Ukmergės rajone veikia įstaigos, kurios teikia pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia - vaikams ir gyvūnams. Šiame straipsnyje apžvelgsime Ukmergės vaikų globos namų veiklą ir gyvūnų prieglaudų istorijas, aptarsime jų svarbą vietos bendruomenei.
Vaikų Globos Namai Ukmergėje: Institucinės Globos Pertvarka
Ukmergės rajone siekiama užtikrinti, kad vaikų gyvenimas būtų kuo artimesnis šeimos ir namų aplinkai. Vykdant institucinės globos pertvarkos planą, 2017 m. birželio 5 d. Ukmergės vaikų globos namai atvėrė duris naujame erdviame dviejų aukštų name. Namas buvo nupirktas praėjusių metų pabaigoje rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
Šiuo metu name gyvena 2 mergaitės ir 7 berniukai - neišskirti trijų šeimų nariai, biologiniai broliai ir seserys. Vaikai kambariuose gyvena po du. Visi naudojasi bendra virtuve, svetaine, sanitarinių mazgų patalpomis, name yra ir palėpė, rūsys, taip pat turi didelį savo kiemą.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (BVGN)
Ukmergės globos centras aktyviai dalyvauja plėtojant bendruomeninių vaikų globos namų tinklą. Vienas iš jų, "Lazdynų" BVGN, įsikūręs Krekšlių mikrorajone esančioje Lazdynų gatvėje, pradėjo veikti 202__. Erdviame 257 kv. m. bendro ploto dviejų aukštų name įsikūrė aštuoni vaikai. Praėjusių metų lapkritį nupirktas šis 1984 metais pastatytas namas iki tol niekada nebuvo remontuotas. Penkiuose kambariuose vaikai gyvena po vieną arba po du. Visi naudojasi bendra virtuve, svetaine, sanitarinių mazgų patalpomis, name yra ir palėpė, rūsys, taip pat turi didelį savo kiemą.
"Lazdynų" gyventojai rūpinasi kate Braške ir šuneliu Mažyliu. Labai svarbu, kad vaikų gyvenimas būtų kuo artimesnis šeimos ir namų aplinkai. BVGN gyvenantys vaikai patys perka maisto produktus parduotuvėje ir gamina maistą, taip pat patys perka rūbus, avalynę, higienos reikmenis. Čia sudarytos sąlygos laikyti ir naminius gyvūnus. Ukmergės globos centre šiuo metu gyvena 31 tėvų globos netekęs vaikas, kurių amžius nuo 7 iki 19 metų. 23 vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, 4 - Ukmergės globos centro Siesikų gyvenamajame korpuse ir 4 laikino apgyvendinimo grupėje esančioje Ukmergės globos centro administraciniame pastate (Vilniaus g.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Ateinančių metų sausio-vasario mėnesį planuojama atidaryti dar vienus, jau ketvirtus rajone, BVGN. Šių metų vasarį nupirktas gyvenamasis namas Vėjų gatvėje. Šiuo metu čia vyksta remonto darbai. Pastatas bus pritaikytas vaikams su negalia: įrengtas keltuvas, nuožulnusis namų liftas, neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai ir kt. Pirmieji du namai - Bugenių ir Vaižganto gatvėse buvo nupirkti Ukmergės rajono savivaldybės, o Lazdynų ir Vėjų gatvėse - iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybės bendrai finansuojamojo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ukmergės rajone“.
Kaune uždaromi Vaikų globos namai „Atžalynas“
Gyvūnų Globa Ukmergėje: Prieglaudos ir Iniciatyvos
Ukmergėje veikia ne tik vaikų globos namai, bet ir įstaigos, skirtos padėti beglobiams gyvūnams. Gyvūnų prieglaudos ir iniciatyvos atlieka svarbų vaidmenį rūpinantis gyvūnų gerove ir mažinant benamių gyvūnų skaičių.
VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“
2020 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės miesto pašonėje, Vidiškių seniūnijos Skabeikių kaime, atidaryta nauja VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“. Beglobiams keturkojams pastatytas naujas modernus 300 kv. m. ploto pastatas, aptverta beveik 1000 kv. m. teritorija.
Planuojama, kad naujojoje prieglaudoje pastogė galės būti suteikta beveik 200 gyvūnų, likusių be šeimininkų. Prieglaudos darbuotojai taip pat bus atsakingi ir už rajono bešeimininkių ir bepriežiūrių naminių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, laikinosios globos, eutanazijos darbus, kačių sterilizavimą. Su savivaldybe pasirašyta šių paslaugų teikimo sutartis 11 mėnesių.
VšĮ „Klajūnas“: Gyvūnų Teisių Apsauga ir Socialinė Veikla
Viešoji įstaiga „Klajūnas“ įkūrusi gyvūnų globos namus Ukmergės rajone, Antakalnio III kaime, jau daug metų teikia socialines gyvūnų teisių apsaugos paslaugas ir taip kuria pridėtinę vertę. Oficialiai organizacija įkurta 2016 metų vasarį Ilmos ir jos vyro Aleksandro iniciatyva. Tiesa, iš pradžių jokių pastatų neturėjo, gyvūnais rūpinosi ir juos globojo savo namuose. „Tai - ne tik gyvūnų globa.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Ilma prisimena ir pirmąjį globon patekusį augintinį - tai šuo Šansas. Jį sūnus rado paliktą prie tuometinės savo darbovietės. 2017 metų lapkritį, Savivaldybei paskelbus aukcioną, šeima nusipirko senus, 1964 metų statybos, garažus. Statiniai buvo avarinės būklės - be stogo, kiaurais langais ir judančiomis sienomis. Tai buvo didelis projektas, įgyvendintas pagal kaimo plėtros programą. Pritraukus lėšų atsirado galimybė sutvarkyti stogą, sienas. Kurdami globos namus, pirmiausia įrengė voljerus. Dabar lauke yra 18 voljerų. Kai kurie didesni, kur gali gyventi po 2-3 suaugusius šunis. Katėms reikia erdvės - laipyk-lių, žaidimų vietos. Tad joms yra atskira patalpa - katinariumas. Šiemet prie katinariumo įrengta ir uždara terasa lauke. Tik katės peštukės, kurios skriaudžia silpnesnes kates ar jauniklius, katinariumu nesinaudoja.
Kai kreipiamasi, organizacija suteikia vadinamą pagauk, sterilizuok, paleisk paslaugą, pagal kurią laukinės ar benamės katės yra paimamos iš aplinkos, sterilizuojamos, kad negalėtų vesti jauniklių, ir paleidžiamos atgal į laisvę. Ilma pasakoja, kad seniau pasitaikydavo kačių maro protrūkių, tačiau, visur sudėjus plyteles, dezinfekuoti tapo lengviau, todėl sumažėjo užkrečiamumas. Per tiek metų Ilma jau žino kone visas gyvūnų ligas.
Pasak „Klajūno“ vadovės, parama labai svarbi - tai vienintelis lėšų šaltinis. Jokių kitų dotacijų organizacija neturi. „Mūsų rėmėjai - tai žmonės, kurie rūpinasi gyvūnais“, - kalbėjo ji. O aukojama įvairiomis formomis: skiriant 1,2 proc. Ilmos skaičiavimu, katėms per dieną prireikia 5 kg konservų, nes auga daug mažylių, ir 1 kg sauso maisto. Rugpjūčio 23-iąją šunų dresūros mokykla Ukmergėje „PumZoris“ rengia žygį, skirtą „Klajūnui“ paremti. Į žygį gyventojai kviečiami registruotis ir keliauti kartu su savo augintiniais Veprių sveikatingumo takais. Laukia maždaug 5,5 km trasa su keliomis smagiomis užduotimis. Tai - puiki proga aktyviai praleisti laiką su savo augintiniu ir visa šeima ar draugais. Kviečiami ir tie, kurie augintinių neturi. Renginyje bus galimybė susipažinti su vienintele Lietuvos šunų veisle - lietuvių skalikais. Apie juos papasakos lietuvių skalikų veislyno „Šniukštas“ veisėja Asta. Dalyvio mokestis nėra nustatytas. Ilma sakė, kad ši šunų dresūros mokykla globoms namams talkina jau ne vienus metus, bet žygis su augintiniais rengiamas pirmą kartą, todėl sunku įsivaizduoti, kiek bus dalyvių.
Prieš ketverius ar penkerius metus, kai Ukmergėje beglobius neprižiūrimus gyvūnus sugaudavo gaudytojai, „Klajūnas“ turėjo sutartį su Ukmergės miesto seniūnija dėl sugautų gyvūnų laikino apgyvendinimo. Daugiausia visus darbus daro patys. Daug metų abu su vyru buvo vieninteliai organizacijos darbuotojai. Aleksandras pagal išsilavinimą užsiima statybos bei ūkiniais darbais, o pati Ilma aprėpia visus likusius darbus. O gyvūnų išties daug. Nuolat prieglaudoje gyvena nuo 80 iki 100 šunų ir kačių. Savanorė Karolina iš Ukmergės, jei gali, atvyksta kartą per savaitę, kita savanorė kartą per mėnesį atvažiuoja iš Širvintų. Vadovė pastebi, kad dauguma savanorių į veiklą įsitraukia trumpam laikui arba nereguliariai.
„Daug kas įsivaizduoja, kad čia - svajonių darbas, kad mes tik glostome gyvūnus ir žaidžiame su jais, o iš tiesų tam beveik nelieka laiko, nes kasdien reikia iššveisti visas patalpas, - pasakoja Ilma. - Šiukšlių maišai ir šepečiai - viskas, ką mes matome. Vadovė pastebi, kad iki pandemijos atvažiuodavo daugiau savanorių ir dažniau. Pagrindinis darbas - valyti, valyti, valyti. Prižiūrėti tvarką. Šėrimas nereikalauja tiek laiko, kiek valymas. Vedžiojimas, šukavimas - pagal galimybes ir poreikį. Šunys į globos namus dažniausiai patenka iš labai blogų sąlygų ir labai sunkios būklės, todėl jie bijo žmonių, nenori prisileisti. Jiems reikalinga socializacija. Patys organizacijos įkūrėjai dirba kasdien nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro be poilsio dienų, savaitgalių ar švenčių. „Čia nepasakysi: man šiandien šventė, valgyti nepaduosiu, voljerų nevalysiu. Tačiau pasitaiko, kai dirbti tenka ir 18, ir visas 24 valandas per parą, jei reikia slaugyti sunkai sergančius gyvūnus, kuriems pastatomos lašelinės.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Teiraujantis, ar sunku gyvūnams rasti namus, Ilma atsako, jog rasti tiesiog namus - lengva, bet rasti gerus namus - sunku. „Globos namai - ne turgus, kur užsimaniau, sumokėjau pinigus ir nusipirkau“, - sako ji ir paaiškina, kad norintieji gyvūnų pildo nustatytos formos anketą. Tikrinami jų socialiniai tinklai. Gyvenimo sąlygos tikrinamos tik tuo atveju, jei, davus gyvūną, gaunama signalų, kad su juo blogai elgiamasi. Šiuo metu Ukmergės mieste beglobių gyvūnų sumažėję, lyginant, kiek jų būdavo prieš septynerius ar dešimt metų, kai benamiai šunys voromis lakstydavo miesto gatvėmis ar po daugiabučių namų kiemus ir vaikų žaidimų aikšteles. Visuomenės sąmoningumo lygis keičiasi labai pamažu. Kiek mažiau žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, bet vis dar apstu. Pastebi, kad įrodyti žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimus labai sunku, tačiau per jos praktiką nemažai atvejų vis tik pavyko surinkti įrodymus ir skriaudėjai buvo nubausti baudomis bei teisės laikyti gyvūnus atėmimu ar apribojimu. Tačiau problema yra platesnė. Nors įstatymai šią sritį reglamentuoja, nėra, kas juos vykdytų.
Ilma įsitikinusi, kad visuomenės švietimo srityje yra didelė spraga. Apie sterilizaciją bei kast-raciją, leidžiančią užkirsti kelią nekontroliuojamam gyvūnų dauginimuisi, daug kas nežino arba nenori to daryti dėl stereotipų. Pavyzdžiui, vis dar yra žmonių, kurie laikosi sustabarėjusios nuostatos, kad kalė per gyvenimą turi atsivesti bent vieną vadą.
Pasak Ilmos, „Klajūnas“ - tai beglobių gyvūnų namai. „Čia svarbi gyvūnų gerovė ir gyvenimo kokybė. Todėl stengiamasi sukurti namų sąlygas. Čia nėra grandinių ir vadovaujamasi nežudyk principu“, - sako ji. Be to, „Klajūnas“ visada atviras lankytojams. „Čia nėra „draudžiamų zonų“, nėra paslapčių - galima filmuoti, fotografuoti, tiesiog praleisti laiką gyvūnų draugijoje“, - sako vadovė. Pasak Ilmos, vyksta tik 20 proc. gyvūnų kaita, kai vieni ateina laikinam prieglobsčiui, kiti suranda naujus namus, o 80 proc.
Baltas Katinas su Nuplikusia Oda: Bendruomenės Susirūpinimas
Neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė nuotrauka, kurioje užfiksuotas baltos spalvos, skirtingos spalvos akių katinas su nuplikusiu snukučiu ir uodega. Ši nuotrauka sulaukė itin didelio žmonių palaikymo ir susirūpinimo. Žmonės spėliojo, kas jam galėjo nutikti, ar tai grybelinė odos liga, o gal jis buvo nuplikytas kokiu nors skysčiu. Išsakyta net versija, kad kažkas išsityčiojo iš gyvūno, norėdamas jį paversti panašiu į žiurkę. Dėl itin keistos gyvūno išvaizdos kai kurie net suabejojo, ar nuotraukas yra reali.
Ukmergės Gyvūnų globos namai „Klajūnas“ feisbuke patvirtino, kad nuotrauka iš tiesų yra realaus katino. Jį nufotografavo paauglė, atsirado žmonių, kurie buvo anksčiau jį pastebėję ir maitinę. Dabar didžiausias globos namų rūpestis - sugauti gyvūną ir suteikti jam veterinarinę pagalbą.
„Klajūnas“ dalinasi prašymu Ukmergės gyventojams.
„Gautas pranešimas apie Pilies parke matytą šitą bėdžių. Gal kas nors kažką žinot? O gal atsilieps kažkas, kieno šis katinas yra?
Katinas realus. Foto padarė jaunos mergaitės, kurioms širdis dar vietoje. Normalu, kad jos nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis.
Atsiliepė moteris, kuri tą katiną maitina. Kodėl dar nenuvežtas į kliniką - neklauskit, nežinau.
Komentarų daug - pagalbos jokios. Tai dar syk prašau. Jei kažkas jį pamatysit, pabandykit pagauti, praneškit man. Jam realiai reikalingas gydymas!
Kodėl Ilma nesėdi parke ir nelaukia, kada jis pasirodys? Su malonumu. Bet tada prašau atvykti ir pasirūpinti klajūniukais, nes be manęs to niekas nedaro.
Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu būti atidiems ir rūpintis gyvūnais, kuriems reikia pagalbos.
Žiaurus Elgesys su Gyvūnais: Problemos ir Teisingumo Siekimas
Deja, Ukmergėje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, pasitaiko žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Ilma iš „Klajūno“ pasakoja: „Su tokiu nužmogėjimu susidūriau pirmą kartą per visą prieglaudos istoriją. Mačiau visko - kelis metus tamsiam tvarte savo išmatose laikomą kalytę; kirviu sukapotą šunį, nes per garsiai lojo; į konteinerį išmestą prismaugtą keturkojį…"
Vienas iš šokiruojančių atvejų - pranešimas apie lytiškai išnaudojamą šunį. „Skambutis ryte. Virpantis moters balsas, sunkiai suvokiama situacija. Šuo pririštas ant dviejų įtemptų grandinių. Nuogas vyras. Prievarta… Tai patvirtinantis elektroninis laiškas. Kaip žmonija sugebėjo tiek degraduoti, kad vyksta tokie dalykai? Lytiškai išnaudojamas šuo. Čia, visai šalia. Pranešusi mums moteris informavo ir policiją. Namų durų niekas neatidaro. Už namo - sena būda. Jokio maisto ar jo likučių. Tik indas su pažaliavusiu nuo karščio vandeniu. Tolimiausiam būdelės kampe įsispraudęs nedidukas šunelis. Nepuola, neloja, nejuda. Iš policijos pareigūnų sužinom, kad tai ne naujiena šiame kaime. Tas vyras visai neturi socialinių įgūdžių, psichiškai neįgalus. Tenkina taip savo poreikius ne pirmą sykį… Daug kas čia tai žino, bet… Visi tyli. Nes nėra įrodymų! Nes niekas nenufilmavo-nenufotografavo-neįrašė. Tik matė… Tai tik liudininkai. Pasirodo, liudininkų parodymai yra… niekas. Mūsų nuostabioje šalyje priverstinio gydymo nėra, nes TAI TIK GYVŪNAS.
Šunelį iš būdelės išsitraukiu. Viešpatie… Jis gal vos 7-8 kg svorio, mažiukas… Jis bijo išlįsti. Jis bijo išeiti iš savo namuko. Blaškosi vedamas takeliu per kiemą… Įkeliu į mašiną, paguldau. Mažytis ramiai guli nejudėdamas iki pat Jonavos „VetPet“ klinikos. Tokios psichinės būklės šuo čia per tikrai ilgą ir didžiulę klinikos veterinarijos gydytojų praktiką - pirmas. Šunelis lyg vaškinė figūrėlė. Jis ne šiaip taip ramiai važiavo… Jis ir čia paguldytas ant apžiūros stalo nejuda. Visiška apatija. Nulis reakcijos į aplinką. Jokio judesio, jokio garso. Jis guli taip, kaip jį paguldai - net nesujuda. Tuščias žvilgsnis sustingęs kažkur… Nereaguoja į imamą kraują tyrimams, dantukų, išangės apžiūrą. Gydytojų nuomone - tai šoko būsena… Šunelį palikome klinikoje. Nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų, nors labai viliuosi, kad vyrui iki galo nepavyko įvykdyt savo ketinimų, neketinu nuleisti rankų. Apie įvykį jau informuota ir GGĮ. Noriu teisingumo. Neturėtų tokie poelgiai būti nebaudžiami. Gavau policijos sutikimą šunelio nebeatiduoti savininkui, bet…
Šuneliui suteiktas vardas Greidas. Gydytojai sako, kad šunelis fiziškai sveikas. Išorinių sužeidimų nematyti. Greidui lašinamos lašinės, girdomi vaistai. Šuneliui kuokštais krenta kailis. Matyti, kad gyvūnas sulysęs. Jis kurį laiką galėjo negauti ėsti, buvo dehidratavęs. Apie įvykį pranešta policijai. Pradėtas aplinkybių patikslinimas. Leista Greidą palikti veterinarų priežiūrai.
Šis ir panašūs atvejai rodo, kad būtina didinti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais būtų tinkamai baudžiamas. Ilma pastebi, kad įrodyti žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimus labai sunku, tačiau per jos praktiką nemažai atvejų vis tik pavyko surinkti įrodymus ir skriaudėjai buvo nubausti baudomis bei teisės laikyti gyvūnus atėmimu ar apribojimu. Tačiau problema yra platesnė. Nors įstatymai šią sritį reglamentuoja, nėra, kas juos vykdytų.
Gyvūnų Priežiūros Iššūkiai ir Paramos Svarba
Ukmergės gyvūnų globos organizacijos susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, savanorių stygių ir būtinybę nuolat rūpintis dideliu skaičiumi gyvūnų. Parama šioms organizacijoms yra gyvybiškai svarbi, kad jos galėtų toliau vykdyti savo veiklą ir užtikrinti gyvūnų gerovę.