Pensijų sistema Italijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra nuolatinių diskusijų ir reformų objektas. Ši šalis, garsėjanti savo kultūros paveldu ir senėjimo tendencijomis, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti tinkamą senatvės aprūpinimą savo piliečiams. Aptarkime, kokia situacija yra Italijoje ir kaip ji skiriasi nuo kitų Europos valstybių.
Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus.
2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Didžiausia vidutine pensija Europoje (apie 2762 Eur) gali pasigirti Islandija, teigia banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur).
Vertindamas perspektyvas vidutinei pensijai Lietuvoje kitąmet siekti 673 eurus, R. Eamets pripažįsta, kad šis skaičius yra vis dar gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Taigi kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje?
Vidutinės Pensijos Dydis Europoje
Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse. Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto.
Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus. Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje - 1494 eurai.
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto. Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.
Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Vidutinės pensijos dydis Europoje. Šaltinis: ebu.lt
2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais. Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Pensijų Adekvatumas ir Skurdo Rizika
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. Šis skaičius toliau auga, nes tiek skurstančiųjų, tiek pagyvenusių žmonių daugėja.
Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
„Nors eurais pensijų dydis ES šalyse itin skiriasi, tačiau prasmingiausia pensijų dydį vertinti pagal pakeitimo normą - t.y. tai, kokio dydžio jos yra lyginant su vidutiniu atlyginimu. Juk mokesčius į valstybinę pensijų sistemą, įmokas į privačius pensijų fondus mokame priklausomai nuo savo atlyginimo, net ir ateičiai atsidedame priklausomai nuo mūsų pajamų dydžio. Skaičiuojant pagal šį rodiklį, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo, kad ES didžiausios pensijos yra Olandijoje. Vidutinė senatvės išmoka sudaro net 90 proc. vidutinės algos - žinant, kad šioje valstybėje vidutinis atlyginimas yra kiek aukštesnis nei 3 tūkst. Antri pagal šį rodiklį yra austrai. Austrijoje vidutinė pensija sudaro 78 proc. buvusio uždarbio. Austrijoje vidutinis mėnesinis atlygis yra kiek aukštesnis nei 2,5 tūkst. eurų, taigi pensininkai gauna apie 2 tūkst. eurų per mėnesį. Trečia šalis pagal pensijas - Liuksemburgas. Nors pensijų dalis čia panaši kaip Austrijoje ir sudaro 77 proc., tačiau Liuksemburge algos yra vienos didžiausių ES - vidurkis yra didesnis nei 4200 eurų, taigi skaičiuojant eurais šios valstybės gyventojai gauna 3 tūkst.
Pensininkų-turtuolių klubui galima priskirti ir Daniją bei Italiją. Italijoje pensijos siekia 70 proc., o Danijoje - 68 proc. Tiesa, nors išmokų procentas panašus, tačiau dėl algų skirtumų danų senjorai gauna gerokai didesnes pensijas. Vidutinė alga Danijoje siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, o Italijoje - 2,5 tūkst. eurų. Taigi, danai gauna vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, o italai - 1,7 tūkst.
Mažiausios pensijos ES yra Bulgarijoje. Čia pensininkai vidutiniškai gauna pensiją, siekiančią vos 18 proc. vidutinės algos. Kiek geresnė situacija yra į šiaurę nuo Bulgarijos esančioje Rumunijoje, tačiau ir čia pensijos tik vos vos viršija 200 eurų. Šioje Vidurio Europos valstybėje pensijos siekia 30 proc.
Lietuvoje pensijos yra mažiausios ES pagal buvusio atlyginimo ir pensijos santykį. Lietuvoje vidutinė senatvės pensija pernai gruodį siekė 412,69 euro. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas" 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva, iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių, lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką.
Pensijų Sistema Italijoje: Iššūkiai ir Realijos
Ši išradinga sistema galėtų garantuoti valstybines pensijas visame pasaulyje
Ponte Vecchio Florencijoje, Italija
Italijos dienraštis „La Repubblica“ naująją šalies pensijų reformą įvardina kaip blefą, nesusipratimą arba, geriausiu atveju, - paslaptį. Spalio 23 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo, kad Italijos premjeras Silvio Berlusconi per 3 dienas pateiktų konkrečių priemonių planą, kaip Italija ketina užtikrinti šalies augimą ir sumažinti valstybės skolą.
Ankstesnės Romano Prodi vyriausybės įvesta pensijų „kvota 96“, nuo 2013 m. padidės ir taps „kvota 97“. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 35 metus reguliariai dirbęs ir mokėjęs mokesčius pilietis į pensiją galės išeiti sulaukęs 62 metų. Tačiau didžiausią pasipiktinimą Italijoje sukėlė įvestas minimalus pensinis amžius trumpesnį laikotarpį dirbusiems piliečiams.
Kaip ir vasarą pateiktuose siūlymuose, naujoji pensijų reforma numato, kad iki 2026 m. jis taps vienodas tiek vyrams, tiek moterims - 67 metai ir 7 mėnesiai. Nors ši pensinio amžiaus riba paremta Italijos Nacionalinio socialinės apsaugos instituto gyvenimo trukmės pokyčių skaičiavimais, tačiau tai gerokai viršija ES rekomendacijas, kad iki 2026 m. Italijoje privačiame sektoriuje dirbančios moterys į pensiją gali išeiti sulaukusios 60 metų. Privačiame sektoriuje dirbantys vyrai ar valstybinį darbą dirbantys vyrai ir moterys turi darbuotis iki 65 metų. Turint 40 metų darbo stažą, į pensiją galima išeiti ir anksčiau.
Italijoje be įprastų 12-os kasmėnesinių senatvės pensijos išmokų per metus egzistuoja specialios išmokos prieš šv. Kalėdas ir vasaros metu. Įprastas pensijos dydis yra apskaičiuojamas individualia tvarka pagal darbo stažą ir turėtą pajamų dydį. Tuo metu vasarinę išmoką gali gauti asmenys, kurie atitinka tam tikrus gaunamų pajamų reikalavimus. 2019 m. Italijoje vidutinė pensija siekė 1100 eurų. EBPO duomenimis, pensijos Italijoje siekia 81,7 proc.
Italijos Nacionalinis socialinės apsaugos instituto duomenimis, kuriuos cituoja vietos žiniasklaida, vidutinė italų senatvės pensija, kuri mokama valstybės, 2023 m. buvo 906 eurai.
Pensinis Amžius Europoje
Pensinis amžius skirtingose Europos šalyse yra kitoks. Vis tik daugelis šalių pastaraisiais metais didina pensinį amžių. Prancūzijoje pensinis amžius buvo 62 metai, tačiau vyksta diskusijos apie jo padidinimą. Vokietijoje jis didinamas iki 67 metų, visgi, tai galioja ne visiems - mat jaunesniems nei 1964 m. gimusiems žmonėms pensinis amžius bus 67 metai. Italijoje tuo tarpu 67 metų amžiaus riba galioja tiek vyrams, tiek moterims.
Aišku, jog daugumoje Europos šalių pensinis amžius svyruoja tarp 62 ir 67 metų.
Šiuo metu pensinio amžiaus didinimas vyksta etapais. Galutinis tikslas - užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys pasiektų vienodą pensinį amžių iki numatyto laikotarpio pabaigos.
Anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, 2025-ieji - paskutiniai metai, kai senatvės pensiją galės gauti asmenys, nesulaukę 65 metų. Į šį sąrašą įeina vyrai, kurie gimė iki 1961/02/28 ir moterys, gimusios iki 1961/04/30. Tačiau su sąlyga, jog žmonės sukaupė 15 metų darbo stažą.
Pensinis amžius Europoje. Šaltinis: efpsa.org
Žemiau pateikiama informacija apie pensinį amžių skirtingose Europos šalyse:
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Metai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018 | Austrijoje iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | 2024 | Bulgarijoje iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėnesiai) | 2024 | Iki 2038 m. bus nustatytas vienodas moterų ir vyrų amžius - 67 metai. |
| Čekija | 63 (ir 4 mėnesiai) | 58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai) | 2018 | Čekijos Respublikoje 2015 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022 | Danijoje pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų. |
| Estija | 63 (ir 9 mėnesiai) | 63 (ir 9 mėnesiai) | 2019 | Estijoje iki 2026 m. pensinis amžius turi būti palaipsniui didinamas iki 65 metų. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėnesiai) | 65 (ir 7 mėnesiai) | 2015 | Vokietijoje pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus. |
| Airija | 65 | 65 | 2024 | Šiuo metu Airijoje pensinis amžius yra 65 metai, jis bus palaipsniui didinamas ir iki 2028 m. |
| Italija | 67 | 67 | 2019 | Turi būti mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 20 metų. |
| Latvija | 64 (ir 6 mėnesiai) | 64 (and 6 mėnesiai) | 2023 | Iki 2025 m. |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėnesiai) | 66 (ir 4 mėnesiai) | 2019 | Nyderlanduose pensinis amžius yra 68 metai. |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019 | Moterų amžius didinamas palaipsniui. Iki 2030 m. |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėnesiai) | 65 (ir 3 mėnesiai) | 2015 | Iki 2027 m. |
| Švedija | 65 | 65 | 2020 | Iki 2023 m. pensinis amžius bus 66 metai, o iki 2026 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021 | Iki 2028 m. pensinis amžius turi būti padidintas iki 67, o iki 2046 m. |
Pensijų Skirtumai Europoje
Situacija su pensijomis įvairiose Europos šalyse skiriasi. Pavyzdžiui:
- Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, kuris taikomas pensijos daliai, viršijančiai 235 eurų sumą.
- Estijoje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur.
- Liuksemburgo gyventojų pensija yra susieta su minimaliu darbo užmokesčiu - pensija yra 90 proc. minimalios algos, kurios dydis - didžiausias Europos Sąjungoje - 1999 Eur.
- Čekijoje pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiama į infliaciją ir į tai, kad pensija pakiltų bent trečdaliu tiek, kiek augo vidutinis atlyginimas.
- Ispanijoje pensijos dydį lemia paskutinių 15-os darbo metų pajamos, būtinas 35 metų darbo stažas. Į pensiją ispanai išeina 65 metų amžiaus, dirbantis pensininkas pensijos negauna, jam valstybė skiria papildomą paramą.
- Lietuva - viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau, senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje.
Štai palyginimas minimalių algų ir pensijų dydžių kai kuriose Europos šalyse:
| Šalis | Minimali alga (Eur) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 1999 |
| Airija | 1563 |
| Nyderlandai | 1552 |
| Belgija | 1532 |
| Vokietija | 1498 |
| Prancūzija | 1480 |
| Jungtinė Karalystė | 1397 |
Socialinės Iniciatyvos Senjorams Lietuvoje
Siekiant gerinti senjorų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vykdomos įvairios socialinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, projektas „Socialinis receptas“, skirtas vienišų pagyvenusių žmonių emocinei sveikatai gerinti. Šeimos gydytojai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į jiems tinkamiausius užsiėmimus.
Socialinio recepto veikla Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Perspektyvos ir Iššūkiai
Tyrimai ir analizė leidžia daryti prielaidą, kad po 15 metų Lietuvoje gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti net ketvirtadaliu, o pensinio - padaugėti daugiau nei penktadaliu. Prognozuojama, kad 2030 m. 40 proc. Lietuvos gyventojų bus pensinio amžiaus.
Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir ekonominę situaciją, būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tinkamą pensijų sistemą ir gerinti senjorų gyvenimo kokybę.