Lietuva siekia mažinti alkoholio vartojimą ir keisti visuomenės požiūrį į alkoholį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios iniciatyvos, įstatymų pakeitimai ir visuomenės nuomonė apie socialinę alkoholio reklamą Lietuvoje.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad projektas „Nakties avilys“ turi savo funkciją ir idėją, todėl jis bus tęsiamas. Anot jo, tokia vieta su savo funkcija ir jau praktikoje patikrintu modeliu, kuris sėkmingai veikia kitose Europos sostinėse, yra reikalinga.
ELTA primena, kad 2020 m. duris atvėrė unikali erdvė kūrybai - Naktinis Vilniaus avilys. Šios erdvės tikslas yra keisti sostinės naktinio gyvenimo veidą ir tapti unikalia narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos priemone.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) Vilniaus filiale atnaujina stacionarines priklausomybių gydymo paslaugas. Nuo šiol žmonės, norintys pasveikti, gali gauti visapusišką profesionalią pagalbą. Šiuo metu sename pastate vyksta dideli rekonstrukcijos darbai. Gerosios Vilties st. 3 korpusas renovuojamas pagal visus moderniausius reikalavimus.
Stacionarinės paslaugos RPLC Vilniaus filiale:
- Atsipalaidavimas lengvo ir vidutinio sunkumo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų intoksikacijos atvejais (iki 3 dienų).
- Alkoholio ir narkotikų abstinencijos sindromo simptomų gydymas ir potraukio slopinimas (iki 14 dienų).
- Motyvacinė terapija ir reabilitacija (14 dienų).
- Minesotos programa (28 dienos).
Iki 2035 m. Lietuvoje planuojama apie 26 proc. sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, o rūkančių žmonių skaičių sumažinti net 54 procentais. Seime planuojama pristatyti dokumentą pavasario sesijoje, o vėliau jį patvirtinti Seimo rezoliucija.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktores pavaduotojos Gražinos Belian, strateginis tikslas išlieka sveikesnės ir saugesnės visuomenės kūrimas. Bus parengtas veiksmų planas, kuriame bus išdėstyta, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulyje tokia pagalba yra gana sena praktika, ir Lietuva turėtų susitelkti į šiuo metu vykstančius pokyčius ir reiškinius.
Darbotvarkė numato, kad žmonės, norintys atsisveikinti su rūkymu, galėtų gauti informaciją ne tik apie psichologinę pagalbą telefonu, bet ir apie galimybę vartoti tam tikrus vaistus, kurie padės atsikratyti priklausomybės. VM atstovai informavo, kad svarstoma dalį šiam tikslui skirtų vaistų kompensuoti valstybės lėšomis.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė pabrėžė, kad Lietuva rūkymo problemą visada sprendė įvairiais būdais, t. y. kainų didinimas, prekybos ir kontrabandos ribojimas, kontrolės priemonės, informaciniai renginiai apie rūkymo žalą. Jos nuomone, būtina išplėsti ir įtraukti priemones, kurios padėtų žmonėms mesti rūkyti Seime svarstomą "Nacionalinę darbotvarkę".
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė teigė: "Kodėl dokumente nekalbama apie tabako žalos mažinimą, jei Lietuvoje yra didžiausias prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklis Europoje?" Anot jos, tabako žalos mažinimas neturėtų likti nuošalyje - ši sritis turi būti įtraukta į ilgalaikę programą, kaip tai daro Pasaulio sveikatos organizacija.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas sakė: "Kalbėdami apie priklausomybių prevenciją, neturėtume numesti tabako žalos mažinimo kaip trečio brolio. Šis aspektas yra ne mažiau svarbus nei narkotikų ir alkoholio žalos mažinimas, nes tinkamai parinktos ir įgyvendintos priemonės galėtų pratęsti kokybiško gyvenimo trukmę."
Seimo narys Jonas Varkalis pripažino, kad nepritaria darbotvarkės projektui, kuriame nėra įtrauktas tabako žalos mažinimas. Pasak J. Varkalio, strategija turi būti pakankamai lanksti, kad galėtų reaguoti į visuomenėje vykstančius reiškinius ir priimti atitinkamus sprendimus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos nacionalinė programa iki 2035 metų - strateginio planavimo dokumentas. Jis užtikrina valstybės ilgalaikes viltis, prioritetus ir įsipareigojimą taikyti į sveikata pagrįstą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir padėti žmonėms apsaugoti ar atkurti savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę.
Darbotvarkės tikslas - nustatyti ilgalaikius, subalansuotus valstybės politikos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kurios padėtų sumažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą ir žalą asmeniui ir visuomenei, valstybei. Darbotvarkės strateginis tikslas - kurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvieno žmogaus tikslas - padėti išvengti ar sumažinti alkoholio, tabako ir narkotikų daromą žalą, taip pat galimybes rūpintis sveikatos, socialine ir ekonomine gerove.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios įstatymai, susiję su minimaliu atlyginimu ir jo didinimu, mokesčių tarifais, teisėsaugos institucijomis, transporto priemonėmis ir kitais Lietuvai svarbiais aspektais. Vyriausybė nusprendė, kad minimalus mėnesinis darbo užmokestis 2025 metais bus 1038 eurai, o minimalus valandinis darbo užmokestis - 6,35 euro.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kaip informuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, bus draudimas, kuris bus susijęs su tabako ir jo gaminių prekyba. Nuo 2025 m. pradžios įsigalios Tabako, tabako gaminių ir su Lietuva susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie keičia tabako mažmeninės prekybos tvarką. Įstatymo 151. straipsnis nustato, kad mažmeninės prekybos vietose draudžiama viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir prietaisus, skirtus šių gaminių vartojimui.
Europos mobilumo savaitės ir Europos kelių policijos tinklo iniciatyvos saugaus eismo dienomis šios prevencinės priemonės bus įgyvendinamos visos šalies mastu.
Seimas pritarė pasiūlymams leisti įsigyti silpną alkoholį nuo 18 metų, kartu ragina nebedrausti šio amžiaus jaunuoliams laikyti ir vartoti stiprų alkoholį. Ministrų kabinetas iš esmės patvirtino po Seimo lyderių iniciatyvos išnagrinėtus pakeitimus, kurie leistų vartoti silpną (iki 18%) alkoholį nuo 15 metų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtuose ir vyriausybės patvirtintuose išvadose raginama dar labiau liberalizuoti taisykles dėl 18 metų jaunuolių, nei buvo svarstyta Seime: siūloma leisti jiems "vartoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neatsižvelgiant į jų stiprumą".
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai apgailestauja, kad siūlymai liberalizuoti alkoholio prekybą ir vartojimą šalyje yra mėginimas susilpninti kontrolę. Naujausi PSO duomenys rodo, kad Lietuva yra tarp penkių šalių, kurios per pastaruosius penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą. Be to, PSO ragina valstybes griežčiau reguliuoti su alkoholiu susijusią socialinę žiniasklaidą ir internetinės žiniasklaidos rinkodarą.
Tarptautinėje vyno parodoje "Vyno dienos" dalyvauja asociacija "Vynas mąkingai". Lietuva yra pirmoji valstybė Rytų ir Vidurio Europoje, kur plinta socialiai atsakingo vyno verslo judėjimas "Wine in Moderation", su kurio veiksmų programa ir principais parodos lankytojus supažindins WiM vykdomasis direktorius Stylianos Filopoulos. Parodoje bus sertifikuojami someljė, padavėjai ir vyno ekspertai, norintys tapti judėjimo ambasadoriais. Parodos tikslas - švietimu sumažinti alkoholio vartojimą, kiekybę pakeisti kokybe.
Policija nuolat organizuoja reidus, kurių metu tikrina vairuotojų blaivumą. Taip pat numatyti prevenciniai pasiekimai visos šalies mastu.
Airijai tapus pirmąja šalimi pasaulyje, kuri ant alkoholio produktų įves įspėjimus apie žalą, kai kurie Lietuvos parlamentarai mano, kad tai gera pradžia Europoje, kiti mano, kad tai tik simbolinė priemonė, o verslo atstovai šią idėją vadina naivia. "Valstietis" Aurelijus Veryga teigė, kad apie iniciatyvą ant alkoholinių gėrimų butelių klijuoti etiketes apie jo daromą žalą sveikatai kalbėta jau keletą metų. Jis sakė, kad vartotojai, pirkdami alkoholį, turi teisę gauti patikimą informaciją apie jo vartojimo poveikį sveikatai.
Konservatorius Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mano, kad įspėjamieji užrašai ant alkoholinių gėrimų būtų tik simbolinė priemonė. Jo nuomone, visų pirma reikėtų įvertinti Airijos patirtį. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje keičiasi alkoholio vartojimo kultūra, nes žmonės mažiau geria stipriuosius gėrimus ir daugiau vyno bei alaus, šie gėrimai turi mažesnį poveikį sveikatai.
Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka įsitikinęs, kad toks pasiūlymas yra naivus. Jo nuomone, Lietuvoje yra įvežama daug alkoholio produktų ir užsienio gamyklos atskirų etikečių nedrukintų dėl mažos Lietuvos rinkos, todėl šis darbas būtų paliktas tiekėjams.
Airijos sveikatos ministras patvirtino naujas taisykles, kurios įspės girtuoklius apie alkoholio vartojimo riziką sveikatai, taip pat produkto kalorijų kiekį.
Šios iniciatyvos ir įstatymų pakeitimai rodo Lietuvos siekį mažinti alkoholio vartojimą, didinti visuomenės informuotumą apie alkoholio žalą ir skatinti atsakingą vartojimą. Nors nuomonės dėl konkrečių priemonių veiksmingumo skiriasi, bendras tikslas yra kurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę.