Kaip žiniasklaida modeliuoja smurtą artimoje aplinkoje

Žiniasklaidos vaidmuo visuomenės gyvenime pasireiškia per jos atliekamas funkcijas, kurios tam tikra prasme taip pat sutampa ir su komunikacijos apskritai funkcijomis. Skandinavijos žiniasklaidos tyrinėjimai nustatė, kad demokratinėje visuomenėje šiandien žurnalistika atlieka tokias keturias funkcijas: teikia visuomenei informaciją, kontroliuoja valdžią, siekia teisybės ir linksmina skaitytojus, klausytojus bei žiūrovus.

Žiniasklaida dažnai neatlieka vien tik informacijos perdavimo funkcijos - ji formuoja naujumo retoriką, kurioje informacija tampa tariamu objektyviu pasauliu, o naujienų gamybos procesas ir jo operaciniai dėsniai gali būti svarbesni už tiesą. Operaciniai, savirefleksiniai ir vidiniai naujienų gamybos sistemos dėsniai yra svarbiau už tiesą, objektyvumą ir išorinio pasaulio įvykius.

Pranešimų atranka ir „naujienų sistema“

Informacijos atrinkimas yra vidinis naujienų industrijos sistemos procesas, pats atrinkimas yra šios sistemos funkcionavimo sąlyga ir rezultatas, taip ji išsaugo save ir sukuria savo veiklos tęstinumą ir būtinumą. Sekantis svarbus informacijos ir ne informacijos kodo bruožas yra jo santykis su laiku, informacija negali būti pakartota. Kada informacija tampa įvykiu, ji jau yra nebe informacija. Naujienos mus pasiekia iš išorės, iš „objektyvaus“ ir realiai egzistuojančio pasaulio, todėl žiniasklaidos priemonėmis skelbiamos naujienos yra tapusios pagrindiniu mūsų orientyru išoriniame pasaulyje ir jo realumo efektu.

Tačiau garsiausi šių dienų medijų tyrinėtojai šią situaciją aiškina kitaip, teigdami kad naujienos yra uždara, retorinė informacinė sistema ir ji nieko bendro neturi su taip vadinama realybe. Naujienų gamybos procese svarbiausia užduotimi yra naujienų įvykių atranka ir jų pritaikymas jau iš anksto egzistuojančiam retoriniam naujienų kodui, statiškai naujumo schemai.

Taip pat skaitykite: Socialinės žiniasklaidos apžvalga

Kalbos ir žodžių pasirinkimo svarba pranešimuose apie smurtą

Todėl rašydami apie smurtą artimoje aplinkoje svarbu laikytis terminologijos ir žodinės atsakomybės principų: pabrėžkite, kad „smurto artimoje aplinkoje (šeimoje) metu Jonas nužudė žmoną Mariją" vietoje „Jonas nužudė žmoną Mariją"; konstatavimai turi aiškiai atskleisti smurtautojo elgesį - vietoje „moteris buvo užpulta vyro" rašykite „vyras užpuolė savo žmoną / partnerę / draugę".

Venkite odžio „tariamai", kalbėdami apie smurtautojo veiksmus; užuot teigę „moteris tariamai buvo užpulta savo vyro", nurodykite „moteris teigė (policijai), kad ją užpuolė sutuokt

Ziniasklaidos smurto modelavimo bruožai, teorija ir pavyzdžiai

Taip pat remiamasi faktų tikslumu ir pabrėžiama smurtautojo elgesys. Užuot rašę „moteris buvo užpulta vyro", konstatuokite „vyras užpuolė savo žmoną / partnerę / draugę" ir įsitikinkite, kad rašydami apie nukentėjusiąją nepaverčiate smurtautojo nematomu. Pateikdami statistiką, venkite teiginių „x moterų patyrė smurtą / buvo išprievartotos", verčiau konstatuokite „x vyrų smurtavo / prievartavo".

Nepasakoma tik apie nukentėjusiąsias - svarbu įtraukti ir smurtautojus bei kontekstą. Teigdami, kad, pvz., Marija patyrė smurtą, atitraukiate dėmesį nuo Jono, kuris smurtavo prieš ją. Todėl svarbu rašyti: „Jonas sumušė Mariją".

Be to, žiniasklaidos retorikoje svarbu vengti žodžio „tariamai“ ir nurodyti faktinį teisinį arba

Ziniasklaidos smurto modelavimo bruožai: teorija, įrodymai ir praktiniai pavyzdžiai

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra tinkamai suvokiami. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti. Todėl rašydami apie ją:• Nepamirškite pabrėžti, kad įvykis yra smurto artimoje aplinkoje atvejis, o ne eilinis incidentas, kurio metu panaudota prievarta.Pavyzdžiui, užuot rašę „Jonas nužudė žmoną Mariją", pabrėžkite, kad „smurto artimoje aplinkoje (šeimoje) metu Jonas nužudė žmoną Mariją".• Kuo tiksliau perteikite žinomus faktus. Atkreipkite dėmesį, kur dedamas žinutės akcentas, ir stenkitės pabrėžti smurtautojo elgesį. Užuot rašę „moteris buvo užpulta vyro", konstatuokite „vyras užpuolė savo žmoną / partnerę / draugę". Įsitikinkite, kad rašydami apie nukentėjusiąją nepaverčiate smurtautojo nematomu.

Taip pat skaitykite: kaip sėkmingai pateikti akcijas socialiniuose tinkluose

APIE PROJEKTĄ

Projekto „Stop smurtui prieš moteris - nuo sąmoningumo didinimo iki nulinio aukų kaltinimo" tikslai - didinti visuomenės suvokimą ir žinias apie vyrų smurtą prieš moteris bei smurto formas, skatinti nulinę toleranciją vyrų smurtui ir smurto aukų kaltinimui.

Žiniasklaida kaip poveikio formuojantis mechanizmas

Žiniasklaidos vaidmuo visuomenėje pasireiškia per jos atliekamas funkcijas: informuoti, kontroliuoti, teikti teisybę ir linksmina skaitytojus bei žiūrovus. Šie tikslai įtakoja, kaip visuomenė suvokia smurtą ir kaip į ją reaguoja. Pasitelkus teoriją, galima išryškinti, kaip informacijos perdavimas ir jos interpretavimas formuoja nuomonę apie smurtą artimoje aplinkoje.

< tagimg>Infografika: Smurto artimoje aplinkoje santykiai ir jų poveikis visuomenei

Teorinis pagrindas: žiniasklaidos modeliai ir jų kritika

Žiniasklaidos - vartininko vaizdinys kilo iš Lewino lauko teorijos, kuri apima grupių dinamiką ir vertinimų sistema, lemiančią informacijos atranką. Konteksto analizė rodo, kad aktualumo, artumo ir naujumo vertinimai yra kertiniai elementai žurnalistiniame rašyme. Šią idėją plėtoja DeIuliis, kuris nagrinėja, kaip redaktorių sprendimai įtakoja naujienų atranką ir kodėl tam tikros informacijos dalys tampa dominuojančios.

Elektroninių priemonių erdvėje atsiradus internetui, atsiranda galimybė vartotojams tapti daliniais naujienų kuratoriais, tačiau tuo pačiu atsiranda ir propagandos bei reklamos įtaka, kai įvairios interesų grupės gali įtvirtinti savo naratyvus. Taigi žiniasklaidos sistema tampa sudėtinga tinkla, kurio elgesys priklauso nuo įvairių aktorių - nuo redaktorių iki teisės aktų kūrėjų ir žiniasklaidos savininkų.

Taip pat skaitykite: smurto prevencijos galimybės žiniasklaidos kontekste

Nepaprastos temos: smurtas, lyties lygybė ir vaikų socializacija

Nagrinėjant smurtą artimoje aplinkoje, būtina sustiprinti lyčių dimenciją: skiriant dėmesį, kad apie smurtą kalbama „vyrų smurtas prieš moteris“, o ne „smurtas prieš moteris“. Tyrimai rodo, kad lyčių vaidmenų stereotipai veikia vaikų socializaciją, o namų aplinka - svarbiausia augančio žmogaus moraliniai įgūdžiai. Vyro smurtas namuose gali turėti didesnį žalingą poveikį nei gatvės smurtas, o namų aplinka dažnai laikoma pavojingiausia šiuolaikinės visuomenės vieta. Todėl prevencija turi būti orientuota į visų lyčių saugumą ir teisinę pagalbą.

Smurto modeliavimas: retorika, vaizdiniai ir naujienų kūrimo principai

Nauji vaizdiniai žiniasklaidoje formuoja mūsų suvokimą apie smurtą. Retorinis vaizdas, autokatastrofos ar protesto vaizdai gali būti nuoroda į vaizdo savybes, o ne į realų įvykį. Masinių medijų triumfe dominuoja ne tik pranešimai, bet ir patys masiniai kanalai, todėl vizualiniai įspūdžiai dažnai atgyja kaip savaiminiai naratyvai, kurie patys savyje formuoja socialinę realybę. Šio paradokso dėka, vartotojai gali patikėti informacijos įvairove ir saugumo jausmu net kai tai nėra susiję su realia įvykių įvykių Grandine.

< tagimg>Infografika: retorinių vaizdų įtaka visuomenės suvokimui

Naujienų gamyba ir jos uždarumas

Didelis dėmesys tenka naujienų atrankai ir jų pritaikymui iš anksto egzistuojančiam retoriniam kodui. Baudrillardas ir Luhmanas pabrėžia, kad naujienų sistema veikia ne vien tik per realius įvykius, bet per abstraktų naujumo modelių kūrimą. Taigi naujienų industrija dažnai veikia uždarumo ir vidinių logikų pagrindu, kur svarbiausia tampa naujienų kodų operacionalumas, o ne objektyvumas ar tiesa. Ši sistema sukuria vartotoją, kuris yra įsipareigojęs dalyvauti proceso veikloje, o lingvistiniai ir estetiniai elementai tampa svarbesni už turinį patį.

Praktiniai pavyzdžiai ir statistika

Įvairūs regioniniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad lyčių stereotipai ir smurto patyrimų suvokimas skiriasi priklausomai nuo regiono. Tyrimai atlikti BRIDGE projekte, Lygių galimybių plėtros centre ir Lietuvos žmogaus teisių centre, rodo, kad visuomenės nuomonė apie smurtą ir moterų su negalia patirtį įgyja vis didesnį dėmesį, tačiau reikia nuoseklių pastangų švietimo įstaigose ir bendruomenėse. Pagrindinė išvada - reikia nuosekliai informuoti ir teikti pagalbą, siekiant užkirsti kelią smurtui bei sustiprinti teisinę ir socialinę pagalbą aukoms.

Kur kreiptis pagalbos

Skaitytojams svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos regionuose ir nacionaliniu lygiu. Nacionaliniai pagalbos centrai, pagalbos linijos kontaktai, socialinės ir teisinės paslaugos - tai priemonės, kuriomis galima naudotis patiriant smurtą ar įvardijant situacijas. Informacijos sklaida turi būti atsakinga ir tiksliai pabrėžianti smurto pobūdį ir jo šaltinį.

Duomenys apie smurtą ir prevenciją

Apžvalgos ir tyrimai pateikiami įvairiais periodais, įtraukiant Lietuvos ir užsienio patirtis. Šie duomenys parodo, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra vien tik asmens problemos rodiklis, bet ir platesnės lyčių nelygybės ir socialinės struktūros problema. Tolimesnė analizė ir nuosekli prevencija yra būtinos, kad būtų sumažintas smurtas ir užtikrinta palaikymo sistema aukoms.

Ar galite pastebėti smurto artimoje aplinkoje raudonus ženklus?

APIE PROJEKTĄ papildomai: Projektas skatina ne tik informuoti, bet ir įtraukti visuomenę į procesą - skatinti nulinę aukų kaltę ir dialogą apie smurtą bei pagalbos teikimą moterims, vyrams ir žmonėms su negalia.

Santrauka ir įžvalgos

Masinių medijų analizė rodo, kad žiniasklaida turi didelį vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį į smurtą ir lyčių stereotipus. Svarbu rašyti teisingai ir tiksliai, pabrėžiant smurtautojo veiksmus, įtraukiant tiek smurtą patyrusiuosius, tiek smurtautojus, ir teikiant informaciją apie pagalbos galimybes. Efektyvi prevencija reikalauja nuoseklių pastangų švietime, teisės apsaugos srityje ir paslaugų teikimo sistemoje.

tags: #ziniasklaidos #smurto #modeliavimo #bruozai