų ir socialinis darbuotojas. Apsaugotame būste apsigyvena savarankiškiausi žmonės su negalia. Socialiniai darbuotojai juos aplanko, reguliariai palaiko ryšį, tačiau negyvena kartu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 grupinio gyvenimo namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei 100. Pagal projektą iki 2040 metų, planuojama, tokių namų bus 16.
Gyvenimas Grupinio Gyvenimo Namuose: Kasdienybė Ir Atsiliepimai
Gyventojai patys gaminasi valgyti, tvarkosi, švenčia šventes, neretai turi šiltnamį ar daržą, kuriuose augina daržoves, eina pas kaimynus, į renginius bendruomenėje, prisijungia prie įvairių organizacijų, klubų veiklos. Kaip pas visus: rūsyje - uogienės ir agurkai, šaldiklyje - uogos.
Tauragė buvo viena pirmųjų šalyje, 10-čiai neįgaliųjų sukūrusi kitokius namus. Lig tol jie gyveno Adakavo socialinės globos namų padalinyje Tauragėje. Šį namą Tauragėje už valstybės lėšas nupirko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Su remonto darbais jis atsiėjo apie 130 tūkst. Eur.
Taip pat skaitykite: Integracija į bendruomenę Adakave
Kaip papasakojo Adakavo socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Asta Šlepavičienė, kiekvienas gyventojas gali užsiimti mėgiama veikla, kadangi namuose vyksta edukaciniai užsiėmimai, darbinė veikla, rengiama dailės terapija, švenčiamos gyventojų gimimo dienos, minimos kalendorinės šventės. Organizuojamos išvykos į bendruomenės organizuojamus renginius, miesto šventes.
Grupinio gyvenimo namų Marių gatvėje gyventojai Jurgita ir Antanas noriai kviečia į savo kambarį ir džiaugiasi, kad gali papasakoti apie savo kasdienybę. „Čia jaučiuosi kaip savo namuose“, - sako Antanas.
Žydrūnas taip pat gyvena grupinio gyvenimo namuose Tauragės Marių gatvėje. Jis pasikviečia į savo kambarį, kuriuo dalinasi su drauge Ona, sakydamas, kad turi kažką svarbaus pasakyti. „Aš noriu išeiti iš čia. Noriu persikelti į apsaugotą būstą. Čia suvaržymai - kur eini, ten turi pasirašyti. Kaip po padidinamu stiklu.
Viktoras su savo drauge Dalia įsikūrę apsaugotame būste viename iš Tauragės miesto daugiabučių. Į Adakavo socialinės globos namus Viktoras pateko vos dvidešimties. „Atsikratydami manęs, jie man padovanojo laimę.
Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė tikina, kad perkelti į grupinio gyvenimo namus žmonės su negalia pasijunta laisviau, atsiskleidžia jų pomėgiai, kūrybiniai gebėjimai, pamažu išmoksta patys rūpintis savo gyvenimu. „Matytumėte, kaip jie pasikeičia, kaip išlaisvėja ir atsiveria, kai pradeda gyventi grupinio gyvenimo namuose. Tai stotelė, kurioje keičiasi gyvenimas, kur jie pradeda tikėti savo ateitimi“, - tvirtino K. Vis dėlto direktorė pripažįsta, kad būna ir nesėkmių, įvairių iššūkių.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Adakave
Tauragėje veikia dveji grupinio gyvenimo namai. Tai reiškia, kad negalią turintys asmenys, kurie negali savimi pasirūpinti, gyvena namų aplinką primenančioje įstaigoje, kur gauna nuolatinę specialistų pagalbą, taip pat naudojasi kitomis paslaugomis bendruomenėje. Apsaugotame būste jau įsikūrė 15 žmonių.
Pavyzdys iš Tauragės: Marių gatvės grupinio gyvenimo namai
Žurnalistė apsilankė Marių gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame name. Namas didelis ir gražus - tokiame išties norėtų gyventi dažnas. Jame - 5 dviviečiai kambariai, virtuvė, dušas, vonia, 2 tualetai, svetainė, laisvalaikio zona bei kitos erdvios bendro naudojimo patalpos. Tądien virtuvėje sukosi Žaneta - sakė mėgstanti gaminti maistą. Sriuba pietums jau garavo puode, savo eilės laukė kepti jau paruošti kepsniai.
Kitas šių namų gyventojas, Edvardas Gasinskas, svetingai pakvietė į savo kambarį, parodė tapomą paveikslą, kuri ketina padovanoti Tauragės merui. Jis - dailininkas, neretai dar ir vedantis dailės užsiėmimus, mokantis neįgalius vaikus piešti. O jei prideda ranką prie jų piešinių, gimsta tikri šedevrai. Edvardas aprodė ir visą namą: jaukius kambarius, kuriuose - nė dulkelės, didžiulį televizorių svetainėje, biliardą rūsyje, sako studiją, kurioje piešia, sandėliuke - žiemos laukiančius stiklainius su marinuotais agurkais, mišrainėmis, uogienėmis, o šaldiklyje - šaldytų gėrybių atsargas. Tvarkingas ir kiemas: nupjauta žolė, žydi gėlės, bėgioja šuo.
Grupinio gyvenimo namai Jurbarke
Taip pat skaitykite: Gyventojų gerovė Adakavo globos namuose
Baimių Būta
A.Šlepavičienė neslepia, kad prieš įsikuriant šiame name baimių būta ir darbuotojams, ir šių namų gyventojams. Nors gyventi čia norėjo visi, remiantis ekspertų ir socialinių darbuotojų išvadomis buvo atrinkti sveikiausieji. Vis dėlto daugeliui buvo nedrąsu palikti savo įprastą gyvenimo vietą ir būdą. Šių žmonių laukė nemenki pokyčiai - anksčiau buvę aptarnaujami, dabar jie kartu su socialine darbuotoja ir padėjėjomis, kurių yra penkios, patys tvarkosi namus, prižiūri aplinką, gaminasi valgį, skalbiasi drabužius ir atlieka kitus įprastus kasdienius buities darbus.
„Čia dirba socialinė darbuotoja ir 4 padėjėjos, kurios čia būna visą parą. Puikiausiai susitvarko. Žinoma, visko būna, kaip ir kiekvienoj šeimoj - ir susipykstam, ir susigeruojam, - pasakoja A.Šlepavičienė. - Žinoma, iš pradžių jie nelabai orientavosi, kur pakliuvę, tačiau dabar šauniai sukasi, gamina, tvarkosi aplinką. Aišku, reikia prižiūrėti, padėti, tačiau, kiek įmanoma, jie viską stengiasi daryti patys.“ Ji įsitikinusi, kad gyventi tokiuose namuose šiems žmonėms - didelis pasiekimas. Juk, būkim atviri, socialinė įstaiga yra paskutinė stotelė žmogaus gyvenime, kur tu esi niekas. O juk vis tiek visi esam žmonės, visi norim būti vertinami.
Pasak A.Šlepavičienės, tolesnis etapas būtų savarankiško gyvenimo namai, kuriuose neįgalūs žmonės gyventų jau atskirai, patys, socialinis darbuotojas juos tik lankytų. Ji prasitarė, kad du žmonės gyvenimui tokiuose namuose jau numatyti.
Grupinio gyvenimo namų atidarymas Šiauliuose
Bendruomenės Reakcija Ir Integracija
Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio Lauko gatvės gyventojai pasipiktino ir pasipriešino, kad šalia įsikurtų protinę negalią turintys žmonės. Čia turėjo iškilti Strėvininkų socialinės globos namai, kuriuose būtų apgyvendinta dešimt žmonių, tačiau vietiniai pasiryžę kovoti, kad statybos neįvyktų. Lauko gatvės gyventojai sako, kad negalią turinčių žmonių negalima prognozuoti, jie baiminasi dėl savo vaikų saugumo. Jie nevengė užgauliojančių epitetų žmonėms, kuriuos planuojama įkurdinti jų kaimynystėje. Gyventojai teigė, kad savivaldos institucijos neatsiklausė jų nuomonės. O Biržuose vietos bendruomenė blokavo planus pastatyti globos namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams.
Nuošalyje neliko net Prezidentas Gitanas Nausėda. „Nei be tėvų globos likę vaikai, nei žmonės su negalia neturi būti atstumti, atskirti ir stigmatizuojami. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paragino Žiežmarių, Biržų bei visų bendruomenių gyventojus, besipriešinančius vaikų ar neįgaliųjų globos namų įkurdinimui savo kaimynystėje, pirmiau statyti tiltus nei bijoti nežinomų dalykų.
A.Šlepavičienė svarsto, kad aplinkinių gyventojų baimes galbūt sukelia nuo sovietinių laikų išlikęs stereotipas, kai neįgalieji būdavo slepiami nuo visuomenės, globos įstaigos būdavo kuriamos užkampiuose. Ji įsitikinusi, kad turės užaugti dar ne viena karta, kol visi ims kitaip žiūrėti į neįgalius žmonės. Todėl labai svarbu ugdyti visuomenės toleranciją, neįgaliųjų savarankiškumą, padėti jiems įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, gyvenant šeimai artimoje aplinkoje.
Pakalbinti priešais grupinio gyvenimo namus gyvenantys Lina ir Juozas buvo atviri: „Iš pradžių, kai sužinojom, kas šitam name apsigyvens, nemažai baimės buvo. Praėjo metai, ir dabar jau matom, kad baiminomės išties be reikalo. Bent kol kas jokių problemų nebuvo, draugiški, malonūs žmonės, kam reikia, visada pasiruošę padėti.“
Maloniai žurnalistę sutikusi Gražina, gyvenanti gretimame name, sakė: „Visokių kalbų buvo, kai kas ragino net pas merą eiti, priešintis, kad čia neįkurdintų neįgalių žmonių. Bet ir tada sakiau - o ką mes pasakysim nuėję? Kai bus kas nors blogai, tada ir spręsim. Tačiau kol kas jokių bėdų. Į kaimynų gyvenimą jie nesikiša. Tvarkosi aplinką, žolę pjauna, gėles prižiūri. Kai kurie net labai susidraugavo, vieni pas kitus į svečius eina, pyragais vaišina, kavą kartu geria. Ir į įkurtuves kvietė, ir dabar, o po metų - į šventę.“
O gretiname sklype namą besistatantis Sigitas papasakojo, kad jis ir pardavė namą grupinio gyvenimo namams. Paklaustas, ar nesibaimina būsimos kaimynystės, jis net nustebo: „Ką jūs, tikrai nieko blogo nematau. Žmonės kaip žmonės, ir netgi, sakyčiau, labai draugiški ir malonūs. Sveikieji, ko gero, daugiau nesąmonių pridaro...“
Grupinio gyvenimo namuose Marių gatvėje socialinio darbuotojo padėjėja dirbanti Gražina Stašauskienė gyvena vos už kelių namų nuo savo darbo vietos. „Mūsų gatvėje gyvena rimti, solidūs žmonės, negalėjome prieštarauti tam, ko dar nebuvo. Dabar šia kaimynyste tik džiaugiamės, nes nemažai kaimynų iš mūsų globotinių sulaukia pagalbos dirbant nesudėtingus darbus: pjaunant žolę, tvarkant malkas. Per ketverius metus nebuvo nei vieno skundo dėl netinkamo šio namo gyventojų elgesio“, - sako G.
Tauragėje artimiausia Viktoro ir Dalios kaimynė Laima taip pat teigia, kad apsaugoto būsto gyventojai jokių problemų nekelia. „Bendraujame puikiai, kaip su visais kaimynais. Šitie žmonės paprasti, sukalbami, kaimyniški, jokių nepatogumų niekam nekelia.
Socialinė darbuotoja Laura Janušienė Adakavo socialinių paslaugų namuose dirba su gyventojams, kuriems reikalinga slauga. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė neslepia, kad tenka susidurti ir su visuomenės pasipriešinimu: prieš porą metų Skaudvilės bendruomenėje kilo skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybos jų kaimynystėje. „Buvo teigiama, kad neįgalių žmonių vieta yra Adakave ir jie ten gyventi negali. Grasinta kreiptis į teisines institucijas, kad neleistų projektui toliau vykti. Dėl didelio spaudimo tų sklypų atsisakėme ir pradėjome juos formuoti kitoje vietoje, kur nėra artimų kaimynų“, - prisimena K. Anulienė.
Prieš statant grupinio gyvenimo namus Norkaičiuose, globos namų darbuotojai susitiko su bendruomene. „Kuomet atvykome pristatyti gerąją patirtį, žmonės buvo iš anksto susiformavę nuostatą, kad tokie namai šalia jų neatsiras. Tačiau užtikrinus, kad grupinio gyvenimo namuose ištisą parą būna darbuotojai, o atrenkami savarankiškesni asmenys, nepasitenkinimas nurimo.
Adakavo Socialinių Paslaugų Namai: Praeitis Ir Dabartis
Adakavo socialinių paslaugų namuose pasitinka šurmulys - gyventojai vaikšto kieme, sveikinasi, nori bendrauti. Daug žmonių į Adakavo socialinių paslaugų namus atkeliavo iš vaikų ar kitų globos namų, kiti - po vyresniame amžiuje užklupusių ligų.
Pasak direktorės Kristinos Anulienės, ypač liūdina tie pasakojimai, kai žmogus dėl pinigų ar buto artimųjų „padaromas“ neveiksniu ir išsiunčiamas ten, kur juo pasirūpins valstybė. „Kai aš pradėjau dirbti, socialinio darbo nebuvo išvis. Net neįsivaizduojate, kaip atrodė tokios įstaigos. Daugeliui ir dabar jos atrodo tokios, kur neįgalieji yra uždaryti, niekur neišleidžiami, vos ne kalėjimo sąlygomis laikomi. Taip nebėra“, - sako K. Anulienė.
Vis dėlto ji įsitikinusi, kad savarankiškesniems negalią turintiems žmonėms globos namuose ne vieta. Įgyvendinant didelių globos namų pertvarkos projektą, apie pusę gyventojų turėtų persikelti į bendruomenę: grupinio gyvenimo namus, apsaugotą būstą. Tikimasi, kad jie pamažu integruosis į visuomenę, susiras darbą ir galbūt pradės gyventi savarankiškai.
Pertvarka Ir Ateities Planai
„Vis tik globos namai, kad ir kokie bebūtų šiuolaikiški, jaukūs ir patogūs, yra institucija, tam tikra prasme izoliuojanti žmogų nuo visuomenės. Negalios paliesti žmonės yra mūsų visuomenės dalis, turinti teisę gyventi orų gyvenimą bendruomenėje, bendrauti, pagal galimybes rūpintis savo asmeniniu gyvenimu. 2014 metais valstybėje pradėta institucinės globos pertvarka.
Didelių globos institucijų pertvarka vyksta nuo 2015-ųjų metų. Šiuo metu (nuo 2020 m.) jau įsibėgėjęs II pertvarkos etapas - įgyvendinant Europos socialinio fondo ir šalies biudžeto lėšomis finansuojamus projektus siekiama sukurti naujas paslaugas bendruomenėje darbingo amžiaus asmenims, turintiems psichikos ir (ar) proto negalią, ir sukurti tam tinkamą infrastruktūrą.
Globos namų pertvarkos procesą koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 30 grupinio gyvenimo namų, kuriuose įsikūrė apie 300 žmonių, apsaugotame būste gyvena 190 asmenų. Eilės į globos namus formuojasi, ne Lietuvoje neišspręstas ilgalaikės slaugos klausimas, dažniausiai į jas patenka senyvi, demencija sergantys žmonės.
Pasak G. Baltrūno, globos namų pertvarka negali greitai įvykti, nes turi keistis visuomenės, savivaldybių požiūris. „Kitos išeities nėra, kol šie žmonės neatsidurs šalia, kol jų nepačiupinės, tol ir bus tie protestai“, - įsitikinęs pertvarkos ekspertas.
Grupinio gyvenimo namai Tauragėje
ES Investicijos
Prieš porą metų pradėtam įgyvendinti projektui „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Tauragės regione“ iš ES struktūrinių fondų numatyta 2,4 mln. eurų. Didžiausia investicijų dalis (1,7 mln. Po dvejus grupinio gyvenimo namus ir socialines dirbtuves įrengti numatyta ir Jurbarko bei Šilalės savivaldybėse. Bet didžioji dalis Tauragės apskrities savivaldybių grupinių gyvenimo namų statybų dar nepradėjo.
Pirmieji Jurbarke grupinio gyvenimo namai (GGN) atvėrė duris. Projekto „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Jurbarko rajono savivaldybėje“ Jurbarko r. savivaldybės administracija ėmėsi dar 2021 m. Projektui buvo numatyta 1118279 Eur suma, jo vykdytojui tenkanti dalis - 81456,74 Eur. Už šią sumą planuota pastatyti dvejus grupinio gyvenimo namus Jurbarke ir vienus Smalininkuose. Parengus techninius projektus ir 2023 m. nupirkus dviejų pastatų statybos rangos darbus paaiškėjo, kad išaugusios statybos kainos gerokai pakoregavo planus - išlaidos viršijo projekto biudžetą, tad apsistota ties namais Vasaros ir Lauko gatvėse, Jurbarke, ir socialinėmis dirbtuvėmis. Grupinio gyvenimo namams Vasaros g. teko 488331,80 Eur, rangos darbų sutartis buvo pasirašyta 2023 m. Naujuosius namus pašventino Švč. Grupinio gyvenimo namų atidarymo šventėje dalyvavo ir aplinkinių gatvelių kaimynai, supratę ir kaip bendrystę priėmę būsimą kaimynystę.
Rekvizitai
Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k., Jono Adakauskio g. EVRK 2.1 red. Į šią klasę įeina senyvo amžiaus asmenų ar asmenų su fizine negalia, kurie nepajėgūs savimi pasirūpinti ir (arba) kurie nenori gyventi nepriklausomai, stacionarinė ir asmeninė priežiūra. Į globos paslaugas paprastai įeina apgyvendinimas, maitinimas, priežiūra ir kasdienė pagalba, pvz., namų ruošos paslaugos.
Pakeistas registracijos adresas iš Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k., Jono Adakauskio g. 1 į Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k., Jono Adakauskio g.
Pakeistas registracijos adresas iš Tauragės r. sav. Adakavo k. Jono Adakauskio g. 1 į Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k., Jono Adakauskio g.
Pakeistas registracijos adresas iš Tauragės r. sav. Adakavo I k. į Tauragės r. sav. Adakavo k. Jono Adakauskio g.
| Metai | Planuojamas grupinio gyvenimo namų skaičius |
|---|---|
| 2022 | Daugiau nei 100 |
| 2040 | 16 (pagal projektą) |