Projekto „Žmogus-žmogui” organizuotas kultūrinio sąmoningumo bei raiškos renginys 2019 m. liepos 22-23 d. Utenoje suteikė galimybę dalyviams susipažinti su įvairiomis veiklomis, bendruomeniškumo pavyzdžiais ir idėjomis, kurios gali būti pritaikomos tiek kultūros, tiek socialinių projektų srityse, įskaitant būsto atnaujinimo iniciatyvas kaip „Alfos namai“ supelijusių sienų remontas.
Renginio patirtis ir socialinio projekto įkvėpimas
Abi dienas dalyviai pradėjo rytine mankšta, kurios metu jie ne tik aktyviai sportavo, bet ir darė relaksacijos pratimus, paremtus meditacijos bei jogos praktika.
Ši mankšta pabudino ne tik dalyvių kūnus, bet ir sąmonę: prieš pačią mankštą dalyviai atliko savęs pažinimo užduotis, noriai dalindamiesi pastebėjimais bei netikėtais atradimais apie savo savybes ir charakterį.
Mankšta ir originalūs savęs pažinimo pratimai įkvėpė jėgų bei pozityvaus nusiteikimo likusiai programos daliai.
O programa išties buvo kupina įvairiausių veiklų, užsiėmimų bei diskusijų!
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pirmąją dieną dalyviai susipažino su kultūros sąvoka, diskutavo, ką galime vadinti kultūra, o ko ne, bei kokie yra Lietuvos kultūros skiriamieji bruožai.
Šią diskusiją sekė du metodiniai žaidimai, paskatinę susimąstyti apie tai, koks mūsų vaidmuo, formuojant savo šalies kultūrą, kokie svarbūs kultūriniai, socialiniai ar istoriniai įvykiai paženklino mūsų gyvenimus, kodėl jie mums svarbūs.
Po pietų jaukioje A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos salėje vyko filmo peržiūra, kurią vainikavo jautri bei įdomi diskusija apie tai, kodėl kartais jaučiamės varžomi savo kultūros, kaip būti laisvesniems, ko galėtume pasimokyti iš kitų kultūrų.
Dienos pabaigoje dalyviai turėjo galimybę trumpam pamiršti savo kasdienius, gerai pažįstamus „aš” ir išbandyti save aktorių amplua teatro užsiėmimo metu.
Utenos kamerinio teatro vadovas, kuris ir vedė šį teatro užsiėmimą, supažindino dalyvius su teatrinio gyvenimo užkulisiais, pasidalino sukauptomis žiniomis apie aktorystės meną, leido dalyviams patiems pajusti, ką reiškia būti aktoriais, skatindamas dalyvius išlipti iš komforto zonos ir įgauti naujų potyrių.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Geriausiai įsijausti į užsiėmimą ir aktoriaus rolę padėjo tai, jog ši veikla vyko pačioje Utenos kamerinio teatro scenoje.
Dalyvė Aldona, norėdama apibūdinti užsiėmimo metu susikūrusią ypatingą atmosferą, vaizdžiai pasakė, jog jo metu išgirdo, „kaip grojo kūrybingumo mūza”, o dvi valandos, skirtos užsiėmimui, „kaip penkios minutės prabėgo”.
Ekskursija, muziejus ir istorijos pažinimas kaip socialinio projekto komponentai
Antrąją dieną dalyvių laukė ekskursija į Utenos kraštotyros muziejų, kuriame jie susipažino su Utenos krašto kultūra bei istorija.
Šios ekskursijos metu dalyviai turėjo unikalią galimybę vieni pirmųjų pamatyti naują Utenos miesto istorijos ekspoziciją su kompiuteriniu terminalu, kuri leido interaktyviai susipažinti su miesto istorija, jos įdomiais faktais bei įvykiais.
Po ekskursijos dalyviai pritarė, jog muziejuje buvo galima praleisti nors ir visą dieną - liko dar tiek nuodugniai neapžiūrėtų eksponatų ir negirdėtų istorijų.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Dalyvė Laima, kuri šiame muziejuje lankėsi ne pirmą kartą, džiugiai stebėjosi tuo, kad vėl galėjo išmokti bei sužinoti kažką naujo.
Praktinės remodelio patirtys: iš asmeninių istorijų - į „Alfos namų“ sprendimus
„Mūsų istorija yra apie tai, kaip du žmonės, užaugę kaimuose, įdėjo labai daug pastangų ir darbo, kad ir savo pačių vaikus galėtų auginti toliau nuo didelio miesto šurmulio“, - pasakojimą pradeda pašnekovė.
Statybų metu jie su vyru savo rankomis atliko daugybę darbų, tačiau sutaupė nemažai pinigų ir įsitikino, kad jie - puiki komanda, kuriai nėra neįveikiamų užduočių.
Renata su vyru yra kilę iš Pasvalio rajono. Baigę bakalauro studijas jie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į Olandiją. Kaip tikina pašnekovė, anuomet atrodė, kad užsienyje laukia „pinigų medis“, tačiau teko nusivilti.
Metus sunkiai pradirbę mėsos fabrike jie su džiaugsmu grįžo atgal į gimtinę.
Grįžę į Lietuvą susituokėme, apsigyvenome Panevėžyje. Abu šiame mieste dirbome, tačiau jautėmės nelaimingi dienas leisdami mažame butuke.
Taip nutiko, kad tuo metu ir mano brolis grįžo iš emigracijos ir įsigijo namą Pasvalio rajone. Žinoma, prasidėjo jų šeimos namo remontas, talkos.
Dažnai pas juos savaitgaliais užsukdavome. Tuomet mano brolis sužinojo, kad tame pačiame kaime, tik kitoje gatvėje, parduodamas dar vienas namas.
Tiesa, jis buvo net 10 metų negyvenamas, namo aplinka buvo labai apleista. Tačiau nuėjus to namo apžiūrėti, mūsų su vyru akys tarsi nušvito. Šiame name matėme tiek potencialo, galimybių. Mums patiko šios sodybos lokacija, jos dydis.
Nieko nelaukusi pora šią seną sodybą nusipirko. Tiesa, šeima gyveno ne tik naujo pirkinio džiaugsmu, tačiau ir žinia, kad netrukus sulauks pirmosios atžalos.
Rankų darbo remontas: kas buvo daroma ir kaip taupyta
Renata prisimena, kad oficialiai namą įsigijo 2018 metų birželio mėnesį. Kadangi pašnekovės vyras - labai nagingas ir darbštus, jam nepasirodė neįveikiama užduotis kapitalinio remonto imtis pačiam.
„Džiaugėmės, kad įsikursime netoli abiejų mūsų tėvų, mano brolio. Nieko nelaukę kibome į darbus. Lupome senas medines grindis, iš kurių vėliau pasistatėme malkinę. Klojome putplastį, vyras tiesė grindinį šildymą, griovėme sienas, užmūrijome nereikalingus langus ir duris. Vyras atvedė kanalizaciją, nes name tokio nebuvo. Taip pat teko pakeisti visą elektros instaliaciją“, - darbus vardija ji.
Pašnekovė sako, kad samdyti meistrai keitė stogą, tačiau pats vyras jį apšiltino. Langus ir duris taip pat keitė meistrai, jiems šeima patikėjo ir šiltinti namo fasadą.
„Šiuos kelis didelius darbus atliko samdyti žmonės, o likusius remonto darbus darėme drauge su šeimos narių pagalba. Prasidėjus vidaus darbams reikėjo tinkuoti, špakliuoti, dažyti sienas. Teko dėti gipsus, plyteles. Atsivedėme ir gamtinių dujų įvadą tad pasirinkome namus šildyti dujomis. Žinoma, prie visų šitų darbų labai prisidėjo ir mano bei vyro šeimos nariai“, - teigia Pasvalio rajono gyventoja.
Ji sako, kad visus darbus skubinosi atlikti kuo greičiau, mat norėjo greičiau išsikraustyti iš miesto. Vis tik, pagrindiniai darbai vykdavo darbo dienomis, vakarais ir savaitgaliais.
„Remontuodami namą tvarkėme ir aplinką. Pjovėme žolę, genėjome medžius, rovėme netinkamus augalus. Sodyboje buvo daugiau nei trisdešimt vaismedžių, daugybė įvairių krūmų. Pirmaisiais metais bandėme išsaugoti senas obelis. Jas genėjome, tačiau pamatėme, kad jos labai ligotos. Teko viską išrauti ir apsodinti sklypą naujai“, - prisimena pašnekovė.
Su vyru ir pirmagime jie į nuosavus namus įsikėlė po 7 mėnesių nuo būsto įsigijimo. Nors tada namas dar tikrai neatrodė tobulai, o šeimai teko naudotis tik dalinai įrengta vonia bei virtuve beveik be jokių baldų, džiaugsmas būnant savo namuose buvo begalinis.
Žingsnis po žingsnio: pabaiga ir klaidos
Įsikėlus į namą šeimos dar laukė daugybė darbų. Vis dėlto, viskas vyko palaipsniui, vienus darbus vijo kiti, o vieno kambario remonto baigimas reikšdavo, kad tuoj prasidės darbai kitame kambaryje.
„Nesakysiu, kad gyventi remontuojamuose namuose yra lengva, o juolab su mažu vaiku. Buvo tikrai sunku. Žmonėms, kurie nori įsigyti senos statybos namą ir jį savo rankomis suremontuoti, galiu pasakyti tik tiek, kad procesas nebus nei labai greitas, nei labai paprastas“, - įsitikinusi Renata.
Moteris pasakoja, kad remonto įkarštyje šeimai gimė ir antroji dukra. Padaugėjus namuose gyventojų, norėjosi kuo greičiau baigti visus pradėtus darbus, tad iki 2021 metų jiems pavyko pilnai įsirengti ir antrą aukštą.
„Vis tik, galutinai namo remontą baigėme tik 2022 metų pradžioje. Galėjome džiaugtis naujais baldais, visi kambariai buvo atnaujinti. Vyras pastatė didelę terasą lauke, o iš likusių nuo remonto lentų pavyko pasistatyti malkinę. Panaudojome ir senus grindų balkius, iš kurių pasigaminome pakeltas lysves. Žinoma gana greitai sklype atsirado ir daržas bei šiltnamis, kuriame aš ir mergaitės labai mėgstame darbuotis“, - džiaugsmingai pasakoja pašnekovė.
Nors savo suremontuotu namu šeima labai didžiuojasi, Pasvalio rajono gyventoja pripažįsta, kad neišvengė ir klaidų. „Dabar gailimės, kad antrame aukšte neįsirengėme vonios ir tualeto. Remonto eigoje taip pat buvo įvairių procesų, kurie nevyko visiškai pagal mūsų planus. Pradėjus remontą idealiu atveju reikia žinoti visų baldų stovėjimo vietas“, - pasakoja ji.
Taupymas, bendruomenė ir gyvenimo kaime privalumai
Pašnekovė patikina remonto metu saugojusi kiekvieną čekį, sumavusi patiriamas išlaidas.
„Mes nesirinkome lengviausio kelio, nepirkome pigių medžiagų remontui, daug domėjomės. Žinoma, neišvengėme ir pykčių su vyru. Juk nuolatinis nuovargis, stresas bei darbų gausa atsiliepia. Tačiau viskas tebuvo smulkmenos, kurias išsprendėme“, - tikina ji.
Paklausta apie kainas, pašnekovė patikina, kad anuomet namą renovuoti gavosi pigiau, nei statyti naujai. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad šiuo metu, jei galvotų rinktis „griūti“ į analogišką projektą, stipriai skaičiuotų, ar tai apsimokės.
„Mūsų atveju brangiausiai kainavo didieji darbai: stogas, fasado šiltinimas, langai ir durys. Žinoma, ieškojome kur sutaupyti. Pavyzdžiui, senus išimtus plastikinius langus pardavėme, išpjautus radiatorius pridavėme į metalo laužą“, - prisimena ji.
Pašnekovė sako, kad baigus namo apdailos darbus norėjosi įsigyti ir naujus baldus, tačiau santaupos jau baiginėjosi. Tuomet šeima pasiėmė atiduodamus senus fotelius ir juos restauravo už mažiau nei 20 eurų. „Parsivežėme dovanojamų nestandartinių medinių palečių, iš kurių vaikams pastatėme žaidimų namelį. Kol vyko remontai, naudojomės senais tarybiniais baldais, kuriuos žmonės mums padovanojo“, - teigia Pasvalio rajono gyventoja.
Labiausiai ji džiaugiasi tuo, kad kaime jų šeima buvo labai šiltai sutikti. Dar nė negyvenant naujuose namuose, kaimynai juos kviesdavosi į svečius.
„Kaime gyventi labai gera. Vaikai vasaros metu gali dūkti, suptis, maudytis baseine, nulėkti nusiskinti uogų. Aš pati džiaugiuosi, kad turiu galimybę prižiūrėti ir puoselėti savo daržą bei šiltnamį. Kaime nemažai jaunų šeimų su vaikais, o ir pas senelius atvyksta anūkų. Džiaugiamės galimybe gyventi šalia savo artimųjų. Mėgaujamės lėtesniu gyvenimo tempu“, - pasakoja Renata.
Šeima džiaugiasi gyvenimui pasirinkę būtent kaimą Pasvalio rajono pakraštyje. Renata sako, kad gyvena vietoje, kurioje ramu ir jauku, puikus susisiekimas su didesniais miestais. Kaime yra vaikų darželis, dujų linija, vandentiekis, miesto kanalizacija. Ji patikina, kad gyvena apsupta puikios bendruomenės. Tad viskas, ko gali reikėti norint pilnavertiškai gyventi, čia yra.
Platesnis kontekstas: finansavimas, planavimas ir energinis efektyvumas
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas teigia, kad užklausų dėl paskolų senų sodybų ar butų renovacijai sulaukia gana dažnai.
„Gyventojai vis aktyviau domisi įvairiais būsto atnaujinimo sprendimais. Aktyviausias susidomėjimas pastebimas gyvenamųjų namų renovacijos srityje. Remiantis 2022 m. Gruodžio mėn. atliktais banko apklausos duomenimis, iš 352 dalyvavusių respondentų, kurie šiuo metu gyvena individualiuose namuose, daugiau kaip 40 proc. planuoja atlikti namo renovacijos darbus“, - teigia pašnekovas.
Anot jo, norint gauti tokio tipo paskolą, svarbu įvertinti keletą svarbių dalykų: kliento poreikius, renovacijos bei planuojamų atlikti darbų apimtį, kainas.
„Smulkiems renovacijos darbams galime pasiūlyti paskolas iki 20 000 eurų, be pradinio įnašo ir nekilnojamo turto įkeitimo. Finansavimo poreikiui esant didesniam nei 20 000 eurų, galime suteikti paskolą būsto energiniam efektyvumui gerinti. Norime, kad mūsų siūlomos paslaugos padėtų klientams gyventi tvariau. Todėl stengiamės sudaryti palankias finansavimo sąlygas, kurios leistų žmonėms ir įmonėms labiau tausoti aplinką bei mažinti neigiamą poveikį“, - pabrėžia banko atstovas.
Finansavimo departamento direktorius T. Pulikas teigia, kad energinio naudingumo gerinimas tampa vis aktualesne tema, tačiau įsigyjant būstą šiai dienai gyventojai vis dažniau ieško iš karto aukštos energinės klasės ir naujos statybos būstų. Anot jo, daugiau kaip 50 proc. būsto finansavimo 2022 m. buvo skirta aukštos energinės klasės, t. y., A+ ir A++ būstui įsigyti.
„Vis tik, nusprendus renovuoti senos statybos būstą, reikėtų tiksliai įsivardyti ir susirašyti visus darbus, kuriuos reikėtų atlikti. Labai svarbu sudaryti kuo tikslesnę sąmatą. Joje turėtų būti kiek įmanoma tikslesnė visų darbo priemonių bei medžiagų kaina, jei samdysitės specialistus - taip pat ir jų įkainiai. Natūralu, kad pradėjus darbus kaina gali išaugti, todėl visada rekomenduojame pagalvoti ir apie neplanuotas išlaidas, kurios įprastai sudaro apie 10 proc. sąmatos. Renovacijos atveju, šios nenumatytos išlaidos gali būti netgi didesnės. Taip pat labai svarbu pasidomėti, kokie planuojamiems darbams gali būti reikalingi leidimai bei projektai“, - pataria pašnekovas.
tags: #socialinis #alfos #projektas #supelijusiu #sienu #remontas