Kaip Padėti Nepasiturintiems Žmonėms Lietuvoje

Sunkiau besiverčiančių asmenų, šeimų ir jose augančių vaikų, situacija mūsų šalyje yra sudėtinga. Tačiau yra įvairių būdų, kaip galima padėti nepasiturintiems žmonėms Lietuvoje, pradedant valstybės teikiama parama ir baigiant visuomenės iniciatyvomis.

Maisto banko akcija

Maisto banko akcija - vienas iš būdų padėti nepasiturintiems.

Valstybės Teikiama Parama

Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba, tačiau ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką.

Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Kam Skiriama Socialinė Pašalpa?

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama socialinė pašalpa. Teisę į ją bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi, jei kreipimosi metu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 1,1 valstybės remiamų pajamų (nuo 2026 m. sausio 1 d. VRP - 256,3 euro) dydis.

Taip pat svarbu, kad paramos prašančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršytų turto vertės normatyvo.

Be to, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

  • Dirba (samdomą ar savarankišką darbą) ir gauna ne mažesnes nei minimalią algą pajamas;
  • Yra registruotas Užimtumo tarnyboje;
  • Mokosi ar studijuoja (iki 24 m.);
  • Yra pensinio amžiaus ar gauna pensiją / šalpos išmokas;
  • Dėl svarbių priežasčių nedirba (liga, nėštumas, vaiko priežiūra, slauga);
  • Augina mažamečius vaikus (iki 3 ar tam tikrais atvejais iki 8 metų);
  • Slaugo ar prižiūri neįgalų asmenį ar vaiką;
  • Vaikams nuo 16 iki 18 m. - mokosi, dirba, registruoti Užimtumo tarnyboje ar turi nustatytą neįgalumą.

Socialinės Pašalpos Dydis

SADM nurodo, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

  • Skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 326,2 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
  • Skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 279,6 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
  • Skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Tuo metu socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

  • Pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • Antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • Trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Tiesa, galutinis socialinės pašalpos dydis priklauso nuo besikreipiančio asmens šeimos sudėties, vaikų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, jeigu dirbama, ir kt.

Kur Kreiptis Dėl Socialinės Pašalpos?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją.

O, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, - į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Tuo metu būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.

Reikalingi Dokumentai

SADM nurodo, kokius dokumentus reikėtų turėti, norintiems gauti socialinę pašalpą:

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  • Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kitos Paramos Formos

Be piniginės socialinės paramos, nepasiturintys gyventojai gali gauti ir kitokią pagalbą:

  • Būsto šildymo išlaidų kompensacija: Teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
  • Kompensacija už geriamąjį vandenį: Galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
  • Kompensacija už karštą vandenį: Galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc.
  • Valstybės parama renovacijai: Jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas.
  • Papildoma išmoka vaikams: Iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui.
  • Nemokamas maitinimas mokykloje: Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.
  • Parama maisto produktais: Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 235,50 eurų per mėnesį.

Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį.

Visuomenės Iniciatyvos ir Paramos Organizacijos

Svarbi pagalbos nepasiturintiems asmenims dalis - organizacijų, bendruomenių rengiamos paramos iniciatyvos. Štai keletas iš jų:

  • Maisto bankas: Organizuoja maisto produktų rinkimo akcijas, kurios metu surenkami ilgai galiojantys maisto produktai, skirti nepasiturintiems gyventojams.
  • VšĮ Socialinių paslaugų informacijos centras: Atveria naują erdvę „Aš noriu padėti!“, kurioje žmonės gali padėti kitiems, patalpindami savo siūlomos paramos skelbimą.
  • Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija: Teikia humanitarinę pagalbą žmonėms, patekusiems į krizines situacijas.

Paramos būdai gali būti įvairūs - rūbai, baldai, buitinė technika ar kiti prietaisai, maistas, higienos priemonės, žaislai, knygos ir kt.

Pagalbą, paremiant reikalingiausiais daiktais, maistu, sunkiau besiverčiantys asmenys gali gauti ir kitose įstaigose.

Maisto bankas

Prisijunkite prie "Maisto banko" savanorių.

Pagalba Išgyvenantiems Benamystę

Asmenys, išgyvenantys benamystę, gali kreiptis į:

  • Laikinuosius namus (Šv. Stepono g.);
  • Benamystę išgyvenančiųjų dienos centrą (Partizanų g.).

Kontaktai Pagalbai Gauti

Lietuvos gyventojai, kurie susiduria su sunkumais, gali skambinti trumpuoju numeriu 111. Šiuo numeriu galima gauti skubią savanorių ir darbuotojų pagalbą.

Kiti naudingi kontaktai:

  • +370 659 71 598
  • +370 37 20 54 27
  • +370 5 249 73 04
  • +370 694 60444
  • +37064591559

Laukiami Pokyčiai Piniginės Socialinės Paramos Srityje

Nuo 2026 m. birželio 1 d. planuojami piniginės socialinės paramos sąlygų pakeitimai, kurie turėtų palengvinti paramos gavimą dirbantiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei padidinti piniginių lėšų normatyvus.

Šie pakeitimai turėtų pagerinti maždaug 15 tūkst. asmenų situaciją.

Šie pakeitimai apima:

  • Piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems;
  • Paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms;
  • Sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus;
  • Nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą;
  • Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.

SVARBU! Būtinosios sąlygos norint gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Tikimasi, kad šie pakeitimai sumažins skurdo spąstus visiems šeimos ūkiams.

Socialinės Pašalpos Dydžio Pavyzdžiai

Norint geriau suprasti, kaip apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis, pateikiami keli pavyzdžiai:

Vieno Gyvenančio Asmens Pašalpa

Tarkime, vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos per mėnesį siekia 100 eurų. Apskaičiuojant socialinę pašalpą, 20 procentų šių pajamų nėra įskaitoma, todėl laikoma, kad asmens vidutinės mėnesio pajamos sudaro 80 eurų. Būtent nuo šios sumos ir skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis.

Jeigu socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tokiu atveju socialinė pašalpa sudarytų 246,2 euro per mėnesį (326,2 - 80). Tuo atveju, jei socialinė pašalpa mokama nuo šešių iki dvylikos mėnesių, asmeniui būtų skiriama 199,6 euro socialinė pašalpa (279,6 - 80). Jeigu socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip dvylika mėnesių, tokiu atveju vieno gyvenančio asmens socialinė pašalpa sudarytų 176,3 euro per mėnesį (256,3 - 80).

Šeimos Pašalpa

Tarkime, socialinės pašalpos kreipiasi trijų asmenų šeima, kurią sudaro du suaugusieji ir vienas vaikas. Šeimos bendros vidutinės mėnesio pajamos sudaro 300 eurų. Apskaičiuojant socialinę pašalpą, taikoma nuostata, kad 20 procentų darbinių pajamų nėra įskaitoma, todėl vertinama, jog šeimos pajamos sudaro 240 eurų. Ši suma padalijama visiems trims šeimos nariams, todėl vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkančios vidutinės mėnesio pajamos sudaro 80 eurų.

Pirmajam bendrai gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa apskaičiuojama kaip skirtumas tarp 1,1 VRP dydžio ir vienam asmeniui tenkančių vidutinių pajamų. Šiuo atveju tai būtų 176,3 euro (256,3 - 80). Antrajam bendrai gyvenančiam asmeniui skiriama 90 procentų šio skirtumo. Tai reiškia, kad antrajam šeimos nariui būtų mokama 158,7 euro socialinė pašalpa per mėnesį (176,3 x 90 proc.). Trečiajam bendrai gyvenančiam asmeniui taikoma 70 procentų šio skirtumo, todėl jam būtų skiriama 123,4 euro socialinė pašalpa per mėnesį (176,3 x 70 proc.). Taigi bendrai trijų asmenų šeimai per mėnesį būtų skiriama 458,4 euro socialinė pašalpa.

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis atsižvelgiant į asmens pajamas ir šeimos sudėtį.

tags: #yra #kaip #yra #nepasiturintis