Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Kas moka žemės mokestį ir nuo ko priklauso suma
Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi Lietuvos teritorijoje esančią privatų žemės sklypą. Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė - žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal masinio vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
Žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,01 % iki 4 % žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai, todėl tarifai gali skirtis tarp savivaldybių. Nuo 2020-01-01 konkretų tarifą nustato savivaldybių tarybos iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d.; tais metais, kai nustatoma nauja žemės mokestinė vertė masinio vertinimo metu, tarifai turi būti nustatomi iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 d.
Kas gali būti atleisti arba gauti lengvatą
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui, įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus. Pagal Žemės mokesčio įstatymą nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jeigu tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė. Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokios lengvatos padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės mokesčio nemoka taip pat ir tam tikros kitos kategorijos: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų. Žemės mokesčiu neapmokestinama tam tikra viešosios paskirties ar apsaugomos teritorijos žemė (draustiniai, paplūdimiai, tam tikros kultūros paveldo teritorijos ir kt.).
Taip pat skaitykite: Žemės mokesčio lengvatos pensininkams Jonavoje
Neapmokestinamojo žemės sklypo dydis ir neįgalieji
Kiekviena savivaldybė gali nustatyti neapmokestinamąjį žemės sklypo dydį. Jei pensininko ar neįgaliojo turimo sklypo plotas neviršija savivaldybės nustatyto dydžio, mokesčio mokėti nereikia. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse, kurioms nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Neįgalumo kriterijai ir automatinis taikymas
Lengvatos dažnai suteikiamos asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis) arba tiems, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžiaus. Senatvės pensininkams lengvata gali būti suteikiama automatiškai. Savivaldybių tarybų sprendimuose numatytos taisyklės galioja konkrečiai teritorijai ir gali apimti papildomas sąlygas, pvz., sklypo plotą (pvz., ne didesnį kaip 8 arai tam tikruose sprendimuose).
Kaip taikomos lengvatos praktikoje
Savivaldybių tarybos turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje. Savivaldybės taip pat gali savo biudžeto sąskaita atleisti nuo mokesčio arba jį sumažinti ir kitiems asmenims, kurie nepatenka į pagrindines socialines kategorijas.
Be to, kai kuriose savivaldybėse galioja specifinės taisyklės ir Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės, kuriomis numatytos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, lengvatos suteikimas už darbus kultūros paveldo teritorijose ar už fasadų tvarkymą tam tikrose miesto vietovėse.
Apleistos žemės ir lengvatų netaikymas
Valstybė siekia skatinti efektyvų žemės naudojimą, todėl apleistiems, nenaudojamiems ir piktžolėmis apaugusiems žemės ūkio paskirties sklypams taikomas maksimalus tarifas - 4 proc. Šiuos apleistus plotus nustato Žemės ūkio duomenų centras, atlikdamas patikras arba naudodamas palydovines nuotraukas. Siūloma tais atvejais netaikyti žemės mokesčio lengvatų, jeigu socialiai pažeidžiamiems gyventojams - pensininkams, asmenims su negalia, nepilnamečiams priklausantis žemės sklypas yra apleistas. Tokias pataisas Seimui pateikė parlamentarų grupės, jas palaikė dauguma Seimo narių.
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė: kompensacija už žemės naudojimą
Seimo narys Eimantas Kirkutis akcentavo, kad žemės sklypai turi būti tinkamai prižiūrimi, tvarkomi ir tai turėtų galioti taip pat ir tiems, kuriems taikoma žemės mokesčio lengvata; seniūnijos ieško apleistų žemės sklypų savininkų, skatina, ragina bent vieną kartą metuose iki liepos 15 dienos nušienauti. Pasak jo, tik kraštutiniu atveju taikomas didesnis - 4 proc. žemės mokesčio tarifas.
Praktiniai patarimai neįgaliesiems ir jų artimiesiems
- Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų žemės plotas neviršija savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo dydžio.
- Jei turite kelis sklypus skirtingose savivaldybėse, lengvata taikoma kiekvienoje savivaldybėje atskirai. Jei sklypai toje pačioje savivaldybėje - lengvata taikoma didžiausios vertės sklypui arba tam, kurį pasirenkate jūs (pateikus prašymą).
- Jeigu turite negalios pažymėjimą, tačiau VMI ar Registrų centro duomenys jo neturi, kreipkitės į VMI arba pateikite paklausimą per „Mano VMI“ sistemą.
- Jei žemės sklypas klaidingai įtrauktas į apleistų žemių sąrašą, kreipkitės į Valstybinę žemės tarnybą arba Žemės ūkio duomenų centrą.
- Jei neįgalus asmuo negali prižiūrėti sklypo dėl negalios ar amžiaus, bendruomenės, seniūnijos ar jaunimo organizacijos gali padėti tvarkyti sklypą, vengiant lengvatos praradimo.
Deklaravimas ir mokėjimo terminai
Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Praleidus terminą, pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Patogiausias būdas sužinoti tikslią mokėtiną sumą - prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) arba per portalą „Mano VMI“. Mokėjimą galima atlikti per elektroninę bankininkystę, „Perlas“ terminalus, pašto skyrius arba „Maxima“ kasose. Žemės mokesčio įmokos kodas yra 3011.
Ką daryti, jei kyla ginčas ar klaida?
Jei VMI sistemoje yra klaida (pvz., Registrų centras nepakeitė duomenų po sklypo padalijimo, arba neįgalumo duomenys nepasiekė mokesčių administratoriaus), pirmas žingsnis - susisiekti su VMI telefonu 1882 arba pateikti paklausimą per „Mano VMI“ sistemą. Jei netikslumas susijęs su žemės verte ar plotu, gali tekti kreiptis į Registrų centrą dėl duomenų patikslinimo.
Specifinės lengvatos ir pavyzdžiai
Kauno miesto savivaldybės sprendimu nustatytos papildomos lengvatos: valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata teikiama fiziniams asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. - I ir II grupės invalidai), senatvės pensininkams ir nepilnamečiams asmenims, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, išskyrus dieninių mokymo įstaigų studentus bei moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai.
Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui
Taip pat yra Savivaldybių sprendimų kriterijų rinkinys, kur mokesčio tarifai gali būti diferencijuojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo dydį, naudojimo būdą, mokesčio mokėtojų kategorijas ar sklypo buvimo vietą savivaldybės teritorijoje.
Lentelė: pagrindiniai reikalavimai ir terminai
| Tematika | Reikalavimas / terminas |
|---|---|
| Mokestinis laikotarpis | Kalendoriniai metai |
| Žemės mokesčio deklaracijos pateikimas | Iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d. (VMI pateikia) |
| Mokesčio sumokėjimas | Iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 d. |
| Tarifai | 0,01 % - 4 % žemės mokestinės vertės |
| Tarifo nustatymas savivaldybėje | Iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d.; kai nauja verte - iki gruodžio 1 d. |
Kur rasti pagalbą ir daugiau informacijos
Jei Jus domina papildoma informacija apie žemės mokestį, siūlome ieškoti informacijos Mokesčių žinyne arba Registrų centro tinklalapyje. Informaciją apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbia Žemės informacinės sistemos svetainė iki kalendorinių metų gegužės 20 d. ir interneto svetainė REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.
Jeigu turite abejonių dėl teisės į lengvatą arba sklypo priskyrimo apleistiems žemės plotams, kreipkitės į savo savivaldybės Klientų aptarnavimo skyrių arba VMI. Pirmiausia patikrinkite savo sklypo duomenis Registrų centre ir VMI portale, o jei reikia - pateikite prašymą ar paklausimą dėl duomenų tikslinimo.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu tinkamai deklaruoti žemę, laikytis nustatytų terminų ir pasinaudoti galimomis lengvatomis, jei jos Jums priklauso.
tags: #zemes #mokestis #neigaliems