Neformaliojo vaikų švietimo organizacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ pristato atnaujintą mokymų programą „Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas įgyvendinant vaikų neformaliojo švietimo veiklas“. Programa siekia kelti neformaliojo vaikų švietimo tiekėjų kvalifikaciją ir ugdyti vaikų socialines bei emocines kompetencijas per įvairias neformalaus ugdymo veiklas. Trukmė - 54 akad. val., forma - mišri (nuotolinis ir tiesioginis formatai). Tiesioginiai mokymai vyks Kaune.
Programoje gali dalyvauti visi suaugusieji, kurie įgyvendina neformalųjį vaikų švietimą - organizuoja būrelius, stovyklas ar kitokias veiklas. Mokymai apima teorinius, praktinius ir patyriminius modulius, orientuotus į savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių puoselėjimo ir atsakingo sprendimų priėmimo ugdymą. 70 proc. programos akcentuojama akredituotais Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro gebėjimais.
Socialinių emocinių kompetencijų svarba švietime
Socialiniai emociniai įgūdžiai nėra savaime išugdomi. Tam būtina visos mokyklos bendruomenės kooperacija - pedagogų, klasės vadovų ir neformaliojo švietimo mokytojų pastangos. Tyrimai rodo, kad kai socialinės kompetencijos gerai įtvirtintos, gerėja mokinių akademiniai pasiekimai. Nuoseklus darbas ir tinkamai pasirinkti metodai užtikrina geriausius rezultatus integruojant šias kompetencijas į visą mokyklos gyvenimą.
Socialinis ir emocinis ugdymas - procesas, kuriame vaikai ir suaugusieji stiprina savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių puoselėjimo bei atsakingo sprendimų priėmimo kompetencijas. Nuosekliai stiprinamos šios kompetencijos moko vaikus ir suaugusiuosius suvaldyti pyktį, rasti draugų, išlaikyti pagarbius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir konstruktyviai spręsti problemas.
Programos modulinė struktūra
- I. Savęs pažinimo būdai ir strategijos siekiant būti sėkmingu.
- II. Kaip nepasiklysti jausmų ir emocijų labirinte.
- III. Sąmoningo ir atsakingo elgesio formulės.
- IV. Šiuolaikiniai bendravimo būdai kuriant tarpusavio santykius.
Programos trukmė - 54 akad. val. su nuotolinėmis 38 akad. val. ir tiesioginėmis 16 akad. val. Mokymų kaina - 500 eur. Finansiškai įmanoma pasinaudoti valstybės 500 eurų krepšeliu, tačiau pasinaudojus šia galimybe, pakartotinai finansavimą mokymams gauti galima tik po 5 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo plėtra: Lietuvos ir ES perspektyvos
Socialinės-emocinės kompetencijos vaikų neformalajame švietime: praktika ir tyrimai
Savimonė - gebėjimas atpažinti savo jausmus ir mintis, jas įvardyti bei suprasti, kaip jos veikia elgesį. Socialinis-emocinis ugdymas turi būti įgyvendinamas taip, kad vaikai ir suaugusieji įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinių psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti. Empirinių tyrimų duomenys rodo, kad nuoseklus programų įgyvendinimas stiprina vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas, teikdamas teigiamą poveikį jų gebėjimui spręsti problemas, mokymosi motyvacijai ir tarpasmeniniams santykiams.
Kaip mokyti vaikus emocinio intelekto? Pasirenkant palankias temas ir integruojant jas į įvairius dalykus, galima pasiekti reikšmingų pokyčių tiek atskiro dalyko, tiek visos mokyklos kontekste. Lietuvoje ateityje pedagogai galės pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų aprašu, kuris padės kurti nuoseklią integraciją į ugdymo procesą. Siūlomi trys integravimo lygiai: pirmasis - saugios mokymosi aplinkos kūrimas su aiškiomis lūkesčių ir taisyklių nustatymu; antrasis - nuoseklus įgūdžių ugdymas kartą per savaitę; trečiasis - integravimas į kitų dalykų turinį bei praktinį taikymą realiame gyvenime.
Integravimo pavyzdžiai klasėje
- Literatūros pamokose dėmesys veikėjų išgyvenimams ir jų emocijų atpažinimui.
- Istorijos pamokose analizuojami asmenybių charakteriai ir gebėjimai.
- Fizinio ugdymo metu pasirenkami tokie pratimai, kurie padeda įveikti stresą.
Tarpdisciplininis požiūris į ugdymą leidžia efektyviau įtraukti socialinius ir emocinius įgūdžius į visą pamokų turinį, skatinant mokinius taikyti įgūdžius realiame gyvenime. Taip pat svarbu bendrominei įtraukti visus narius: mokyklos vadovus, visuomenės sveikatos specialistus, socialinius pedagogus, psichologus, tėvus ir rėmėjus, kad ugdymas vyktų nuosekliai ir tvariai.
Projektų vertinimas ir kontekstas
Raseinių Šaltinio progimnazijos patirtis pateikia pavyzdžių, kaip socialinio-emocinio ugdymo iniciatyvos gali būti įgyvendinamos mokyklose ir bendruomenėse. Mokytojai dalyvavo daugiaženklių akademinių valandų programose, bendradarbiaudami su Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija ir įtraukdami programų praktikas į kasdienę veiklą. Tokios iniciatyvos skatina bendruomenių narius kurti pagarbius santykius, lavinti kūrybiškumą, komunikacinius gebėjimus ir bendradarbiavimą.
Patirties įvairovė rodo, kad socialinių emocinių kompetencijų ugdymas turi būti nuoseklus, sisteminis ir įtraukiantis visą bendruomenę. Tai aktualu ir Kauno rajonui, kur vykdomi įvairūs projektai, skatinantys sveikatos ir emocinį vystymąsi, bendruomeninį įtraukimą bei sąmoningą gyvenimo būdą. Projekto tikslai apima ne tik mokinių pasiekimų gerinimą, bet ir suaugusiųjų gebėjimų stiprinimą, siekiant sukurti aplinką, kurioje vaikai ir suaugusieji augtų kartu ir atsakingai priimtų sprendimus.
Taip pat skaitykite: kaip vykdomos socialinės priežiūros paslaugos
Taip pat skaitykite: Viskas apie PSD ir privačius draudimus Lietuvoje