Socialinis verslas yra inovatyvi verslo forma, kurios pirminis tikslas - sukurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį pokytį visuomenėje. Skirtingai nuo tradicinio verslo, kurio pagrindinis tikslas yra pelno maksimizavimas savininkams, socialinis verslas didžiąją dalį uždirbto pelno skiria socialinių problemų sprendimui, aplinkos apsaugai ir bendruomenių gerovei.
Kas yra socialinis verslas?
Socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tuo pačiu generuodamas pajamas. Jis gali veikti įvairiomis juridinėmis formomis - nuo uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) iki viešųjų įstaigų (VšĮ), tačiau išlaiko aiškų prioritetą - socialinę naudą visuomenei. Socialiniai verslininkai siekia pakeisti visuomenės veidą novatoriškais sprendimais, dažnai taikydami netradicinius metodus ir remdamiesi socialine inovacija.
Vienas iš skirtumų tarp socialinio verslo ir socialiai atsakingo verslo yra tas, kad socialiniai verslai pirmiausiai orientuojasi į socialinį poveikį, o socialiai atsakingos įmonės dažnai pirmiausia siekia pelno, o socialinius tikslus įgyvendina savanoriškai, pereidamos minimalias teisines reikalavimų ribas.
Socialinio verslo veiklos principai
Remiantis Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. socialinio verslo gairėmis ir socialinės ekonomikos principais, socialinis verslas turi atitikti šiuos pagrindinius veiklos principus:
- Socialinis tikslas: Pirminis tikslas - tiesioginis teigiamas socialinis poveikis, sprendžiant konkrečią socialinę ar aplinkosauginę problemą.
- Pelno paskirstymas: Daugiau nei 80 % uždirbto pelno privalo būti reinvestuojama socialiniam poveikiui stiprinti ir problemoms spręsti.
- Ekonominė veikla: Bent 50 % pajamų turi būti gaunama iš ekonominės veiklos, vykdomos nuolat ir atitinkančios juridinio asmens steigimo tikslus.
- Organizacijos valdymas ir skaidrumas: Aiški struktūra, kurioje atskleistos suinteresuotųjų asmenų teisės ir sprendimų priėmimo galia, siekiant užtikrinti socialinio poveikio skaidrumą ir efektyvumą.
- Socialinių naudų gavėjai: Nauda suteikiama socialinėms grupėms, kurios yra aiškiai apibrėžtos ir vertinamos.
- Inovatyvumas: Diegiamos naujos idėjos ir metodai, kuriant socialines inovacijas, kurios padeda spręsti egzistuojančias socialines ir aplinkosaugos problemas.
- Bendruomeniškumas ir įtrauktis: Veikloje aktyviai dalyvauja visuomenės grupės, bendruomenės ir kiti suinteresuotieji asmenys.
- Plėtros potencialas: Veiklos modelis yra ekonomiškai tvarus ir gali augti, didinant socialinį poveikį ir pasiekiant plačią visuomenę.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje veikia daug socialinių iniciatyvų, kurios puikiai atspindi šiuos principus:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Miesto Laboratorija Vilniuje - modernus, ekologiškas bendruomenės edukacijos centras, skatinantis mokslinę ir kūrybinę veiklą.
- Senjoro organizacija - didžiausias nevalstybinis namų pagalbos paslaugų teikėjas, siekiantis kurti pozityvią senatvę.
- Socialinis blynų restoranas „Pirmas blynas“ - dirba žmonės su negalia, kurianti įtraukias darbo vietas ir siūlanti sotų ir skanų meniu visiems lankytojams.
- Lapių bendruomenės centro slidinėjimo trasos Utriuose - pirmasis slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone, padedantis kurti sporto ir laisvalaikio galimybes mažesnėse bendruomenėse.
- Vikingų kaimo edukacijos - patyriminio mokymosi centras, kur istorija perteikiama aktyviai įtraukiant visus penkis pojūčius dalyviams.
- Socialinis hostelis „Chata“ - socialinė inovacija, teikianti tiek apgyvendinimo paslaugas, tiek specialią paramą pažeidžiamoms žmonių grupėms.
Idėjos socialinio verslo pradžiai
Jei norite pradėti socialinį verslą, čia pateikiame keliolika idėjų, kurios gali būti pritaikytos įvairiose šalyse ir regionuose:
- Socialinis prekybos centras su didžiulėmis nuolaidomis nepasiturintiems.
- Used kitų žmonių vadovėlių surinkimas ir perpardavimas tiems, kurie negali sau leisti naujų.
- Internetinė rankų darbo prekių ir suvenyrų parduotuvė.
- Sutelktinio finansavimo platformos samprata mažų pradedančių įmonių finansavimui.
- Jūsų vietos benamių arba nepasiturinčiųjų maitinimo įsteigimas su savanorių pagalba.
- Ekonomiškų, saugių viryklių gamyba, skirtų maisto gaminimui ant atviros ugnies.
- Kasdienio naudojimo daiktų gamyba su svarbia informacija skirtą nepilnai išsilavinusioms visuomenės grupėms.
- Alternatyvios energijos gamyba iš atliekų ar mėšlo.
- Internetinė parduotuvė su kosmetikos produktais, iš kurių pardavimo pelnas skiriamas socialinėms problemoms spręsti.
- Prieinamų sporto įrangos gamyba kaip alternatyva brangiems sporto klubams.
- Sutartys su komercinėmis įmonėmis dėl aukų dalies nuo pardavimų.
- Nereikalingų daiktų rinkimas ir perdavimas tiems, kam jų labiausiai reikia.
- Darbo vietų kūrimas socialiai pažeidžiamoms grupėms, įskaitant žmones su negalia ar buvusius kalinius.
- Specializuotų įgūdžių panaudojimas gyvenimo kokybei gerinti.
Socialinis verslas ir socialinė ekonomika
Socialiniai verslai yra socialinės ekonomikos dalis, kurioje veikiančios fondų, ne pelno siekiančių organizacijų, kooperatyvų ir pilietinių grupių iniciatyvos orientuotos į visuomenės gerovę. Socialinė ekonomika Europoje sudaro apie 10 % visos ekonomikos ir įdarbina daugiau nei 11 milijonų žmonių.
Tokia ekonomikos dalis remiasi solidarumo ir savitarpiškumo principais, demokratiniu valdymu, kai kiekvienas narys turi vienodą balsą. Socialinės ekonomikos organizacijos dažnai taiko naujoviškus produktų ir paslaugų kūrimo metodus, orientuotas į ilgalaikį socialinį poveikį, o ne tik pelno didinimą.
Socialinės inovacijos svarba
Socialinės inovacijos - tai naujų socialinių idėjų, metodų ir praktikų kūrimas bei taikymas, siekiant spręsti ilgalaikes socialines ar aplinkosaugines problemas. Tokios inovacijos padeda plėtoti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą, leidžia efektyviau panaudoti turimus išteklius bei prisideda prie visuomenės transformacijos.
Informacinės technologijos ir pasikeitęs vartotojų įgalinimas padidino socialinių inovacijų paplitimą ir įtaką visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Mokymo aspektai: socialinis verslas mokykloje
Socialinis verslumas yra svarbi tema ugdymo procese. Svarbu, kad mokiniai suprastų skirtumą tarp tradicinio ir socialinio verslo, išmokytų matyti verslą ne tik kaip pelno šaltinį, bet ir kaip priemonę socialinių problemų sprendimui.
Mokytojai gali naudoti pokalbio metodą, skatindami diskusijas apie socialinio verslo ypatybes ir ragindami moksleivius pavyzdžiais iš savo aplinkos. Pavyzdžiui, socialinis taksi tarnyba, teikianti paslaugas judėjimo su neįgaliųjų vežimėliais pagalba turintiems žmonėms, galėtų būti įtrauktas pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #zum #socialinis #verslas #astuoni #8