Žmonių poreikiai: esmė, klasifikacija ir reikšmė

Tik labai nedidelė grupelė žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viską, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalę - tarsi sąrašą, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka.

Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba - yra tos skalės viršuje ir apskritai mūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosčius, mes pasiruošę už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visą savo uždarbį. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai, kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume.

Poreikiai: apibrėžimas ir reikšmė ekonomikoje

Poreikiai - tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Žmogaus elgesį dažniausiai nulemia jo troškimai. Dauguma asmens veiksmų yra atsakas jo normas, tačiau dažnai būna ir taip, kad vieno žmogaus poelgiai atitinka kitų žmonių poreikius, lygiai kaip ir kitų žmonių poelgiai patenkina arba padeda patenkinti jo norus.

Sąveika tarp įvairių žmonių veiksmų ir troškimų priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia ją gali nulemti abipusiškai naudinga veikla. Labai dažnai tai ekvivalentinio vieno asmens pastangų mainai į kitų asmenų teikiamas paslaugas jam. Šis sąveikos tipas sudaro ekonominę veiklą, kuri yra svarbi ekonomikos mokslo objekto dalis.

Kadangi poreikiai (troškimai ir norai) yra pagrindinė ekonominės veiklos varomoji jėga, tai jie aiškiai yra arba turėtų būti verti ekonomistų dėmesio. Tiesa, klasikinės ekonomikos atstovai daug dėmesio skyrė poreikių prigimčiai ir įvairiems jų šaltiniams, tačiau, sukaupę išsamesnių žinių apie ekonominę sistemą ir jos veikimo mechanizmą, mažiau dėmesio skyrė galutiniams tikslams, kuriems skirta ekonominė veikla.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą

Poreikius galima laikyti pirmaprade ūkine veiklos, ekonomikos priežastimi, nors labiau išsiplėtojusi ekonomika ir jos materialus pamatas - gamyba, tuo didesnį grįžtamą poveikį ji daro visuomenės poreikiams.

Bendriausia reikšme poreikis - tai subjekto būklė, reikalaujanti išorinio papildymo, kad subjektas gyvuotų ir plėtotųsi. Poreikis įgyja konkretų pavidalą tik kartu su objektu, į kurį jis yra orientuotas. Toks poreikis tampa veiklos motyvu.

Nors poreikiai išaugo iš žmonių biologinių reikmių (gyvybės palaikymo, giminės pratęsimo ir pan.), tačiau seniai, jau nekalbant apie tik dvasinius poreikius, tapo jų visuomeninio gyvenimo dariniais ir priklauso daugiausia nuo visuomeninio gyvenimo išsiplėtojimo. Asmenybės poreikių formavimąsi lemia šeima, jos vartojimo standartai, o per tai - tautos kultūra ir istorija.

Visuomeninio gyvenimo sudėtingėjimas yra vienas veiksnių, skatinančių poreikių raidą, naujų poreikių formavimąsi, senųjų pasikeitimą - visos poreikių sistemos išsirutuliojimą. Ir juo platesnė, sudėtingesnė poreikių sistema, tuo žmogus ir visuomenė yra tobulesni. Išsiplėtojusi poreikių sistema savo ruožtu yra stiprus akstinas ekonomikai plėtoti.

Šioje infografikoje pateikiama Maslow poreikių piramidė:

Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams

Poreikių klasifikacija

Priklausomai nuo tyrimo tikslų, poreikius galima įvairiai grupuoti, pavyzdžiui į:

• materialius, kuriais visų pirma ir domisi ekonomikos mokslas;
• dvasinius.

Nors ribą tarp jų šiuo metu nubrėžti darosi vis sunkiau.Ekonomikos mokslas poreikius taip pat klasifikuoja:

• į būtinuosius ir nebūtinuosius
• į asmeninius, grupinius ir bendrus
• į labai trumpo, trumpo ir labai ilgo laikotarpio poreikius
• į įsisąmonintus, potencialius ir aktualius
• ir t.t.

Čia paminėti poreikių požymiai turi svarbią įtaką paklausos formavimuisi, jos kitimui, neapibrėžtumo laipsniui ir pan. Paklausą veikia tam tikros poreikių, kaip sistemos, savybės. Iš jų visų pirma pažymėtinas poreikių intensyvumas (primygtinumas) ir jų kaita.

Ekonomiksas čia remiasi MGossen suformuluotais teiginiais: labiau tenkinant poreikį, jo intensyvumas mažėja (poreikis pasotinamas); subjektai stengiasi tenkinti savo poreikius taip, kad jų intensyvumas išsilygintų. Žinoma, šie teiginiai yra idealizacija - atskirų subjektų ir net visos visuomenės atskiriems poreikiams gali ir netikti.

Poreikiai sistemoje yra rišlūs (komplementarūs): vienų poreikių patenkinimas neretai priklauso nuo kitų poreikių patenkinimo. Kita vertus, poreikių tenkinimas turi pakeičiamumo (substitucijos) savybę: tą patį poreikį dažnai galima tenkinti keliomis kitomis gerybėmis, kitoje vietoje ir kitu laiku. Tiek vieną tiek ir kitą sistemos savybę sąlygoja ne tik fizinės, bet ir ekonominės gėrybių ir vartotojų ypatybės (pajamos, kainos ir pan.).

Labai svarbu tai, kad poreikiai paprastai viršija turimus išteklius. Poreikiai yra susiję su žmogaus psichologija, kurios galimybes varžo tik turima informacija ir sugebėjimas ją apdoroti. Informacinis ribotumas gali nuskurdinti visuomenės poreikius, o kartu ir sumažinti stimulus ūkiui plėtoti. Poreikių poveikis gamybai nėra tiesioginis. Istoriškai tas poveikis gana įvairiai reiškiasi. Rinkos ūkyje jis reiškiasi per pajamas, kainas - yra moki paklausa.

Tarpininkai modifikuoja ir net deformuoja poreikius (pavyzdžiui, tėvai gali siaurinti savo nuolatinius poreikius vaikų naudai, šeima - ateities vartojimo labui ir pan.). Kita vertus, pinigai sudaro sąlygas poreikiams ne tik panašėti ir net internacionalizėti, bet ir diferencijuotis, individualėti. Taigi piniginis poreikių įtarpinimas yra vienas veiksnių, skatinančių individo poreikių išsišakojimą ir individo plėtojimąsi specialiai išvystytos asmenybės linkme.

Taip pat skaitykite: Žmonių giminės psichologinė priklausomybė

Vakarietiška perspektyva

Vakarietiškoje socialinėje ir kultūros teorijoje poreikiai suvokiami ne kaip individo “savybė”, o kaip svarbiausia ekonomikos funkcija, kurią užtikrina kultūra. Industrinį šiuolaikinės kultūros pobūdį ėmėsi gvildenti jau Th.Adorno, o poreikių gamybos supratimui svarbiausi yra amerikiečių ekonomisto J.K.Galbraith`o ir prancūzų filosofo J.Baudrillard`o darbai.

J.K.Galbraithas aptarė dvi esmines, visas ekonomikos teorijas grindžiančias prielaidas. Laikoma, jog vartotojo poreikiai neišsemiami, jų niekaip neįmanoma visiškai patenkinti, todėl būtina nepaliaujamai didinti ir įvairinti gamybą. Todėl visos ekonomikos teorijos kalba apie ekonomikos augimą. Sykiu prielaidaujama, kad visų poreikių šaltinis ir šeimininkas yra žmogus.

Tačiau kas vis dėlto verčia žmogų nesiliauti geidus ir “susigalvoti” vis naujų poreikių? Vienintelis racionalus atsakymas, pasak J.K.Galbraitho, turi ekonomikos plėtrą susieti su vartotojo poreikių ir norų “didėjimu”. Kitaip tariant, ekonomikos tikrovė verčia daryti išvadą, kad poreikiai gaminami kartu su prekėmis, o prekės ir suprekintos paslaugos užpildo gamybos kuriamą ir įtvirtinamą stoką, kurios įveiką skatina kultūra, skleidžianti aukštesnio gyvenimo lygio viziją.

tags: #zmoniu #biologines #ir #socialines #prigimties #salygotos