Latvijoje vidutinė senatvės pensija yra 296,03 euro. Pensijos ten apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) - jis taikomas tai daliai pensijos, kuri viršija 235 eurų sumą. Pavyzdžiui, jeigu latviui pensininkui priskaičiuota 300 eurų pensija, jam faktiškai bus sumokėta 14,95 eurų mažiau (300 - (300 - 235) x 23 proc. = 285,05 eur).
Pensijų dydžiai Baltijos šalyse: Latvija kontekste
Vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 255 Eur, 295 Eur ir 381 Eur - pagal vieną šaltinį. Kita informacija nurodo, kad Latvijoje vidutinė pensija yra 296,03 euro, Estijoje - ženkliai didesnė. Oficialūs duomenys rodo, kad estų senatvės pensijos yra daug didesnės nei lietuvių ar latvių.
Pensijos Baltijos šalyse lyginamos keblu ir dėl to, kad pensijų apmokestinimo tvarka skiriasi: Latvijoje ir Estijoje pensijos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu viršija nustatytą neapmokestinamų pajamų ribą. Estijoje pensijos neapmokestinamos, jeigu neviršija 776 eurų, o Latvijoje - 500 eurų. Lietuvoje senatvės pensijos neapmokestinamos.
Kaip pensijų apmokestinimas veikia latvių pensijas
Latvijoje GPM nuo gaunamos pensijos moka beveik 208 tūkst. asmenų, o Estijoje - 152 tūkst. Lietuvoje pensijos neapmokestinamos. Baiba Felsberga, Latvijos Socialinio draudimo agentūros Pensijų skyriaus vadovė, paaiškino, kad 23 proc. tarifas taikomas pensijos daliai, viršijančiai 235 eurus, todėl pensininkui išmokėta suma būna mažesnė nei nominali pensija.
Latvija palyginus su kitomis regiono šalimis
Pagal kai kuriuos duomenis, Latvijoje vidutinė pensija (apie 304 eurai pagal vienus šaltinius) yra didesnė nei Lietuvoje, bet mažesnė už Estiją. Vidutinė pensija Baltarusijoje siekia apie 129-137 eurų (pagal skirtingus mėnesius), Rusijoje - apie 190 eurų, Ukrainoje ir Kazachstane pensijų dydžiai taip pat žemesni.
Taip pat skaitykite: Pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje-apie 432 eurus pagal pateiktus duomenis. Čekijoje - apie 409 eurus, Slovakijoje - 350 eurų. Tai rodo regioninius skirtumus ir skirtingas socialinio draudimo sistemos struktūras.
Pensijų sąlygos ir demografiniai iššūkiai
Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties ir emigracijos ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, todėl pensijų išlaikymas bus sudėtingesnis. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo Lietuvoje; Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4.
Pensijų lygis ir skurdo rizika
Skelbiama, kad praėjusiais metais skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų Lietuvoje siekė 33,4 proc. Latvijoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų pernai siekė 39,9 proc. (skurdo rizikos riba - 330 eur), Estijoje - 41,2 proc. (skurdo rizikos riba - 469 eur). Statistikos departamento duomenimis, vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja.
Pensijų dydžių priežastys ir mokestinė kultūra
Ekonomistai ir institucijų atstovai įvardija kelias priežastis, kodėl pensijos vienose šalyse yra didesnės nei kitose: darbo stažas, šešėlinė ekonomika, mokesčių surinkimas ir mokestinės politikos sprendimai. Dalis žmonių gali turėti daugiau pajamų, bet nemažai dalies pajamų nebuvo apmokestinta, todėl vėliau tai atsiliepia pensijų dydžiui.
Raimondas Kuodis pažymi, kad dėl didelės šešėlinės ekonomikos, daugelio mokestinių lengvatų ir išlygų Lietuvoje surenkama palyginti nedaug mokesčių, todėl jų neužtenka didesnėms pensijoms. Jis taip pat teigia, kad daugiau paskatų mokėti „Sodros“ įmokas būtų, jeigu jos būtų apskaitomos kaip gyventojų pinigai asmeninėse sąskaitose - t. y. labiau kaip taupymo instrumentas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Pensijų kaupimo reikšmė ir politiniai sprendimai
Pernai lapkritį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti šalyje ir mokėti mokesčių. Dauguma nepritariantys Seimo sprendimui pervesti mažesnes sumas į II pakopos pensijų fondus, todėl pensijų kaupimo sistemos vaidmuo vertinamas svarbus ateičiai.
G. teiginys: „Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui į pensiją atsinešti finansinį rezervą, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio.“ Visgi finansinio rezervo kaupimas tipiniam lietuviui nebuvo lengvas dalykas - namų ūkių taupymo norma yra neigiama, o lietuviai linkę išleisti net daugiau nei uždirba.
„Dienos klausimas“: Pasipiktinimas švietime: ar ugdysime beraščius?
Pensijų sistemos pasirinkimai: nacionaliniai sprendimai
Vilniaus universiteto mokslininkė Vida Petrylaitė paaiškino, kad ES kiekvienai valstybei paliekama teisė savarankiškai sutvarkyti pensijų sistemą. Dėl to kiekviena valstybė pasirenka savo pensijų skaičiavimo variantus, pensinį amžių ir į kokias pajamas atsižvelgti.
Ji pažymėjo, kad teisine prasme pensijos gali būti prilygintos darbo užmokesčiui ir nuo jų gali būti išieškoma skola tokiomis pačiomis taisyklėmis. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad dabar visi pensijų gavėjai valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu, todėl pensijų gavėjams iš dalies prisidedama prie sveikatos priežiūros kaštų.
Pavyzdžių lentelė: pensijų vidurkiai ir apmokestinimo ribos regionuose (santrauka)
| Šalis | Vidutinė senatvės pensija (EUR) | Neapmokestinama riba | Pastaba |
|---|---|---|---|
| Latvija | ~296 | 235 EUR (GPM taikomas viršijusiai daliai) | GPM taikomas 23 proc. |
| Estija | ~381 | 776 EUR | Pensijos neapmokestinamos iki ribos |
| Lietuva | ~255-337 (skirtingi šaltiniai) | pensijos neapmokestinamos | Vidutinė pensija sudaro apie 337 eur pagal kai kuriuos skaičiavimus |
| Lenkija | ~432 | - | Ilgalaikiai indėliai į II pakopą: 7,3 proc. |
Į ką atkreipti dėmesį vertinant Latvijos pensijų statistiką
- Pensijų dydis ir pirkimo galia priklauso nuo bendros ekonominės padėties, darbo užmokesčio lygio ir mokesčių sistemos.
- Pensijų apmokestinimas keičia realią išmokamą sumą - Latvijoje dalis pensijų sumos sumažinama dėl GPM.
- Demografiniai pokyčiai ir emigracija daro spaudimą pensijų sistemoms, mažindami dirbančiųjų skaičių, kurie moka įmokas už pensininkus.
- Pensijų kaupimas II pakopoje ir papildomas taupymas gali reikšmingai pagerinti asmeninę senatvės finansinę padėtį.
Apibendrinant, Latvijos vidutinė senatvės pensija regioniškai yra aukštesnė už Lietuvos, tačiau mažesnė už Estijos. Pensijų apmokestinimo tvarka lemia, kiek konkrečiai pensininkas faktiškai gauna „į rankas“, o demografiniai ir fiskaliniai faktoriai formuoja ilgalaikes tendencijas.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti