Socialinių idėjų platforma leis bet kada gauti finansavimą geriems darbams. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigia, jog norint judėti į priekį, nuolat reikia ieškoti naujų galimybių socialiniams verslams. „Naujoji priemonė neapsiriboja vien socialinėmis inovacijomis ar socialiniu verslu - finansuojame ne konkrečią veiklą, o pokytį. Tikslas - kad žmonės, turintys idėją socialinės problemos sprendimui, bet kada galėtų ateiti ir ją išdėstyti“, - teigė viceministras.
Nauja socialinių idėjų finansavimo platforma turėtų išspręsti kelias problemas: pirmiausia, socialiniai verslai ar iniciatyvos dažnai veikia „projektiniu režimu“ su laikinu finansavimu, antra, iniciatyvų apimtys ir laikai vertinimo atžvilgiu labai skiriasi. Ekspertai vertins idėjas ne pagal dalyvių skaičių ar biudžeto įsisavinimą, o pagal planuojamą pokytį ir jo socialinį poveikį. „Kai kurios įgyvendinimo trukmės gali užtrukti metus ar dvejus, bet tai nereiškia mažesnės svarbos“, - pabrėžė viceministras.
Daina Kleponė, verslo vadovė, priminė, jog Lietuvos situacijoje socialinis verslas buvo dėmesio centre: Lietuvoje apie 100 socialinių verslų, Europoje kas ketvirta įmonė turi socialinį statusą. Ji paaiškino, kad socialinis verslas yra verslas, pagrįstas rinkos mechanizmais, tačiau pelnas ar pelno panaudojimas siejamas su socialiniais tikslais - poveikiu. „Socialinis verslas skirtas spręsti socialines problemas, o jų Lietuvoje turime visą puokštę“, - sakė D. Kleponė.
Ji pridūrė, kad socialinis verslas turėtų veikti pagal tvarią veiklos strategiją, o ne tik projektinį finansavimą, nes problemos gali išlikti net finansavimui pasibaigus. Reikalingas aiškus teisinis reguliavimas ir finansinės priemonės, kurios didina jo tvarumą. Lyginant Lietuvą su Europa, pastebimi ryškūs skirtumai: Lietuvoje pavyko įregistruoti apie 100 socialinių verslų, o Europoje tokią statusą turi kas ketvirta įmonė.
Nusipirkti poveikį - tikslas, kurį reikia siekti. Kodėl Lietuvoje socialinių verslų yra mažiau? Nes jų gaminiai retai pritaikyti plačiajai rinkai, paslaugos dažnai orientuotos į viešąjį sektorių, tačiau jų potencialas vis dar neišnaudotas. Versli Lietuva pasiūlė Viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui gidą - įrankiai pirkti paslaugą iš socialinio verslo ir įsigyti realų poveikį. „Siekėme parodyti savivaldybėms, kad pirkimas iš socialinio verslo turi dvigubą naudą: ekonominę ir socialinę“, - teigė D. Kleponė. Anot jos, tikslas - perkelti Lietuvos viešuosius pirkimus į poveikio pirkimą.
Taip pat skaitykite: Paliatyvi slauga užsienyje
Pilotiniai projektai vykdomi Kaune ir Kaišiadoryse: Kauno savivaldybė planuoja pirkti socialinio būsto poreikio mažinimo paslaugą, kuri ugdytų socialiai remtinas šeimas, įtrauktų reintegraciją į visuomenę, mažintų socialinę atskirtį, dirbtų psichologai ir finansų valdymo mokytojai. Tikslas - po kelių metų sumažinti socialinio būsto poreikį mieste kelis kartus. „Tokie pirkimai yra iššūkis, bet svarbūs, nes socialinis verslas pasižymi tvaresniu požiūriu ir didesniu pasitenkinimu tarp įmonių darbuotojų“, - pabrėžė D. Kleponė.
Naujosios priemonės įgyvendinimą skatina Šiaurės šalių pavyzdžiai. Helen Nilsson iš Šiaurės ministrų tarybos Lietuvos biuro akcentavo vaikų ir jaunimo naudą, teisę į geras gyvenimo sąlygas ir įtaką savo gyvenimui. Ji pabrėžė šiauriečių patirtį - socialiniai verslai gimsta gana anksti, skatinant jaunimą kurti ir uždirbti, kartu siekiant socialinių pokyčių. „Esame pasirengę plėsti bendradarbiavimą ir dalintis patirtimi“, - sakė Nilsson.
Socialinio verslo forume bus galima susipažinti su Švedijos „Reach for Change“ inkubatoriaus modeliu, vieninteliu socialinį verslą skatinančiu investicijomis. Taip pat Lietuvos gyventojai susipažins su Suomijoje diegiamu socialinio poveikio obligacijų modeliu, kuriuo bendradarbiauja Šiaurės ministrų tarybos biuras, NVO Avilys ir Finansų ministerija nuo 2018 metų.
Laidoje „Vilniaus kodas“ D. Kleponė pasakoja apie savo kelią: studijos chemijoje, sėkminga karjera versle, vėliau dirbimas viešajame sektoriuje ir akademinės veiklos pradžia. Ji išduoda, jog socialinis verslas Lietuvoje tik žengia pirmuosius žingsnius, kuriuos komplikuoja COVID-19, tačiau tuo pačiu suteikia svarbų tikslą - įsileisti elektroninę erdvę, kuri padeda parduoti produktus ir skleisti misiją.
Įvėrimas į e. erdvę ir skaitmeninimas - būtina socialiniam verslui. „Versli Lietuva“ įkūrė iniciatyvas, tokias kaip „Internete karantino nėra“, kurios padeda įmonėms skaitmeninti savo veiklą. D. Kleponė teigia, kad socialinis verslas siekia spręsti socialinę problemą ir tuo pačiu vykdyti komercinę veiklą, o pelnas reinvestuojamas į problemos sprendimą.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Socialinio verslo ekosistema Lietuvoje vystosi aktyviai: atsiranda nauji inkubatoriai („Advanced So“), akseleratoriai („Socifaction“), bendradarbiavimas su universitetais (KTU) ir įvairios iniciatyvos, skatinančios pradėti socialinį verslą. Lietuvos įstatyminė bazė žengia į priekį: 2015 m. buvo patvirtinta socialinio verslo koncepcija, o 2017-2018 metais planuojama priimti Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą, numatantį formalius kriterijus, paramos mechanizmus ir skatinimą.
Renginiai ir apklausos rodo, jog visuomenė palaiko socialinį verslą. Kaziuko mugės lankytojai dažniausiai nurodo vaikų švietimą ir užimtumą kaip svarbiausias problemas, kurias socialiniai verslai galėtų spręsti. Organizacijos teigia, kad sėkmingas socialinis verslas turi kurti paklausias prekes ar paslaugas, o misijos komunikacija padeda didinti lėšas socialinei problemai spręsti. Daina Kleponė akcentuoja, kad pelnas - svarbus veiksnys, leidžiantis tęsti socialinę misiją be nuolatinės paramos.
Naujausių metų pokyčiai socialinio verslo srityje Lietuvoje apima įstatyminio reguliavimo plėtrą, 2018 m. planuojamus įgyvendinti socialinio verslo priemonių projektus, įskaitant paranas socialiniam verslui, konsultavimo paslaugas ir paskatų mechanizmus. Per pastaruosius metus ES duomenys rodo, kad socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus - ES socialinės įmonės sudaro apie 10 proc. BVP ir samdo daugiau nei 11 mln. žmonių, o kas ketvirta nauja įmonė yra socialinė.
Pokytis per poveikį: kaip veikia naujoji platforma
Platforma suteiks galimybę įvertinti idėjas iš skirtingų perspektyvų: verslininkų, mokslininkų, socialinių ekspertų. Expertų vertinimas nebus orientuotas į dalyvių skaičių ar įsisavinamą biudžetą, o į laukiamą socialinį pokytį. Numatoma, jog ši priemonė sumažins administracijos darbų naštą ir leistų ekspertiškai įvertinti idėjas. Europoje socialinis verslas dažnai įtraukiamas į viešuosius pirkimus, todėl Lietuvoje būsimasis pokytis gali būti tvarus ir ilgalaikis.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas ir priemonės „Parama socialiniam verslui“ turėtų skatinti įmonių augimą, suteikti finansinį pagrindą startui ir plėtrai, o renginiai ir programos sustiprins ekosistemą, įskaitant mentorystę, inkubatorius ir akseleratorius. D. Kleponė pabrėžia, kad svarbiausia - plėtoti socialinį verslą, kuris generuotų poveikį ir nebūtų priklausomas nuo nuolatinės paramos.
Taip pat skaitykite: Kelionės po Lietuvą pensininkams
- Socialinis verslas Lietuvoje išlieka kaip pradinė, bet sparčiai auganti ekonomikos dalis, kuri skatina tvarumą ir inovacijas.
- Viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui gidai įgalina savivaldybes pirkti paslaugas iš socialinių verslų, didinant poveikį ir ekonominę vertę.
- Tarptautiniai pavyzdžiai iš Šiaurės šalių rodo, kaip startuoja inkubatoriai ir obligacijų modeliai, skatinantys ilgalaikį socialinį poveikį.
Priemonių poveikis ir ateities perspektyvos
Naujasis įrankis nuo idėjų generatorių nuims administracijos naštą - įgalinamas procesas, kurio metu ekspertai vertins idėjas, suteiks grįžtamąjį ryšį ir padės formuoti pokytį. Poveikio pirkimai, startuoti pilotiniai projektai Kaune ir Kaišiadoryse, leidžia matyti, kaip socialinis verslas gali keisti gyvenimus ir kurti naujas darbo vietas. Renginiams ir susitikimams su Šiaurės šalių partneriais - svarbu atkreipti dėmesį į vartotojų poreikius, gerinti gebėjimą įsitraukti į rinką ir kurti didesnį socialinį poveikį.
Europos Komisijos duomenys rodo socialinės ekonomikos naudą ES - apie 10% BVP ir daugiau nei 11 mln. darbuotojų. Lietuvoje matome, kad socialinis verslas yra plėtojamas per įstatymų procesus, renginius ir partnerystes, kurių tikslas - plėsti socialinio verslo ekosistemą ir įtraukti daugiau piliečių į socialinę ekonomiką.
Daugiau socialinio verslo - mažiau problemų! T0 Socialinis verslas
Prie ko verta prisidėti ir ką siūlo ekspertai
Kvėpimą į socialinį verslą įkvepia tvarus interesas - pilietiškumas ir noras prisidėti prie visuomenės gerovės. D. Kleponė akcentuoja, kad svarbiausia - sukurti aplinką, kurioje socialiniai verslai gali augti ir remtis į partnerystes su valstybės ir privataus sektoriaus institucijomis. Taip pat svarbu skatinti bendruomenių parinkimų ir mentorystės programas, kad vietos lygmeniu būtų sukurti maži socialiniai „oazai“, skatinantys vietos užimtumą ir socialinę integraciją.
- Skatinti poveikio pirkimus ir daugiau viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui atvejų.
- Plėtoti inkubatorius ir akseleratorius, kurie iš idėjos perkelia projektą į gyvybingą verslą.
- Sukurti teisinį reguliavimą, kuris aiškiai apibrėžia socialinio verslo kriterijus ir paramos gavimo mechanizmus.
- Stiprinti bendruomenių vaidmenį kuriant ir palaikant socialinio verslo iniciatyvas.