Verslumas tampa vis svarbesne mokyklinio švietimo sistemos dalimi, padedančia ugdyti mokinių problemų spendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Prof. „Verslumas, kaip įgūdis, turėtų būti skatinamas jau mokykloje. Jis ugdo mokinių žingeidumą, lyderystę, atsakomybės jausmą ir kūrybiškumą. Švietimo sistema, sėkmingai integruojanti verslumą skatinančias programas, gali tapti esmine platforma mokinių verslumo ugdymui.
Pasak dr. „Samsung“ atliktas tyrimas atskleidžia įdomias tendencijas - net 73 proc. Z kartos atstovų svajoja apie papildomą veiklą. Technologijų bendrovės „Samsung“ atliktas tyrimas atskleidė, kad trys iš keturių Z kartos atstovų svajoja apie papildomą veiklą, tačiau beveik 70 proc. jaučiasi nepasirengę ją pradėti dėl žinių ir praktikos stokos. Tyrimo metu, kuriame dalyvavo apie 7 tūkst. Z kartos atstovų iš Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV, taip pat paaiškėjo, kad beveik 70 proc. jaunų žmonių jaučia nepasitikėjimą savo gebėjimais pradėti verslą, o dar 60 proc. teigia neturintys tam laiko.
„Samsung“, bendradarbiaudama su nepriklausoma rinkos tyrimų bendrove „Edelman Data & Intelligence“ ir „Dynata“, 2024 m. gegužės mėnesį Prancūzijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atliko penkių minučių trukmės pasaulinę internetinę apklausą, kurioje dalyvavo apie 7 tūkst. 18-27 m. amžiaus Z kartos respondentų. Duomenys buvo renkami siekiant užtikrinti reprezentatyvią imtį kiekvienoje rinkoje pagal amžių, lytį, regioną ir rasę/tautybę.
Lietuvos mokyklinio švietimo aplinkoje socialinis verslumas yra pakankamai nauja sąvoka. Nepaisant socialinio verslumo naudos, ši sritis vis dar susiduria su iššūkiais. Mokyklų programos yra stipriai orientuotos į teorines žinias, o praktinei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Socialinis verslumas turėtų būti ne vienkartinė iniciatyva, o integruota ugdymo dalis. Profesorės teigimu, ugdyme dažnai akcentuojamas iššūkiais pagrįstas mokymasis, kai mokiniai ar studentai sprendžia realias, praktikoje egzistuojančias problemas.
Išreikšdami tokią nuomonę pedagogai suvokia, jog mokinių verslumą galima veikti ugdymo metodais. Verslumo ugdymą integruojant į kitus mokymo dalykus, jis labiausiai siejamas su ekonomikos mokymu. Tačiau asmens verslumas ugdomas ne tik suteikiant individui ekonominių žinių, bet ir skatinant jaunuolių teigiamą požiūrį į verslininko karjeros pasirinkimą. Švietimo įstaigose ugdomas mokinių verslumas ateityje keistų neigiamą visuomenės požiūrį į verslininkus. Teigiamos visuomeninės nuostatos taptų pagrindu, skatinančiu individo norą atrasti naujas veiklos plėtojimo galimybes, realizuojamas kuriant verslo įmonę.
Taip pat skaitykite: Apie Europos socialinio verslumo institutą
Nustatyta, jog mokinių verslumą lavinantys pedagogai stokoja kompetencijos. Verslumo ugdymo padėčiai gerinti Lietuvoje reikia pradėti rengti verslumo ugdymo specialistus, galinčius dirbti pedagoginį darbą švietimo įstaigose. Verslumo ugdymui mokyklose neparengta metodinių priemonių, vadovėlių. Mokyklose trūksta bendros verslumo ugdymo programos. Pedagogai verslumo sampratą sieja su asmens mąstymo būdu ir socialinėmis, vadybinėmis bei asmeninėmis kompetencijomis.
Siekiant įvardyti verslumo ugdymo tobulinimo kryptis švietimo sistemoje, taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir apklausa. Atliktų mokslinių tyrimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje analizė leidžia teigti, jog didėja dėmesys moksleivių verslumo ugdymo problemai. Verslumo ugdymo padėčiai gerinti Lietuvoje yra sukurta jaunimo verslumo skatinimo strategija.
Vienas iš tokių projektų pavyzdžių - tarptautinis technologijų bendrovės „Samsung“ projektas „Solve for Tomorrow“. „Įsitraukę į socialinius projektus, tokius kaip „Solve for Tomorrow“, mokiniai ugdo savo kūrybiškumą ir gebėjimą kurti bei vystyti inovatyvias idėjas. Įsitraukę į socialinius projektus, tokius kaip „Solve for Tomorrow“, mokiniai ugdo savo kūrybiškumą ir gebėjimą kurti bei vystyti inovatyvias idėjas.
Nuo 2020 m. rudens Kauno kolegija kartu su partneriais iš Suomijos, Belgijos, Kipro bei Latvijos įgyvendina dviejų metų trukmės „Erasmus+“ strateginių partnerysčių aukštajame moksle projektą „Developing Social Entrepreneurial Skills in Higher Education (SEinHE)“. Socialinio verslo ir socialinės antreprenerystės tematika, kuri yra vystoma projekte, ypač aktuali šių dienų Europos kontekste. Socialinis verslumas - tai socialinių problemų atpažinimas ir socialinių pokyčių siekimas taikant verslumo principus ir kartu siekiant visuomeninės naudos, kuriant tvarų, integracinį augimą bei skatinant socialines naujoves.
Per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus buvo atliktas projekte dalyvaujančių šalių tyrimas apie socialinio verslumo koncepcijos supratimą, ištirta, kokias kompetencijas, gebėjimus ir įgūdžius, būtinus socialiniam verslumui, įvardina skirtingos suinteresuotosios šalys. Duomenų rinkinį sudarė giluminiai interviu, klausimynai ir diskusijos iš kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies skirtingų respondentų grupių (socialinių įmonių ir verslo inkubatorių atstovų, aukštųjų mokyklų skirtingų disciplinų dėstytojų, antreprenerystės ugdytojų, studentų).
Taip pat skaitykite: Inovatyvios studijos ESVUI
Sukurto modelio bei jame išskirtų trijų socialinio verslumo lygmenų pagrindu, projekte taip pat kuriama socialinio verslumo mokymo metodika įvairių sričių dėstytojams, padėsianti ugdyti skirtingų specialybių studentų socialinio verslumo įgūdžius ir kompetencijas. Siekiant aukštųjų mokyklų akademiniam personalui suteikti naujausias žinias, kompetencijas ir metodus socialinės antreprenerystės srityje, SEinHE projekto metu pasitelkiant tokių socialinio verslo ekspertinių šalių institucijų kaip Thomas More (Belgija) bei LAB (Suomija) taikomųjų mokslų universitetų patirtį, projekto partneriai kuria tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįstą socialinio verslumo kompetencijų ugdymo aukštosiose mokyklose integravimo modelį.
Šių metų kovo mėnesį Thomas More taikomųjų mokslų universitete Belgijoje, pagal sukurtą socialinio verslumo mokymo metodiką, bus suorganizuoti intensyvūs mokymai (Train The Trainer programa), kuriuose iš viso bus apmokyta 20 dėstytojų (po 4 iš kiekvienos partnerinės aukštosios mokyklos). Šiais metais projekto partneriai kartu parengs ir naują studijų dalyką „Socialinis verslumas“, kuris bus integruotas į projekto partnerių - aukštųjų mokyklų - studijų procesą kaip pasirenkamasis dalykas, kurį išklausę studentai gaus ECTS kreditus. Rudenį projektą vainikuos baigiamoji konferencija Lietuvoje.
Nepaisant įvairiapusės teikiamos naudos, diegiant socialinio verslo koncepciją įvairiose šalyse susiduriama su daug kliūčių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių - skirtingai suprantama „socialinio verslumo“ samprata visoje Europoje. Kita kliūtis, su kuria susiduriama vienu ar kitu lygmeniu, bet nepriklausomai nuo šalies - verslumo, vadybinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų stoka, kurios yra reikalingos šiai veiklai plėtoti. Lietuvoje apie šį verslo modelį iki šiol kalbama miglotai, o įsteigtos socialinio verslo įmonės dar tik pradinėje vystymosi stadijoje.
| Problema | Veiksmų kryptis |
|---|---|
| Mokytojų kompetencijų trūkumas | Rengti verslumo ugdymo specialistus, Train The Trainer programos |
| Metodinių priemonių trūkumas | Kurti mokymo metodikas, integruoti naujas studijų disciplinas (ECTS) |
| Teorinis orientavimasis | Diegti projektinį mokymąsi, socialinius projektus mokyklose |
| Skirtingas socialinio verslumo supratimas | Tarpsektorinis bendradarbiavimas ir tarptautiniai projektai (SEinHE) |
Verslumo ugdymo turinio kaita bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose programose bei sektorinių įgūdžių sąjunga mokinių verslumo gebėjimų ugdymui(si) STEAM veiklų kontekste rodo, jog galimi inovatyvūs integravimo keliai. Verslumo ugdymo sistemos tobulinimas bendrojo lavinimo mokyklų vyresnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose, taip pat dėmesys pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys, kad verslumas taptų nuolatine ugdymo dalimi.
BNS Spaudos centre skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. LTStraipsnyje analizuojamos moksleivių verslumo ugdymo tobulinimo kryptys. ENThe current entrepreneurship development situation in educational institutions of the Republic of Lithuania is analysed in this article. Main students’ characteristics, necessary in order to become a successful entrepreneur, are presented in the theory of enterprise.
Taip pat skaitykite: darbo galimybės žmonėms su negalia
tags: #verslumo #ugdymas #dalyvaujant #socialiniams #partneriams