Karantino metu prastovas pranešusios įmonės galėjo tikėtis valstybės paramos, padengdamos dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kai tas užmokestis negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbą. Šios subsidijos buvo naudingos įmonėms, kurios laikotarpiu sustabdė veiklą, o dabar grįžta prie darbų ir svarsto, kaip efektyviausiai atkurti gamybą bei paslaugų teikimą. Subsidijos gali būti mokamos darbuotojams, kurie grįžta iš prastovų, arba įdarbinant remontuotus bedarbius per Užimtumo tarnybą siųstais darbuotojais, pavyzdžiui, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus ar jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams ir pan.
Kam ir kada mokamos subsidijos už prastovas
Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams:
- kurie per patį karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė valstybės pagalbos;
- kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius (pvz., negalius, vyresnius, jaunus ar ilgamečius bedarbius);
- kurie patenka į VMI sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą; subsidijos gali būti mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų (įmonėse iki 20 darbuotojų) arba ne daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, jei įmonė viršija 20 darbuotojų.
Subsidijų dydžiai ir laikotarpiai
Pagal įstatymus subsidijos už prastovų darbuotojus gali būti mokamos nuo karantino įsigaliojimo momento - gegužės 15 dienos - ir gali būti mokamos ir po karantino laikotarpio. Subsidijų dydžiai priklauso nuo įmonės situacijos ir laikotarpio:
- Pirmieji du mėnesiai: 100 proc. apskaičiuotų lėšų, tačiau viršutinė riba - 1214 eurų bruto per darbuotoją.
- Trečias-ketvirtas mėnuo: 50 proc. subsidijos.
- Penktas-šeštas mėnuo: 30 proc.
- Namų sąlygos - vis dar gali būti taikomos 100 proc. subsidijos) pirmus du mėnesius už įprastą laiką.
Specialios sąlygos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19
Subsidijos bus taikomos įmonėms, kurios patenka į ir atitinka įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos dydis negali viršyti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o procentinis dydis yra susijęs su įdarbinamų asmenų tipais ir jų darbingumo/įgalumo lygiu. Jei įmonė suteikia prastovą ir darbdaviui išmokėta subsidija, ji turi užtikrinti, kad bent 50 proc. darbo vietų būtų išlaikytos ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Remiamasis įdarbinimas ir įdarbinantys per Užimtumo tarnybą
Jei įmonė įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus asmenis remiamam įdarbinimui, subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama laikantis tvarkos, kai įdarbinimas vyksta pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Subsidijos dydis skaičiuojamas kaip procentas nuo priskaičiuotojo užmokesčio, kuris neturi viršyti asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatyto užmokesčio. Daugiau informacijos apie remiamąjį įdarbinimą galima rasti įmonių ir Užimtumo tarnybos siūlomų priemonių kontekste.
Taip pat skaitykite: Parama verslui Lietuvoje
Kodėl svarbu laikytis sąlygų
Darbdaviai, gaunantys subsidijas, turi įsipareigoti po subsidijos laikotarpio išlaikyti bent 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Taip pat, kai Valstybinė darbo inspekcija nustato pažeidimus, gali būti taikomos sankcijos - subsidijos sumos gali būti grąžinamos, o įmonė gali būti draudžiama dalyvauti tokiuose projektuose tam tikrą laiką.
Programos įgyvendinimas ir patvirtinimas
Subsidijų dydis ir sąlygos reguliuojamos įstatymais ir jų papildomomis redakcijomis. Darbdaviai, gavę subsidijas, turi prijungti atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai, įskaitant darbo sutartis, darbo laiko apskaitą bei apmokėjimus. Valstybė siekia skatinti įdarbinimą net ir sunkmeto laikotarpiu, ir skatinti įmones - suteikti galimybę rinktis iš įvairių subsidijų formų, priklausomai nuo įmonės dydžio ir įdarbintų asmenų kategorijų.
Statistika ir efektyvumas
Subsidijos už įdarbinimą 2023 metais buvo naudotos daugiau nei 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino apie 16,8 tūkst. bedarbių. Ši priemonė pasiteisina skatinant neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, jaunimą iki 29 metų, ilgalaikius bedarbius ir kitus rizikos grupių asmenis. Tyrimai rodo didelį teigiamą poveikį, kai įdarbinama pagal užimtumo įstatymo nuostatas remiamų asmenų: dauguma jų išlieka dirbti net ir pasibaigus subsidijai.
Subsidijų paaiškinimas per vieną minutę
Remiantis statistika, įdarbinimas subsidijuojant yra ypač efektyvus jaunimui iki 29 metų (apie 72 proc. įsidarbina ir išlieka po 6 mėnesių), o vyresnių nei 50 metų asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekia apie 69 proc. Taip pat neretai pastebima, kad įdarbinti asmenys, kuriems suteikiama parama, palaiko darbą ir po subsidijų laikotarpio, kas naudinga įmonių darbo jėgai ir planavimui.
Dažnai užduodami klausimai apie subsidijas
- Kokios įmonės gali kreiptis dėl subsidijos? - įmonės be bankroto, be likvidavimo, be didelių įsiskolinimų valstybės biudetui ar „Sodrai“, be nepatenkintų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, be bausmių už nelegalaus darbo ar pažeidimų darbo užmokesčio apskaičiavimo bei darbo laiko apskaitos.
- Kokios rūšies asmenys gali būti įdarbinti su subsidija? - remiami bedarbiai, įskaityti į tam tikras grupes: neįgalūs, vyresni, jaunimas, ilgalaikiai bedarbiai ir kt.
- Kokie reikalavimai pateikti įmonėms subsidijos laikotarpiu? - laikytis darbo teisės aktų, užtikrinti darbo sąlygas, laiku mokėti darbo užmokestį ir įmokas, teikti ataskaitas Užimtumo tarnybai.
Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms
Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?
tags: #vkt #subsidijos #dydis