Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime esamą situaciją, remdamiesi naujausiais statistikos duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Esama situacija ir prognozės
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau. Tačiau realybė ne visada atitinka prognozes. Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų.
Pensijų paskirstymas ir pajamų nelygybė
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Pensijų paskirstymo lentelė (pagrindiniai intervalai)
| Pensijos intervalas (eur) | Gavėjų skaičius (approx.) |
|---|---|
| 250-270 | 22 |
| 270-290 | 404 |
| 290-320 | 4,600 |
| 320-350 | ~16,000 |
| 350-380 | ~30,000 |
| 380-410 | 33,300 |
| 410-450 | 44,500 |
| 450-500 | ~60,000 |
| 550-596,12 | ~63,000 |
| 596-636 | 50,200 |
| 636-700 | 64,900 |
Socialinio draudimo sistemos ypatybės ir priežastys žemoms pensijoms
Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės.
Lietuva ir ES: palyginimas
Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, - akcentuoja I.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tuo metu trečia nuo galo yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Didžiausios ir išskirtinės pensijos
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų.
Taip pat skaitykite: Pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Kozič.
Didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų. Dalis gavėjų, kurie gauna didžiausias pensijas, jos teigimu, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
Didžiausios pensijos Lietuvoje gali siekti ir 3 tūkst. eurų. Didžiausios „Sodros“ senatvės pensijos Lietuvoje perkopia 2 tūkst. eurų, o keturių pačių dosniausių vidurkis siekia 3,3 tūkst. eurų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų. Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų). Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3 346 eurai.
Kas lemia didesnes pensijas ir atidėjimo efektas
Kai žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams. „Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - informavo „Sodros“ atstovė.
Dar 48 tūkst. žmonių, kaip nurodė M. Kozič, gauna virš tūkstančio eurų siekiančią pensiją. Įdomu, kad 2023 metų lapkritį tokių žmonių buvo 14 tūkst. Iš viso senatvės pensijas gauna apie 630 tūkst. žmonių. Kaip rodo atvira.sodra.lt duomenys, spalio pabaigoje 80,7 tūkst. žmonių buvo dirbantys pensijų gavėjai. Naujausiais duomenimis, 8 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna išankstinę senatvės pensiją.
Taip pat skaitykite: kaip keičiasi pensijos Lietuvoje
Biudžetas, indeksavimas ir planuojami pokyčiai
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Nagrinėjant šį projektą, svarbu atkreipti dėmesį į planuojamus pensijų pokyčius ir jų indeksavimo koeficientus.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. Nuo kitų metų galėsite pasitraukti iš II pensijų pakopos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst.).
Pensijų įmokos: kas ir kiek moka?
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis - 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Didžiausia senatvės pensija viršija 3 tūkst.
Pensijos ir gyvenimo lygis: realūs pavyzdžiai
Beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką: už daugelio prekystalių - vyresni žmonės. Vieni pardavinėja pačių užaugintas daržoves, uogienes ar kitus namuose pagamintus gardėsius, o kiti - mezginius, siuvinius, sumeistrautus inkilus, krepšius, įrankius, įnagius ar įvairias akivaizdžiai importines prekes. Tačiau daugelis supranta, kad ne visi pensininkai turguje dirba tik dėl pramogos. Didelei daliai pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl jie bando papildomai užsidirbti.
Pavyzdžiui, 70-metė Genutė (vardas pakeistas) vieno iš didžiųjų miestų turguje prekiauja jau daugiau nei 20 metų. Genutė neslėpė, kad toliau dirbti sulaukusi pensinio amžiaus nusprendė todėl, kad jos pensija yra per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris dalijosi, kad jos pensija šiuo metu siekia apie 400 eurų. Taip pat ji papildomai gauna ir 46,46 euro siekiančią našlės pensiją. Visgi bėgant metams dirbti kiekvieną dieną Genutei pasidarė per sunku. Galimybes pratęsti darbus apribojo ir sveikatos problemos. Tačiau moteris neketina nieko neveikti - savaitgaliais turguje prekiauja savo mezginiais.
Indeksavimas ir artimiausi metai
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.