Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 596 eurus. Tuo metu vidutinis atlyginimas į rankas dabar yra 1303 eurai, rodo oficiali statistika. Taigi vidutinė senatvės pensija sudaro maždaug 46 proc. vidutinės algos.
Pensijų skaičiai ir pasiskirstymas pagal dydį
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
„Sodros“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Tačiau „Sodros“ duomenimis, senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
Aukštos pensijos ir jų gavėjai
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Visus šiuos žmones, galima sakyti, vienija tai, kad jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų. Galima prisiminti, kad šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33,5.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Kozič. „Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Kaip užsitarnauti didesnę pensiją
Galima prisiminti, kad šiuo metu būtinasis stažas pensijai gauti yra 33,5. Vadinasi, gaunantys dideles pensijas dirbo per 22 metus ilgiau nei reikalaujama. Tačiau, suprantama, pensija priklauso ne tik nuo dirbto laiko, bet ir buvusio atlyginimo, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Privačios pensijų kaupimo reikšmė
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga. „Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, - „Delfi“ komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Anot jo, tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo - sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas. „Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro“, - sako T. Gudaitis.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Pensijų įmokos ir kaupimas
Kaip žinoma, į pensijai kaupiančio gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Pensijų indeksavimas ir numatomi augimai
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Prognozuojama, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
TIESIOGIAI: Elektroninės peticijos dėl valstybinės pensijos svarstymas – 2022 m. gruodžio 12 d.
Pensijų sistemos struktūrinės problemos ir tarptautinis kontekstas
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. „Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės. Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc. „Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Anot „Euromonitor International“, 2023 metais senjorų išlaidos būtinosioms reikmėms sudarė 45,8 proc. viso jų biudžeto, palyginti su 36 proc. I. Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. siekė 7,3 proc. „Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, - akcentuoja I.
Tarptautiniai palyginimai ir ateities prognozės
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. - Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Čia gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc.). Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Socialinės pasekmės ir gyvenimo kokybė
Akivaizdu, kad to nepakanka. Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde. Tokie žmonės neretai negali patys patenkinti bazinių poreikių: apsirūpinti maistu, vaistais, susimokėti už būstą.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, jog daugiau nei pusė senjorų (64 proc.) negali sau leisti vasaros atostogų užsienyje, beveik kas antras - atostogų Lietuvoje, o 48 proc. negali apsilankyti ir spektaklyje ar koncerte. Beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką: už daugelio prekystalių - vyresni žmonės. Daugelis supranta, kad ne visi pensininkai turguje dirba tik dėl pramogos. Didelei daliai pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl jie bando papildomai užsidirbti.
Valstybės biudžeto planai ir „Sodros“ finansai
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų). Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės.“
Biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Pensininkų patirtys: pavyzdžiai pokyčių fone
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Aiškėja ir kitų asmeninių pavyzdžių: Nijolė - iš 700 į 780 eurų, Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. Marytė pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Ateities rizikos ir demografiniai iššūkiai
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu, šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija iš tiesų kelia tam tikras įtampas.
„Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Pastabos dėl duomenų ir analizės trūkumų
Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja. „Paprastai tariant, jei žmogus pradėjo nuo valytojo, o per 20 metų tapo direktoriumi, vis tiek tos įmonės teikiamoje informacijoje jis dokumentuose funkcionuos su valytojo kodu. Tad šiuo metu neturime įrankių analizuoti pensijų dydžius pagal buvusias profesijas, vertiname bendrai - pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo metais ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio“, - komentuoja M.
Pensijų matavimo būdai ir tarptautiniai skirtumai
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Tačiau dėl mokesčių skirtumų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas - vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805,3 euro, o jo neturint - 471 eurą.
Pasiūlymai dėl politikos ir ateities pokyčių
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas. Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
| Rodo | Vertė / 2024-2026 prognozė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (dabartinė) | 596 € |
| Vidutinis atlyginimas (į rankas) | 1303 € |
| Pensijų indeksavimas 2026 m. | 9,87 % (IK 1,0987) |
| Prognozė vidutinei pensijai 2026 m. | ~750 € (12 % augimas) |
| Skurdo rizikos riba (2023) | 566 €/mėn. |
„Spėsime pasiūlymą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Nagrinėjant šį projektą, svarbu atkreipti dėmesį į planuojamus pensijų pokyčius ir jų indeksavimo koeficientus“, - teigė M. Navickienė.