Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus. Vienas iš siūlymų - naikinti visuomenei naudingą veiklą, siekiant mažinti žmonių išnaudojimą.
Panagrinėkime, kodėl tokia veikla buvo įvesta. Pradiniai ketinimai buvo visai neblogi - žmogus, netekęs darbo, turėtų būti įtrauktas į visuomenę, neprarasti darbinių įgūdžių, taigi, galėtų greičiau grįžti į darbo rinką.
Tačiau ar visuomenei naudinga veikla, kuri nesprendžia esminės - nedarbo - problemos ir pasmerkia itin skurdžiai senatvei? Galima žmones pakviesti savanorystei nevyriausybinėje organizacijoje, organizuoti kursus. Jei žmogus nedirba, jis turėtų gauti paslaugų pagal poreikius. Vieniems - tai tarpininkavimas įsidarbinant, o sėkmės atveju, pagalba jau dirbant. Kitiems - bazinių socialinių įgūdžių ugdymas, dar kitiems - kompiuterinio raštingumo mokymai, psichologo konsultacijos ar reabilitacija priklausomybių centre. Valstybėje jau yra tam sukurti mechanizmai, pavyzdžiui, atvejo vadyba nedirbantiems asmenims.
Socialinės pašalpos gavimo sąlygos
Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos.
Kada priklauso: Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc.
Taip pat skaitykite: SMK ryšių su visuomene studijų programos apžvalga
Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą - 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Kokio dydžio: Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau - mažiau.
Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc.
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis.
Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos pirkimų apžvalga
Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus. Apie 15,6 proc. Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų - iki 5, nuo 2026 metų - iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį.
Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Iki šiol nustatant, kokio dydžio kompensacija bus, tai tiesiogiai priklausė nuo toje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertės. Kartais, ypač kai žmogus būste gyvena vienas, ši suma būna labai maža. Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių.
Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais - 60 eurų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staigiai pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.
Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę - laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką. Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Palangos globos namų pirkimus
Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio.
Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų. Dėl šios išmokos bus galima kreiptis, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas.
Savivaldybių vaidmuo
Piniginę socialinę paramą kasmet Lietuvoje gauna 2-3 procentai, skaičius kasmet mažėja. Taigi, sudaromos palankios sąlygos savivaldybių gudravimui - ponia Irena nesamdoma valytojos darbui, vietoj to jai mokama parama iš valstybės biudžeto, o ji atlieka darbą, kurio reikia savivaldybei. Tokia schema labai paranki savivaldybėms: realiai jos gali naudotis nemokama darbo jėga.
Girdime ir kitą pusę. Savivaldybės teigia, kad tokie žmonės, kaip ponia Irena, nenori dirbti, jie nepajėgūs eiti į darbus ir juos tinkamai atlikti. Dalis tiesos yra. Kaip minėjau, ponia Irena per ilgametę mamos priežiūrą prarado sveikatą, ji tikrai nėra pajėgi dirbti fizinį darbą visą darbo dieną. Kitas dažnas argumentas būna - reikia žmones įtraukti į visuomenę, ugdyti jų socialinius įgūdžius.
Viešieji darbai užtikrino laikiną užimtumą ir garantuotą pajamų šaltinį darbo netekusiems asmenims, gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmoką. Jiems sudarytos sąlygos laikinai ją pakeisti realiu darbo užmokesčiu“, - sakė projekto vadovė Ligita Ramaškevičiūtė, Lietuvos darbo biržos atstovė.
Į projektą įtrauktos socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, aukšto nedarbo ir kaimiškųjų teritorijų gyventojai. Pasak L. Ramaškevičiūtės, beveik kas antras projekto dalyvis buvo kaimo gyventojas, kas trečias - vyresnis nei 50 metų asmuo. Dešimtadalis asmenų, baigę dirbti viešuosius darbus, po jų gavo nuolatinę darbo vietą.
Projekto dalyviai tvarkė Lietuvos miestus ir gyvenvietes, gamtosauginius, istorijos ir kultūros paveldo objektus, sodino miškus, atliko želdinių priežiūros ir kitus bendruomenėms naudingus darbus.
„Didėjant nedarbui viešųjų darbų poreikis mūsų regione yra itin didelis ir kuo toliau, tuo labiau didėja“, - teigė projekto koordinatorė Ignalinos darbo biržoje Vijalė Arbačiauskienė. Kad kuo daugiau darbo neturinčių Ignalinos ir Visagino savivaldybių gyventojų galėtų pasinaudoti galimybe lengviau išgyventi sunkmetį. Beveik 760 asmenų viešuosius darbus čia dirbo vidutiniškai po du mėnesius.
Pasak Druskininkų darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistės Laimos Vilkancienės, šiame mieste, kurio didžioji dalis gyventojų dirba nuo krizės itin nukentėjusiame paslaugų sektoriuje, tokia pagalba taip pat labai svarbi.
Projekto „Laikinieji darbai“ metu planuojama, kad daugiau nei 13 tūkst. ekonominius sunkumus patiriančių šalies įmonių darbuotojų ir bedarbių iš aukščiausio nedarbo teritorijų bus įdarbinti viešiesiems darbams, o jų darbo užmokestis kompensuojamas ESF ir valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant šį projektą, lapkričio mėnesį viešuosius darbus dirbo 1485 asmenys iš 214 įmonių.
Iš viso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-2013 m. administruojamų ES paramos priemonių projektuose dalyvaus per 250 tūkst. šalies gyventojų. Šioms Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonėms, kuriomis siekiama skatinti didesnį užimtumą ir aktyvią darbo rinką, numatyta skirti per 1,2 mlrd.
Kauno miesto savivaldybė skelbia Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atranką 2017 m. Darbdaviai, pageidaujantys organizuoti viešuosius darbus, numatytus Viešųjų darbų programoje nuo 2017 m. sausio 10 d. iki sausio 27 d. 10 val. 1) paraišką, kurioje pateikiama informacija apie įmonę (pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai), nurodomas siūlomų viešųjų darbų pavadinimas, numatomų sukurti laikinų darbo vietų ir į jas įdarbinti ieškančių darbo asmenų skaičius, reikalavimai jų kvalifikacijai, lėšų poreikis, darbo ir darbo apmokėjimo sąlygos ir terminai, informacija apie numatomus įsipareigojimus ir kita reikalinga informacija.
Dokumentai pateikiami adresu: Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, Nemuno g. 29, 44295 Kaunas, 50, 51 kab.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Misija: Vilnija“ žurnalistė Akvilė Naginionytė pristato pasakojimą apie viešuosius darbus Jašiūnų miestelyje. Pasakojimas pradedamas Jašiūnų dvaro parke. Kad šis parkas ir jo aplinka būtų tvarkinga - ją reikia prižiūrėti. Tai daro patys Jašiūnų gyventojai. Tiesa, dirbdami viešuosius darbus.
Darbuotojų sąlygos labai skirtingos. Vieni iš viešųjų darbų užsidirba mėnesinį minimalų atlyginimą, kiti atlieka visuomenei naudingus darbus, nes gauna socialinę pašalpą.
Violeta - viena iš tokių. Ji kas mėnesį gauna 102 eurų pašalpą, tad kasdien po 4 valandas dirba Jašiūnų teritorijoje. „Šiukšles nešiojame į maišus sudedame, sutvarkome šakas - viską darome. Mums ne gėda, mes už tai gauname pašalpą, - sako moteris ir priduria nesuprantanti, kodėl kitiems atlikti darbą gėda.
Dalis dirbančiųjų viešuosius darbus gauna už tai minimalią mėnesinę algą ir dirba aštuonias valandas per dieną. Štai vyriškis Janas, auginantis dvi mažametes dukras, negali važiuoti dirbti toliau į kitus miestus. Vienintelis būdas užsidirbti jam, kol neranda nuolatinio darbo Jašiūnuose, - būtent toks darbas.
Anot Jašiūnų seniūnijos atstovų, darbų - visada daug. Tai - ir parko tvarkymas, šaligatvių valymas, barstymas, sniego valymas žiemą, lapų grėbimas, kapų tvarkymas.
Teisinis aspektas
Pas mus už soc.pašalpą reikia atidirbti tam tikras valandas. Maža to įdarbinus, ne tik kad nesudaroma jokia darbo sutartis, bet tai neužsifiksuoja kaip darbo stažas.
Socialines pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybe. Yra reikalavimai asmenims, kurie tokias pasalpas nori gauti. Pasalpu skyrimas nera privalomas dalykas, valstybe ir savivaldybe neprivalo islaikyti darbingo amzius nedirbanciu asmenu.
Tam tikrose savivaldybese uz socialines pasalpas reikia atidirbti, kai kuriose vietoj piniginiu lesu parama skiriama maisto produktais. Jei netenkinate nustatytu reikalavimu socialinei pasalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne isgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu.
Taigi prieiname prie to, kad jusu niekas uz pakarpos pagaves dirbti nevercia, su botagu vergvaldys uz nugaros nestovi - jus galite i pasalpa nepretenduoti ir jos neimti (o jos moketi jums savivaldybe pareigos neturi).
Del darbo sutarties sudarymo - cia jau kiti klausimai, susije su mokesciais uz darbuotoja, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitu dalyku. Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus i laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ji laimejus busite idarbintas. Taciau idarbinimas ir socialines pasalpos nera tapatus dalykas. Taigi visi tik apsidziaugs kai isidarbinsite - nereikes ir jums atidirbineti valandu, o savivaldybei nereikes moketi pasalpos.
Kol asmuo yra nedirbantis, jei atitinka visas salygas ir normaliai mokejo nustatytus mokescius - jam yra mokama bedarbio pasalpa. Uz bedarbio pasalpas atidirbti nereikia ir niekada nereikejo. Socialine pasalpa yra kiekvienos valstybes ar administracinio vieneto reikalas ir jokiu prievoliu valstybe moketi socialines pasalpas neturi.
Tolabiau, kad tokia atidirbimo praktika buvo pradeta taikyti pagrinde piktybiniams bedarbiams, t.y. asmenims, kurie yra darbingo amziaus, taciau labai ilga laika nedirba ir piktnaudziaja socialiniu pasalpu gavimo tvarka.
Labai dziaugiuosi, kad socialiniu pasalpu tvarka yra sugrieztina ir mokama puse metu be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbineti arba ji yra mazinama arba nutraukiama. Puse metu mokama bedarbio pasalpa + puse metu socialine pasalpa = per vienerius metus darba tikrai imanoma susirasti.
Tęsiant diskusiją, siūlyčiau pasiskaityti plačiau savivaldybių sprendimus "dėl telkimo visuomeneis naudingai veiklai atlikti tvarkos" ir gal tuomet paaiškės kokia tvarka yra skiriami viešieji darbai. Visų pirma - viešieji darbai atliekami vos kelias valandas per mėnesį (kai kuriose savivaldybėse 16 val/mėn, kai kuriose dar mažiau), sudaromas susitarimas dėl darbų atlikimo su seniūnija.
Tuo tarpu prievartinis darbas - tai prievartos naudojimas prieš asmenį siekiant jį priversti dirbti. Dar norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokie susitarimai sudaromi tik su darbingais sveikais asmenimis; nei sergantiems, nei pensininkams, nei neįgaliems ar nėščioms moterims ir panašioms grupėms asmenų tokie darbai neskiriami.
Nepatekimą į skurdą garantuojama tam tikroms socialinėms grupėms, tuo tarpu nė viename įstatyme nėra reglamentuota, kad aš, dirbantis asmuo, privalau išlaikyti 3 pensininkus ir dar 5 darbingus sveikus asmenis. Tai pažeidžia mano teises, nes aš neprivalau išlaikyti kitų asmenų (tam tarpe ir tamstos). O jei tamsta tingi atidirbti 16 val per mėnesį naudingus visuomenei (kuri tau tą pašalpą moka) darbus - ačiū tokioms savivaldybėms, kurios gina juodai dirbančių piliečių interesus.
Kapitalizmo sąlygomis gerovę turime užsitikrinti kiekvienas asmeniškai ir tie socializmo laikai, kuomet visi gyveno logika "valstybė man turi duoti, o aš tik imti" visų laimei baigėsi.
Pilietis turi teisę gauti soc. Jis turi teisę pasirinkti. Bet niekas neturi teisės jam nurodyti ką pasirinkti. Savivaldybės tarybų sprendimus galima išsiaiškinti teismuose.
ABTI 15 straipsnis. 1. Mokamos pašalpos ir kompensacijos, kai asmuo tokioje situacijoje atsiduria ne savo noru ir objektyviai negali iš šios situacijos išeiti. Jeigu asmuo yra darbingas, vienintelis būdas gauti teisėtų pajamų - dirbti. Todėl, jeigu asmuo pats nesugeba susirasti darbo, yra teisėta ir pagrįsta, kad už pašalpas yra prašoma (yra sudaromi susitarimai, o ne naudojama prievarta) dirbti. Ši priemonė yra proporcinga, nes reikia dirbti pvz. vos 2 dienas per mėnesį.
Visuomenei naudingų darbų seniūnijoje atidirbimas netaikomas: pensininkams; žmonėms su negalia (turintiems 60-100 proc.
Manyciau darbai galetu buti atliekami, bet turetu buti atliekami is esmes pagal igyta issilavinima ir profesija. T. y. darbai turetu buti organizuojami protingai, zmoniskai ir nezeminant zmogaus orumo. Inteligentiskos profesijos asmenims reikalavimas dirbti arklideje ar likerio-degtines gamykloje kelia tam tikru abejoniu.
LRKT 48 str. 3 d. prasme. Jei tamstai neužtenka orumo pačiai užsidirbti, tai kodėl užtenka orumo melžti valstybę?
Liepiant atidirbti pasalpas tarp savivaldybes ir prasanciojo paramos yra sudaroma sutartis pagal CK (ko gero del paslaugu teikimo), todel visos garantijos ir atsakomybe yra nustatyta. Nera taip, kad "eik nelegaliai dirbk, nes kitaip nieko negausi".