Lietuvos vyriausybės sprendimai dėl pensijų pakeitimų

Iki šiol buvo įprasta, kad kiekvienas gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos skyrimo turi kreiptis į „Sodrą“. To nepadarius per 12 mėn. gyventojai praranda pinigus. Visgi tokią tvarką siūloma keisti.

Automatinis pensijos skyrimo atidėjimas pavėlavus kreiptis

Įstatymo pataisose siūloma, kad pavėlavus kreiptis pensijos skyrimas būtų automatiškai atidėtas. Pagal dabar galiojančią tvarką, dėl pensijos skyrimo galima kreiptis 3 mėn. iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Svarbiausia prašymą pateikti per metus nuo pensinio amžiaus sukakties. Taip yra todėl, nes Lietuvoje pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

„Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2025 m. sausį, bet pateikė prašymą dėl pensijos 2025 m. rugpjūtį, pensija jam bus išmokėta už visus 8 mėn. atgal. Vis dėlto, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2024 m. birželį, o kreipėsi dėl pensijos tik 2025 m. rugpjūtį, pensija bus išmokėta už 12 mėn. atgal. T. y. už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2025 m. rugpjūčio“, - kiek anksčiau portalui tv3.lt pavyzdžius pateikė „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.

Paprastai tariant, jei žmogus į „Sodrą“ kreipiasi po po 13 mėnesių, jis praranda 1 mėnesio pensiją, jeigu po 15 mėnesių - 3 mėnesių pensiją, ir pan. Pakeitus tvarką pensijos padidėtų 8 proc. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete patvirtintame įstatymų projekte siūloma, kad pavėlavus pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo būtų laikoma, kad žmogus paprašė atidėti jos mokėjimą.

Atidėti pensijos mokėjimą buvo galima ir dabar, tačiau norintys tai padaryti turėjo susisiekti su „Sodra“ ir paprašyti atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Tai reiškia, kad, jei pakeitimai būtų priimti, tiek norintiems atidėti pensijos mokėjimą, tiek pamiršusiems susisiekti su „Sodra“ dėl pensijos skyrimo, būtų automatiškai taikomas pensijos mokėjimo atidėjimas. Taip gyventojai neprarastų pinigų.

Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems

Pensijos padidinimas už atidėjimą

Taip pat numatyta, kad gyventojams, pasirinkusiems pensijos atidėjimą, senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys apskaičiuojamos nustatyta tvarka būtų padidinamos 8 proc. už kiekvienus paeiliui atidėtus metus, bet ne daugiau kaip 40 proc. Tai leistų padidinti senatvės pensiją už maksimalų 60 mėnesių jos atidėjimo laikotarpį.

Paprasčiau tariant, jei šios pataisos bus priimtos, žmonėms, kurie per 12 mėnesių nesikreipė dėl pensijos, jos skyrimas automatiškai bus atidedamas metams, o už atidėjimą pati pensija padidės 8 proc. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą yra 803,4 euro per mėnesį, o jo neturint - 471,5 euro. 8 proc. šių sumų atitinkamai yra 64 eurai per mėnesį (771 euras per metus) arba apie 38 eurai (453 eurai per metus).

„Sodra“ pažymi, kad atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams. Tokia pati tvarka galiotų ir priėmus įstatymo pataisas. „Sodra“ nurodė, kad 2025 m. metais senatvės pensiją buvo atidėję 740 žmonių. Anot jos, tokių žmonių skaičius kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2024 m. pensiją atidėjo 785 žmonės, o 2023 m. - 823 žmonės. 2022 m. tokių gyventojų buvo 854, o 2021-aisiais - 897.

„Sodra“ yra skelbusi, kad 2024 m. metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.

Socialinio draudimo priemokų tvarkos pakeitimai

Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos. Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos - už praėjusį.

Taip pat skaitykite: NPD reforma Lietuvoje

Taigi, lig šiol sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja.

Kas konkrečiai keistųsi priemokų gavėjams? Pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamąjį mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD.

Šalpos pensijos laukiantiems informacijos iš užsienio

Vienas iš socialinės apsaugos sistemų ES šalyse koordinavimo principų - socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Tai reiškia, kad nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą. Todėl kai asmuo, dirbęs skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, būtina surinkti informaciją apie šio asmens socialinio draudimo laikotarpius visose valstybėse narėse, kuriose jis yra dirbęs.

Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas. Dėl skirtingų administracinių procedūrų vykdymo terminų, šios informacijos patvirtinimas kartais užtrunka iki pusės metų ir ilgiau, o tuo metu pensija asmeniui negali būti paskirta. Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Neskirs šalpos pensijos, jei asmuo turi teisę į didesnę pensiją iš Europos Sąjungos institucijos. Pastaruoju metu atsiranda asmenų, dirbusių ES institucijose ir gaunančių pensijas iš ES institucijų pensijų sistemos, tačiau nepersikėlusių savo pensinių teisių pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokie asmenys įgyja teisę gauti šalpos pensiją arba pensijos priemoką Lietuvoje. Toks teisinis reguliavimas neatitinka nei šalpos išmokų, nei pensijos priemokų paskirties - užtikrinti minimalias pensines pajamas ir valstybės biudžeto lėšomis remti mažiausių pensijų gavėjus. Siūloma neskirti šalpos pensijų ir pensijų priemokų, jeigu asmuo turi teisę gauti tokio paties arba didesnio dydžio Europos Sąjungos institucijos mokamą pensiją.

Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimo patvirtinimas

Antros pakopos pensijų paskata ir jos persvarstymai

Naujienų agentūra ELTA primena, kad kaupiant antroje pensijų pakopoje, kas mėnesį į pensijų fondus pervedama 3 proc. nuo asmens atlyginimo, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies VDU - šiemet tai sudaro apie 402 eurus per metus. Tokiu būdu, jei žmogus šiemet uždirba vidutinį atlyginimą, virš 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka sudarytų apie 69,3 eurų per mėnesį, taip kartu su valstybės skatinamąja įmoka - 33,4 eurų - kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,8 eurų.

Socialdemokratas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas A. Sysas šią savaitę paskelbė, jog siūlys atsisakyti minėtos 1,5 proc. valstybės paskatos ir jai skirtas lėšas naudoti kitais būdais, pavyzdžiui, didinant „Sodros“ pensijas dabartiniams pensininkams. Pasak Vyriausybės nario, net atsisakius dabar siūlomos valstybės paskatos kaupimui antrojoje pakopoje, pati sistema išliktų patraukli norintiems pasirūpinti senatve. „Žmogų skatinti dalyvauti antrojoje pakopoje galėtų tas, kad tai yra finansinio investavimo bei taupymo mechanizmas, kuris yra labai paprastas, ganėtinai saugus ir nukreiptas į tai, kad tos lėšos yra gaunamos tik sulaukus pensinio amžiaus. Taigi, jei žmogui toks mechanizmas patrauklus, manau, kad jis liks kaupime“, - teigė K. Vaitiekūnas.

Anot jo, atlaisvintos lėšos galėtų būti panaudotos įsisenijusioms valstybės problemoms išspręsti. „Bendra paskata šiuo metu yra verta 300 mln. eurų, o tai valstybės biudžete yra tikrai didelė suma, kuri galėtų mums padėti išspręsti įsisenėjusias problemas, tokias kaip sveikatos apsauga, policininkų atlyginimai ir panašiai“, - vardino ministras.

Naujienų agentūra ELTA taip pat skelbė, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža. Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų. Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat - visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Per tris pensijų reformos mėnesius antros pakopos fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto - jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų ir pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2023 m. viduryje. Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd.

Vyriausybės ir koalicijos planai dėl pensijų politikos

Bent jau taip galima spręsti iš koalicinės Vyriausybės sutarties projekto, dėl kurio iš esmės jau sutarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Tokia nauja valdžia formuojama nusprendus iš dabartinės koalicijos šalinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“. Kaip jau skelbta, dabartinę premjerę Ingą Ruginienę turėtų pakeisti socdemų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Su kainomis žada kovoti didindami pajamas. Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos išaugo daugelyje šalių. Be kita ko, Lietuvoje jos auga ir dėl to, kad pasitraukę iš pensijų fondų gyventojai turi daugiau pinigų. Vis dėlto 5 proc. viršijanti metinė infliacija gerokai mažina žmonių perkamąją galią. Į tai atkreipiamas dėmesys ir naujos koalicijos sutartyje: „Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas, skatindami darbą ir stiprindami socialinį saugumą.“ Pati valdžia darbuotojams nemoka algų, tačiau jas taip pat žada didesnes. „Užtikrinsime viešojo ir privataus sektorių atlyginimų augimą, mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinsime socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų teisių apsaugą“, - rašoma valdančiųjų sutartyje.

Joje nurodoma, kad socialinės apsaugos ir mokesčių sistema turi kurti paskatas dirbti, didinti pajamas, kelti kvalifikaciją ir kurti darbo vietas, kartu išlaikydama paramą labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Esą dirbantis žmogus neturi būti blogesnėje padėtyje nei nedirbantis.

Pensijų indeksavimas ir išankstinės pensijos peržiūra

Panašu, kad naujoji valdžia planuoja spartinti pensijų indeksavimą. Nuo metų pradžios iš pensijų fondų gyventojai atsiėmė daug daugiau lėšų, nei buvo planuota. Dėl to daug daugiau pinigų pervesta ir „Sodrai“ (t. y. ta lėšų dalis, kuri už žmones buvo mokama iš „Sodros“ ir valstybės biudžetų). Be to, augant atlyginimams į ją surenkama daug daugiau įmokų, nei išmokama pensijų ir kitų išmokų. Taip jau ne vienerius metus kaupiamas rezervas, kurį jau sudaro milijardai eurų. Taigi „Sodra“ turi pinigų labiau didinti pensijas. Panašu, kad naujoji valdžia ir planuoja juos panaudoti. „Spartinsime pensijų indeksavimą, sieksime grąžinti pensijų dydžio priklausomybę nuo draudiminio stažo, sieksime platesnio politinio susitarimo dėl orios senatvės dabartiniams ir būsimiems pensininkams užtikrinimo“, - rašoma koalicijos sutartyje.

Šiuo metu gyventojų, turinčių minimalųjį 15 metų stažą, pensijos bendroji dalis yra prilyginama bendrajai pensijos daliai tų, kurie turi sukaupę būtinąjį 34,5 m. stažą. Paprastai kalbant, ar žmogus dirbo 16 metų ar 32 metus, jo pensijos bendroji dalis eurais bus tokia pati kaip tų, kurie dirbo 34,5 metus. Panašu, kad tokį prilyginimą norima pakeisti.

Išankstines pensijas peržiūrės jau šiais metais. Joje taip pat žadama reformuoti išankstinių pensijų sistemą. Kitaip tariant, iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinti, kad „išankstinę pensiją pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma.“

Dabar išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama, kai iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, be to, žmogus turi turėti būtinąjį stažą (šiemet - 34,5 m., kitąmet - 35 m.). Tačiau apskaičiuota išankstinė pensija yra mažinama 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, kurį mokama. Pvz., žmogus yra sukaupęs reikiamą stažą ir jam priklausytų 745 eurų pensija (tokio dydžio dabar yra vidutinė senatvės pensija). Jeigu žmogus išeitų į išankstinę pensiją likus 5 metams arba 60 mėnesių iki pensinio amžiaus, tuomet jo pensija būtų sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. x 60 mėn.) arba 144,68 euro dydžio atskaitymais. Tad jam būtų mokama ne 745 eurai, o 600,32 (745 - 144,68) euro dydžio išankstinė pensija. Per visą išankstinės pensijos laikotarpį jam būtų iš viso išmokėta 36 117,6 euro. Šią sumą padalijus iš 144,68 euro mėnesinių atskaitymų, išeitų, kad 251,87 mėn. arba 21 metus jų suma susilygintų su suma, išmokėta per išankstinės pensijos laikotarpį. Ir tuomet jo pensija būtų atstatyta.

Kad šie pakeitimai atsirastų, Seimui reikės priimti atitinkamas įstatymų pataisas. Ir jas turės pasirašyti prezidentas.

Ministerijos ir Vyriausybės pozicijos

Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, pakoregavus įstatymą, pensijų sistema taps paprastesnė ir teisingesnė. „Siekiame užtikrinti sklandesnį išmokų mokėjimą ir išvengti situacijų, kai žmonės, laukdami sprendimų dėl pensijų, lieka be pajamų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą sistema“, - sako J. Zailskienė.

Diskusijos apie viešąsias išlaidas ir paskatas

„Tai tikrai būtų ganėtinai ženklus pasikeitimas, bet čia turbūt svarbus yra teisingumo principas - kur valstybė nukreipia visus tuos iš mūsų surinktus resursus ir kaip juos paskirsto“, - sakė K. Vaitiekūnas. „Ar iš mūsų surinktus resursus reikia skirti jaunų ir dirbančių žmonių kažkokiems pensijų mokėjimams į privačius finansinius fondus, kurių išmokėjimai bus po kelių dešimtmečių - čia klausimas. Manau, kad mes diskusijų Vyriausybės viduje metu privalome atsakyti į visus tokius klausimus“, - tikino finansų ministras.

Tiesa, kaip galimos panaudos lėšoms, kurios galėtų būti atlaisvintos atsisakius valstybės paskatos kaupti antrojoje pensijų pakopoje, K. Vaitiekūnas neįvardijo spartesnio „Sodros“ pensijų indeksavimo. „Pensijos yra suindeksuotos, todėl jos kiekvienais metais yra perskaičiuojamos automatiškai. Kadangi mūsų šalies ekonomika auga, atlyginimai auga, tad ir pensijos kiekvienais metais automatiškai didėja. Tiesa, pensijos Vyriausybės sprendimu buvo padidintos papildomai - tą leido mūsų ligšiolinės ekonominės galimybės, galbūt galėsime tai padaryti ir šiemet“, - reziumavo finansų ministras.

Rodiklis	Vertė
Vidutinė senatvės pensija (su būtinuoju stažu)	803,4 EUR / mėn.
Vidutinė senatvės pensija (be būtinojo stažo)	471,5 EUR / mėn.
8% padidinimas (su stažu)	+64 EUR / mėn. (771 EUR per metus)
8% padidinimas (be stažo)	+38 EUR / mėn. (453 EUR per metus)
Atidėjimo laikotarpis	1-5 metai (maks. 5 metai)
Galimas padidinimas už atidėjimą	8% per metus, ne daugiau kaip 40%

tags: #vyriausybe #keicia #sprendima #del #pensiju