Šioje medžiagoje apžvelgsime, kam gali būti išmokėtos kompensacijos, kaip gautos lėšos vertinamos socialinės paramos kontekste ir kokios yra svarbiausios taisyklės, susijusios su pensijų kaupimo nutraukimu, kompensacijomis už prarastas pajamas ir kitomis socialinėmis išmokomis.
Kompensacijų pobūdžiai ir kam jos skiriamos
Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Seimas. Kompensacijos bus mokamos 2020-ųjų rugpjūtį. Išmokos pasieks asmenis, kurie prieš dešimtmetį gavo našlaičių, maitintojo netekimo, našlių, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas, tikslines kompensacijas, signataro rentą, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas ir sportininkų rentas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2021 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus, praneša agentūra. NMA nuo liepos 14 d. pradės mokėti kompensavimo išmokas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. 43 tūkst. ūkininkų sąskaitas pasieks 6,7 mln. eurų paramos suma. Taigi, vienam ūkininkui bus išmokėta vidutiniškai 155 eurai.
Pensijų kaupimo nutraukimas: lėšų išmokėjimas ir poveikis socialinei paramai
Ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, kiekvienas finansinis sprendimas turi būti gerai pasvertas ir apgalvotas. „Jeigu žmogus nusprendžia atsiimti sukauptus pinigus, pavyzdžiui, nutraukia kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje - išeina per vadinamąjį „langą“ iki 2027 m. pabaigos - tie pinigai tampa jo pajamomis. Tai reiškia, kad jie bus įtraukti vertinant, kokia piniginė socialinė parama ar socialinės paslaugos žmogui priklauso. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais, tai gali nulemti piniginės socialinės paramos dydžio sumažėjimą arba jos praradimą. Tą reikia įvertini ir turėti omenyje“, - primena ministrė.
Tai reiškia, kad iki tol tam tikrą pagalbą gavusiems žmonėms, pensijų fondams išmokėjus lėšas, gali sumažėti paskirtos paramos dydis, o atskirais atvejais žmogus gali laikinai jos netekti, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.
Taip pat skaitykite: Parama Lietuvos ūkininkams iš ES
Kada išmokėtos lėšos vertinamos kaip pajamos?
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas. Šiuo metu kaip tik artėja antrojo metų ketvirčio pabaiga, kai gyventojai, pateikę prašymus nutraukti pensijų kaupimą, ne vėliau kaip iki liepos vidurio gaus savo sukauptus pinigus. Tai reiškia, kad, jei, pavyzdžiui, žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali turėti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu - maksimaliai 3 mėnesiams.
Be to, patys piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės yra įpareigoti pranešti savivaldybėms, jei pasikeitė jų materialinė padėtis ar atsirado kitų aplinkybių paramos skyrimui - tai privalu padaryti per mėnesį.
Išimtys, kai pensijų fonde sukauptas turtas nevertinamas
Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.
Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti (alimentai).
Socialinė pašalpa: kas gali gauti ir kaip apskaičiuojamos pajamos
SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai - 256,3 eurai. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur.
Taip pat skaitykite: Socialinių garantijų rizika: 100 tūkstančių darbuotojų situacijos analizė
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.). Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį - pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
SOCIALINĖ PAŠALPA PRADĖJUS DIRBTI. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
Kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.
Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį. Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Kompensacija už būsto šildymą
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 Eur.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Pavyzdžiui, kompensacijos skaičiavimui naudinga pasinaudoti SPIS spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kompensacija už geriamąjį ir karštą vandenį
KOMPENSACIJA UŽ GERIAMĄJĮ VANDENĮ. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 14,42 Eur (721 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
KOMPENSACIJA UŽ KARŠTĄ VANDENĮ. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 721 Eur, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 36,05 Eur (721 Eur x 0,05).
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.
Papildoma išmoka prie vaiko pinigų ir nemokamas maitinimas
Papildoma 72,1 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinti šeima - šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 442 Eur, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. - kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1-2 vaikus; 35 proc. - kai vienas suaugęs augina, globoja 1-2 vaikus. Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Nemokamas maitinimas. Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur. Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 140 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur.
KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.
Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus
Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokama tuomet, kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru dėl svarbių priežasčių. O toji svarbi priežastis - pensijos amžius. Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokama pagal darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalį.
Svarbu pažymėti, kad teisė nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu atsiranda darbuotojui sukakus senatvės pensijos amžių. Darbuotojas turi galimybę nutraukti darbo sutartį tiek iškart sukakęs senatvės pensijos amžių, tiek bet kada vėliau, jei ir toliau dirba pas tą patį darbdavį. Išankstinė pensija nesuteikia darbuotojui teisės nutraukti sutarties šiuo teisiniu pagrindu.
Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir išmokėti visas priklausančias išmokas, įskaitant išeitinę išmoką. Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Jei darbo santykiai pas tą darbdavį truko metus ar ilgiau, išmoka sudaro dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydį. Darbdavys negali atsisakyti mokėti išeitinės išmokos sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jei darbuotojas atitinka visas nustatytas sąlygas. Darbuotojas turi teisę reikalauti išmokos mokėjimo ir kreiptis į atitinkamas institucijas, jei darbdavys vengia vykdyti savo įsipareigojimus.
Pensijų priemokų išmokėjimo tvarkos pokyčiai
Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos. Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susidurdavo su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos - už praėjusį.
KAS KEIČIASI? Pensijos priemoka bus mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamąjį mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD). Pereinant prie naujos pensijos priemokos išmokėjimo tvarkos, 2026 m. gruodžio mėn. pensijos priemoka bus išmokėta už du mėnesius (už lapkritį ir gruodį).
Specialios situacijos: šalpos pensijos ir ES institucijų pensijos
Vienas iš socialinės apsaugos sistemų Europos Sąjungos šalyse koordinavimo principų - socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas.
Siekiant išspręsti šią problemą, įtvirtinta galimybė asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją. Neskirs šalpos pensijos, jei asmuo turi teisę į didesnę pensiją iš ES institucijos.
Gyventojams svarbios praktinės rekomendacijos
- Jeigu planuojate nutraukti antrosios pakopos pensijų kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas, įvertinkite, kaip tai paveiks teisę gauti socialinę pašalpą, būsto šildymo ar vandens kompensacijas, papildomas išmokas vaikui ar kitas socialines išmokas.
- Jei gaunate piniginę socialinę paramą, praneškite savivaldybei apie visus materialinės padėties pokyčius per mėnesį nuo jų įvykimo.
- Patikrinkite, ar jūsų situacijoje taikomos išimtys - pvz., jei turite 70 proc. ir didesnį dalyvumo lygį, paskirtą paliatyviąją slaugą ar sunkią ligą, tuomet išmokėtas pensijų fonde sukauptas turtas gali nevertinti.
- Ūkininkams: pasitikrinkite savo banko sąskaitos duomenis NMA portale, kad kompensavimo lėšos būtų pervestos į teisingą sąskaitą.
- Naudokitės SPIS spis.lt skaičiuoklėmis (Socialinės pašalpos ir Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėmis) norint sužinoti preliminarų paramos dydį.
Antroji pensijų pakopa: nori išsamiai išnagrinėti visus scenarijus ir jų pasekmes?
Kur kreiptis
- Dėl piniginės socialinės paramos ir kompensacijų: savo gyvenamosios vietos savivaldybė.
- Elektroniniai prašymai: Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) spis.lt.
- Kompensacijų ūkininkams klausimais: Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informacinis portalas.
„Pensijų sistema tampa paprastesnė ir teisingesnė, bus užtikrintas sklandesnis išmokų mokėjimas, bus išvengta situacijų, kai žmonės, laukdami sprendimų dėl pensijų, lieka be pajamų. Tai svarbus žingsnis, stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą sistema“, - sako laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einanti Jūratė Zailskienė.
| Parama / kompensacija | Ribos / pavyzdžiai |
|---|---|
| Socialinė pašalpa (2025 m. duomenys) | Pajamos vienam asmeniui ≤ 243,1 Eur |
| Socialinė pašalpa (SADM nurodymas) | Pajamos vienam asmeniui ≤ 256,3 Eur (1,1 VRP) |
| Būsto šildymo kompensacija | Viršijanti 10% skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP per šeimos narį (442 Eur) arba 3 VRP vienam (663 Eur) |
| Kompensacija už geriamąjį vandenį | Viršija 2% asmens/šeimos pajamų |
| Kompensacija už karštą vandenį | Viršija 5% asmens/šeimos pajamų |
| Vidutinė NMA kompensacija ūkininkams (2021) | Vidutiniškai 155 Eur vienam ūkininkui (43 tūkst. gavėjų, 6,7 mln. Eur) |
Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. SADM primena, kad visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje - Socialinė parama: kas man priklauso?