Užsieniečiams įvaikinti Lietuvos Respublikoje galima tik tuomet, kai visi įmanomi Lietuvoje galimi variantai surasti įtėvių ar globėjų neįtikinamas. Šią platesnę procedūrą aiškina Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė, kuri pabrėžia, kad teismo sprendimas dėl įvaikinimo visada priklauso nuo vaiko interesų ir išnaudotos visos galimybės surasti šeimą Lietuvoje.
Šiuo laikotarpiu dažnai prioritetas teikiamas vaikams iki trejų metų, tiems, kurie yra sveiki arba turi nedidelius sveikatos sutrikimus, kompensuojamus gydymo atžvilgiu. Pasak A. Jakavonienės, įtėvių lūkesčiai dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės, brolių ir seserų grupės dydžio bei socialinės kilmės atsižvelgiami, bet visada svarbiausia yra vaiko interesai.
Kur slypi tarptautinio įvaikinimo pagrindai ir sąlygos
Įvaikinimo procesas užsieniečiams prasideda tik po to, kai Lietuvoje nepavyksta rasti įtėvių ar globėjų, o vaikas įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tuomet teismas sprendžia, ar buvo išnaudotos visos galimybės surasti šeimą Lietuvoje ir ar užsieniečių siūlomas sprendimas atitinka vaiko interesus. Be to, nuostatos reglamentuoja ir brolių bei seserų išskyrimą į skirtingas šeimas tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti jų bendrą gyvenimą dėl sveikatos ar kitų aplinkybių.
Svarbu, kad užsieniečiai turi teisę įvaikinti Lietuvos nepilnamečius piliečius tik tada, kai visi kiti variantai Lietuvoje yra išnaudoti. Dažnai tai taikoma vaikams su rimtais sveikatos sutrikimais, vyresnio amžiaus vaikams (vyresniems nei 8 metų), bei vaikų grupėms, kurių skaičius viršija tris asmenis. Užsieniečiai tyrinėjantys galimybes įvaikinti dažnai renkasi vaikus su specialiais poreikiais, kuriems Lietuvoje nėra galimybių surasti įtėvių ar globėjų.
Organizacijos, atsakingos už tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra 10 akredituotų institucijų, kurios vykdo tarptautinį įvaikinimą: 4 iš Italijos, po 1 iš JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados. Įgaliojimai tęsiami esamoms institucijoms, o naujos organizacijos įgaliojimų neturi. Akredituotos įstaigos teikia reikalingą informaciją Tarnybai apie įvaikintus vaikus ir jų adaptaciją užsienyje per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo - du kartus per metus; vėliau - pagal poreikį ir teisės aktų reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Dažniausiai įvaikinti vaikai Lietuvoje atsiduria užsienio šalių šeimose, kurios turi tam tikrą ryšį su Lietuva: pažįsta lietuvių kultūrą, kalbą ar dalyvauja Lietuvos bendruomenėse. Pavyzdžiui, 2016 metais užsieniečiai įvaikino daugiau nei 60 vaikų, o Italijos piliečiai sudarė vieną pagrindinių šaltinių. Naujoji Zelandija taip pat dalyvauja tarptautiniame įvaikinime, nors dažniausiai įvykiai būna retoki.
Kaip pasirinkimosi kelias į užsienio įvaikinimą atrodo praktikoje
Prieš įvaikinimą užsieniečiai turi įvykdyti šalies keliamus reikalavimus įtėviams ir įvertinimus Lietuvoje: šeimos nariai lanko mokymus, teikia dokumentų paketą, o įsivertinimas - tai dalykas, kuris lemia galimybę įtraukti vaiką į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Sudarius sąrašą, 40 dienų laikotarpiu akredituotos institucijos į užsieniečių rankas perduoda galimai įvaikinti vaikų charakteristikas be asmeninių duomenų, o šeimos turi per 40 dienų pateikti visus reikiamus dokumentus. Tuomet tarnyba pateikia pasiūlymą įvaikinti, o likęs procesas vyksta iki teismo sprendimo.
Tarptautiniam įvaikinimui Lietuvoje dažnai siūlomi vyresni vaikai arba vaikai su specialiais poreikiais: Downo sindromu, cerebriniu paralyžiumi, intelekto ar kitų negalių turintys. Lietuviai dažnai renkasi jaunesnius, sveikus vaikus iki trejų metų, todėl užsieniečiai dažnai siūlo įvaikinti vyresnius ar turinčius sveikatos sutrikimų vaikus.
Vaikų nuomonė ir teisės
Kai vaikas pasiekia dešimties metų amžių, būtinas jo rašytinis sutikimas įvaikinimui. Sutikimas teismui yra būtinas, o be jo įvaikinti negalima. Bene svarbiausia, kad vaiko nuomonė būtų išaiškinta ir į ją būtų atsižvelgta. Ypač svarbu, jog teismas įvertina, ar buvo išnaudotos visos galimybės surasti įtėvių ar globėjų Lietuvoje ir ar atitinka specialistų reikalavimus.
Globos institucijų ir teisinės sistemos tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus: pradinis laikinas palaikymo laikotarpis gali būti iki 18 mėnesių, po to teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar įvaikinimo. Giminaičiai ir artimi ryšiai dažnai turi didelę įtaką sprendimams, todėl jų vaidmuo svarbus priimant sprendimus dėl įvaikinimo ir globos.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Socialiniai ir kultūriniai aspektai
Specialūs poreikiai ir kultūriniai skirtumai lemia tai, kodėl užsieniečiai dažnai renkasi Lietuvą kaip įvaikinimo partnerę. Lietuvoje vyrauja kultūrinė tradicija žiūrėti į vaiką kaip į šeimos narį, o ne kaip į daiktą, tačiau praktikoje būtina užtikrinti, kad tarptautinis įvaikinimas vyktų skaidriai, su aiškiomis finansinėmis sąlygomis ir teisėto elgesio laikymusi. Institucijų teigimu, valstybės institucijos siekia, kad vaikai būtų įvaikinti Lietuvoje laikantis galiojančių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikintojams
tags: #17 #milasiene #r #ivaikinimas #uzsienieciams #uz