Žemės Grąžinimas ir Kompensacijos Apskaičiavimas Lietuvoje

Lietuvoje nuosavybės teisių atkūrimas yra svarbus procesas, reglamentuojamas įstatymais. Valstybė atlygina piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Atlyginimo Už Turtą Apskaičiavimas

Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu.

Atlyginimas gali būti išmokamas:

• Pinigais - išperkant kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai.
• Pinigais - išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m.

Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - 1918-1920 m.

Tačiau, niekinės kompensacijos už turėtą žemę paskatino kreipimąsi į Vyriausybę ir ministerijas.

Taip pat skaitykite: Žemės mokesčio lengvatos pensininkams Jonavoje

Alternatyvūs Atlyginimo Būdai

Vietoj piniginės kompensacijos, įstatymai numato ir kitus atlyginimo būdus:

• Perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).
• Perduodama neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo.
• Perduodama neatlygintinai nuosavybėn tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis.

Žemės Grąžinimas Valstybiniuose Parkuose ir Draustiniuose

Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.

Lietuvos saugomos teritorijos.

Įstatyminiai Aktai

Šis procesas yra reglamentuojamas įvairiais įstatymais ir jų pakeitimais, įskaitant:

• 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr.
• 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr.
• 2001 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr.
• 2002 m. sausio 15 d. įstatymu Nr.
• 2002 m. spalio 29 d. įstatymu Nr.
• 2009 m. gegužės 19 d. įstatymu Nr.
• 2010 m. birželio 19 d. įstatymu Nr.
• 2011 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr.
• 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr.
• 2014 m. rugsėjo 25 d.

Penktadienį spaudos konferencijoje R. Tamašunienė sakė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį įsigalios Seimo priimtas LLRA-KŠS inicijuotas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimas, naujai reguliuojantis nuosavybės teisių atkūrimą.

Taip pat skaitykite: Teisinė bazė: kompensacija už žemės naudojimą

Kreipimosi autoriai pažymi, kad Seimas šių metų birželį priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo.

Anot R. Tamašunienės ir Č. Olševskio, pakeistas įstatymas numato, kad tokius piliečių prašymus nagrinėjanti institucija privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie tokią atsiradusią galimybę. Pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą.

„Nepaisant to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vis vien siunčia pranešimus apie niekines pinigines kompensacijas, kelia savininkų nerimą, kad praras vietą eilėje į žemės grąžinimą, nors susitikimo metu su Seimo nariais žemės ūkio viceministras tikino, kad tokie pranešimai nesiunčiami.

Prašau užtikrinti teisėtus savininkų lūkesčius atkurti nuosavybes teises į žemę įstatymų nustatyta tvarka ir nedelsiant sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laiškų siuntinėjimą paveldėtojams dėl piniginės kompensacijos už negrąžintą žemę“, - sakoma Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Spaudos konferencijoje Seimo narys Č.

„Tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę miesto ar kaimo teritorijoje turi būti atlyginama pinigais. (...) Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės plotų kaimo ar miesto teritorijai priskirtoje žemėje, asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais“, - spaudos konferencijoje sakė Č.

Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui

„Kaskart girdime, „kad žemės grąžinimas eina prie pabaigos“, bet ta minėtoji pabaiga kiekvieną kartą nutolsta kaip horizonto linija, kas dar labiau didina žmonių nusivylimą. Ši situacija yra nedovanotina laisvoje demokratinėje valstybėje“, - mano Seimo narys Č.

Servitutas

Servitutas - tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.

„Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta.

Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą. Prašyme turi būti nurodomi tarnaujančiojo daikto duomenys, aprašomas servitutas, nurodomi jo duomenys bei nurodoma kita svarbi informacija. Kartu su prašymu pateikiamas servituto planas bei kompensacijos apskaičiavimo aktai.

Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį. Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą.

Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams.

Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles. Nuo 2024 metų jos prieinamos visiems gyventojams per Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portalą www.planuojustatau.lt. Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją.

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos už įstatymu jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytą servitutą elektros oro linijų apsaugos zonų ribose priteisimo.

Pareiškėjo abejonės dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai buvo grįstos tuo, kad, pasak pareiškėjo, šiuo teisiniu reguliavimu yra diskriminuojami vienkartinę kompensaciją už žemės sklype įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytą servitutą gaunantys asmenys, kuriems ši kompensacija, be kita ko, naudojant jos apskaičiavimo formulės dėmenį Vk, Masinio žemės vertinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka apskaičiuojama nuo sumažintos dėl elektros tinklų žemės sklypo vertės, palyginti su kita grupe asmenų, kurie pagal Metodikos 25 punktą vienkartinę kompensaciją gauna už jiems priklausančiame žemės sklype tinklų operatorių naudai sutartimi nustatytą servitutą, nes Taisyklių nustatyta tvarka ši kompensacija, be kita ko, naudojant jos apskaičiavimo formulės dėmenį Vk, pastariesiems apskaičiuojama nuo visos žemės sklypo vertės, t. y.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 8 d. nutarime jau buvo vertinta Metodikos 16 punkto atitiktis Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, jog asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas tinklų operatorių naudai nustatytas įstatymu ir kurie iki 2004 m. liepos 10 d. Konstitucinis Teismas šios dienos sprendime konstatavo, kad pareiškėjas savo prašyme neatsižvelgė į minėtą Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarime suformuluotą teisinę poziciją dėl asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas tinklų operatorių naudai nustatytas įstatymu ir kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai (t. y. nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę), ir asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutai nustatomi sutartimi, teisinės padėties skirtumų ir nepaaiškino, kodėl šios dvi asmenų grupės turėtų būti vertinamos kaip esančios vienodoje (panašioje) padėtyje joms priklausančių žemės sklypų vertės, t. y.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo abejonėms pagrįsti, todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytų reikalavimų ir yra grąžinamas pareiškėjui. Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.

tags: #zemes #grazinimas #kompensacijos #dydis