Socialinės medijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą - nuo to, kaip mes gauname savo naujienas, iki to, kaip mes bendraujame su artimaisiais. Socialiniai tinklai yra visur, jie neišvengiama bei galinga jėga, tad šiame straipsnyje susipažinsime su socialinių medijų statistika ir išsiaiškinsime, kuo ji gali būti naudinga naujaisiais metais.
Socialinių Tinklų Populiarumas Lietuvoje
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, o Lietuva - ne išimtis. Šiandien socialiniai tinklai yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir galingas įrankis verslui, rinkodarai ir net politikai. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių tinklų naudojimo tendencijas Lietuvoje, jų įtaką įvairioms sritims ir iššūkius, susijusius su duomenų apsauga ir vartotojų elgsena.
Komunikacijos ekspertė G.Gulevičiūtė pokalbį pradėjo remdamasi statistika. „Lietuvoje apie 85 procentus interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus. Apskaičiuota, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas skiria dvi - tris valandas per dieną buvimui socialinėse medijose“, - teigė G.Gulevičiūtė. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šis skaičius tik augs.
Vis dėlto, dr. M.Kalinauskas sakė, kad tai nereiškia, jog kiekvieno vartotojo buvimo socialinėje medijoje laikas yra tiesioginis. „Socialinius tinklus dažnas naudoja kaip foną, pavyzdžiui, dirbant ar važiuojant atomobiliu, klausantis tinklalaidžių. O šis laikas taip pat patenka į metrikas. Tad valandas, praleidžiamas socialinėje medijoje, reikia supasti kiek kitaip. Mes nesame taip aktyviai įsitraukę į socialinio tinklo turinį, o didelė dalis daro tai dėl tik įpročio“, - teigė pašnekovas.
R.Urbonaitė pabrėžė, kad kartais galime net nepajusti, kiek daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, mus įtraukia marketingo pinklės. „Esu tos nuomonės šalininkė, kad socialiniai tinklai nėra apie informavimą, jie dažniausiai yra apie pardavimą. Ir tas pardavimas yra nuo batų iki idėjų, o tai, pavyzdžiui, politiniame lauke reiškia kur kas daugiau. Socialinių tinklų pagrindinė misija yra kažką parduoti. Kai tai supranti, pradedi į socialinių tinklų veikimą žvelgti visiškai kitaip“, - teigė R.Urbonaitė.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
Populiariausi Socialiniai Tinklai
Populiariausi socialiniai tinklai gali būti vieni pelningiausių rinkodaros kanalų, generuojančių įspūdingus ROI rodiklius. Ir ne tik. Stebint ambicingų, inovatyvių verslų strategijas, aišku viena - kone kiekvienas socialinis tinklas ar net pokalbių programėlės gali būti išnaudojami unikalaus projekto ir, apskritai, pačios įmonės augimui.
„Search Engine Journal“ neseniai pasidalino statistika - per pastaruosius metus prie įvairių socialinių tinklų prisijungė apie 400 milijonų naujų vartotojų visame pasaulyje. Šiandien jų yra virš 4,5 bilijono. Ką augantys skaičiai reiškia verslui? Kokie soc. tinklai populiariausi ir kaip juos sumaniai išnaudoti vystant savo projektą?
Efektyvios reklaminės kampanijos - socialinius tinklus reikėtų matyti ne tik kaip vizitinę kortelę, bet ir neatsiejamą skaitmeninės rinkodaros dedamąją. Soc. tinkluose šiandien aktyviai kuriamos prekės ženklo bendruomenės - žmonės, kurie vertina ne tik kokybišką produktą, bet ir įmonės filosofiją.
Populiariosios platformos tapo e. komercijos proceso sraigtu. Socialiniais tinklais galite didinti tiek prekės / paslaugos, tiek pačios įmonės žinomumą. Pritariamai linksite? Veiksmingiausias socialinių tinklų paketas priklauso nuo verslo pobūdžio, tikslų, tikslinės auditorijos, jos lokacijos, amžiaus, biudžeto ir daugelio kitų veiksnių. Vis dėlto, net ir šioje dinamiškoje srityje yra kai kas pastovaus, bendro visiems verslo dalyviams - galimybės. Auditorija linkusi įsitraukti į pokalbius, diskusijas, dalyvauti konkursuose. Kurkite naudingą, su jūsų produktu susijusį turinį, dalinkitės naujienomis, įdomiais savo interneto svetainės tinklaraščio įrašais. Burkite bendruomenę, komunikuokite, skelbkite originalius konkursus ir, žinoma, investuokite į mokamą reklamą. Kiti - ieško patikimų darbuotojų, partnerių ar investuotojų. Šis tinklas ypač aktualus ieškantiems B2B kontaktų. Tai lyg didelė verslo bendruomenė, kurioje galite kurti savo įmonės bei specialistų įvaizdį, dalintis pasiekimais.
- Instagram: Tinkle dominuoja skoningai suderintas vizualinis turinys (nuotraukos, iliustracijos, grafiniai sprendimai, vaizdo įrašai ir pan.). Paprasta šią platformą išnaudoti interaktyviam turiniui, kuris leis geriau pažinti vartotoją, sukurti aktualesnį produktą / paslaugą (klausimai ir atsakymai istorijų (angl. k. stories).
- YouTube: Verslui - tai idealus būdas didinti prekės ženklo žinomumą, įsilieti į naujas rinkas. Kurkite unikalų turinį, susijusį su savo preke / paslauga. Vaizdo įrašų formatu veikianti Youtube reklama yra ne tik paveiki, ji pasiekia plačią auditoriją. Tai ypač populiarus vadinamosios Z kartos kanalas. Ir taip, jis taip pat pamažu tampa ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir pardavimus generuojančia grandimi.
- Snapchat: Kuriate jaunajai auditorijai, kurios amžiaus ribos galėtų būti 13-24 metai? Tuomet Snapchat - kanalas jūsų reklaminei kampanijai ar turinio talpinimui.
Nors fizinės parduotuvės tebėra lietuvių mėgstamiausia pirkimo vieta, pirkimas per socialinę mediją tampa vis populiaresnis, rodo pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita „Retail Report 2025“. Pirkimas socialiniuose tinkluose reiškia produktų ar paslaugų paiešką ir pirkimą tiesiogiai per socialinių tinklų platformas, neišeinant iš programėlės.
Taip pat skaitykite: Suvokimo įtaka vartotojų pasirinkimams
Jauni žmonės, ypač 16-19 metų amžiaus, vis dar yra socialinės komercijos lyderiai - daugiau nei pusė jų reguliariai perka šiuo būdu. Tačiau beveik trečdalis 60-ies metų amžiaus ir 17 proc.
„Nors jaunesnės, į skaitmenines technologijas linkusios kartos, natūraliai aktyviau naudoja socialinę mediją apsipirkimui, akivaizdu, kad vyresni vartotojai taip pat priima naujus kanalus. Ambicingi prekybininkai turi investuoti į sprendimus, kurie leistų jiems pasiūlyti sklandžią apsipirkimo patirtį visoms amžiaus grupėms“, - sako T.
Tyrimas rodo, kad beveik 40 proc. „Kepios” komandos atlikta išsami analizė rodo, kad 2024 m. Tai reiškia metinį 5,8 proc.
Išmaniųjų telefonų, naudojančių kiekvienos platformos mobiliąją programėlę, skaičiaus indeksas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. „Instagram“ turi trečią pagal dydį reklamos auditoriją, o mokama reklama šioje platformoje 2024 m.
Žemiau pateikta diagrama suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kodėl žmonės šiandien naudojasi socialiniais tinklais, tačiau reikia prisiminti, kad šios motyvacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir platformos.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie Draugijos veiklą
Socialinių tinklų vartotojų skaičius (šaltinis: Statista)
Socialinių Tinklų Įtaka Verslui ir Rinkodarai
Socialiniais tinklais galite didinti tiek prekės / paslaugos, tiek pačios įmonės žinomumą. Veiksmingiausias socialinių tinklų paketas priklauso nuo verslo pobūdžio, tikslų, tikslinės auditorijos, jos lokacijos, amžiaus, biudžeto ir daugelio kitų veiksnių.
Auditorija linkusi įsitraukti į pokalbius, diskusijas, dalyvauti konkursuose. Kurkite naudingą, su jūsų produktu susijusį turinį, dalinkitės naujienomis, įdomiais savo interneto svetainės tinklaraščio įrašais. Burkite bendruomenę, komunikuokite, skelbkite originalius konkursus ir, žinoma, investuokite į mokamą reklamą.
Investicijos į Rinkodaros Technologijas
Investicijos į rinkodaros technologijas auga visame pasaulyje Rinkodaristai vis aktyviau investuoja į rinkodaros procesus lengvinančias technologijas: jų naudojimas per metus paaugo nuo 26 proc. iki 74 proc.
Pasak „APG Media“ vadovo, įdomu ir tai, kad tyrimas atskleidė, jog nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos, skaitmeninės rinkodaros biudžetai nesiliauja augę: „Vis dėlto į šiuos biudžetus patenka ir investicijos į žmogiškuosius išteklius: norint užtikrinti, kad pinigai, skiriami rinkodaros technologijoms, grįžtų ir atsipirktų, investuoti būtina ir į žmones, kurie geba jas pasikinkyti geriausiems rezultatams gauti“.
Socialinių tinklų statistika (šaltinis: Reliablesoft)
Socialiniai Burbulai ir Sąmokslo Teorijos
G.Gimžauskas prakalbo apie socialinių tinklų burbulus - kiekviena emocija gali sukurti ir pritraukti kitų panašiai mąstančių emocijas. Kodėl kuriasi šie socialiniai burbulai ir kuo jie yra pavojingi?
G.Gulevičiūtė užsiminė, kad socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad jie seka bei renka vartotojų duomenis, analizuoja jų elgseną. Tokiu būdu socialinėje medijoje mes matome turinį, kuris tik patvirtina mūsų įsitikinimus. O tai gali lemti sumažėjusį kritinį socialinių tinklų vartotojų mąstymą, norėjimą burtis į uždarus socialinius burbulus.
R.Urbonaitės teigimu, socialinių burbulų fenomenas jau nebegąsdina, nes mes ieškome tų, kurie gali patvirtinti mūsų nuomonę. „Mes tiek to trokštame, būtent todėl mums tampa patogūs ir artimi socialiniai rateliai. Tyrimai rodo, kad esame linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau ne vienas nesame nuo to apsaugotas, visi esame pažeidžiami. Liūdna, bet šiuo metu socialinėje erdvėje faktai yra tapę ne itin svarbūs, nes dažnas faktas virsta melagiena“, - teigė pašnekovė.
Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad ne viskas, kas yra sąmokslo teorijos, baigiasi kaip sąmokslo terijos. „Kuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, koronavirusas prasidėjo nuo Uhano laboratorijos Kinijoje, visi iš jo juokėsi, vadino tai „fake news“. O dabar ši teorija tampa visuotinai priimtina. Apie ją šiandien kalba ir D.Trumpo spaudos atstovai“, - teigė pašnekovas.
Žiniasklaidos Virsmas ir Psichologinė Būsena
Laidos vedėjas G.Gimžauskas kvietė paanalizuoti tradicinės žiniasklaidos situaciją nūdienos laikais. G.Gulevičiūtės teigimu, naujienų ieškojimų kultūra šiandien yra paremta socialiniais tinklais, tad tradicinė žiniasklaida iš tiesų jau yra įtraukta į socialinį tinklą.
R.Urbonaitė pastebėjo, kad tradicinė žiniasklaida dalį savo transliuojamos informacijos kelia į socialinius tinklus. Tad socialiniai tinklai visą informaciją iš tradicinių tinklų tiesiog perdirba. Stebima, kad jaunoji karta tik per socialinius tinklus seka žiniasklaidos naujienas.
Dr. M.Kalinauskas pastebėjo, kad tradicinės žiniasklaidos atstovai, viena vertus, neša atsakomybę informuoti visuomenę tinkamai, tačiau kita vertus, yra tapę visų socialinių medijų vartotojų, turinčių galią, įkaitais.
G. Gulevičiūtė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose kuriamas idealus įvaizdis, tačiau statistika byloja, kad jis neigiamai veikia jaunąją kartą. „Jaunų žmonių psichologinė sveikata vis labiau prastėja, ją negatyviai veikia socialiniai tinklai, mobiliųjų telefonų naudojimas. Tarpsta socialinio lyginimosi kultūra, jaunimas negali pasiekti iškeltų standartų“, - sakė G.Gulevičiūtė.
Jai pritarė ir Dr. M.Kalinauskas, kuris teigė, kad kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau didėja fizinės disforijos rizika, jaunimas jaučiasi nepatenkinti savo kūnu, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo. Pašnekovo teigimu, šiuo metu itin daug savipagalbos tinklalaidžių, kurios atliepia žmonių pasimetimą visuomenėje.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Socialinių Tinklų Reguliavimas ir Pozityvūs Aspektai
Laidos vedėjas G. Gimžauskas transliacijos metu iškėlė klausimą, ar įmanoma suvaldyti socialinius tinklus, įvesti atsakomybę, tvarką. G.Gimžauskas pateikė ir faktą iš politinio gyvenimo - D. R.Urbonaitės teigimu, skaidrumui socialiniuose tinkluose kyla rimtas pavojus.
„Kuriantys algoritmus mus pažįsta kartais net geriau nei mes patys savęs, nes jie itin atidžiai analizuoja mūsų elgseną. Jie daug ką daro, turi galingus instrumentus. Europa, ko gero, dar laikysis kiek galėdama, bandydama įvesti socialinių tinklų, dirbtinio inetelekto reguliavimo mechanizmus. Tačiau visai sudrausminti to yra neįmanoma“ , - teigė R.Urbonaitė Dr. M.Kalinausko teigimu, tiesai patinka skaidrumas. Informacija, kuri yra paremta faktais, įprastai savo auditoriją randa. Dažniausiai tokia auditorija pasižymi kritiniu mąstymu.
„Aš nesu labai griežtų reguliavimo normų šalininkas. Žmonės nėra tokie kvaili, jie pasirenka, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tačiau tam tikrų priežiūros mechnanizmų, žinoma, reikia. Na, o D. Apskritai, pašnekovo teigimu, turi sustiprėti kritinio lavinimo ugdymas, ypač žiniasklaidos atstovų.
G.Gulevičiūtė išskiria, kad socialinės medijos nėra kupinos vien tik negatyvumo. Ji išskiria, kad socialinėse medijose vartotojai gali komunikuoti, bendravimas internetu padeda žmonėms nesijausti vienišais, taip pat socialiniai tinklai padeda plėsti profesines pažintis.
R.Urbonaitė pabrėžia, kad socialinėse medijose galima apsikeisti nuomonėmis, o tai gali generuoti tam tikras idėjas įvairiose grupėse. Medijos padeda įgyti ir bendraminčių ratą.
„Visų pirma, turinio prieinamumas. Dabar yra daug didesnė jo pasiūla, nei prieš, pavyzdžiui, dvidešimt metų. Antra, saviraiškos būdas. Prisiminkite, kaip tai buvo veiksminga karinio konflikto Ukrainoje atveju. Žurnalistai tiesiog iš „YouTube“ platformos transliavo prasidėjusio karo naujienas iš Kijevo ar miesto prieigų. Kaip saviraiškos platforma socialiniai tinklai iš tiesų yra puikūs. Mes niekada savo civilizacinėje raidoje neturėjome tokio galingo mechanizmo. Problema tik ta, kad mes patys vis dar esame embriono stadijoje ir žaisdami su socialinėmis medijomis kartais nusideginame pirštus“, - teigė M.Kalinauskas.
Duomenų Rinkimas ir Apsauga
Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos.
Anot J.Petrauskienės, gali būti renkama informacija apie patiktukus, tam tikrus raktinius žodžius įrašuose, tačiau ne visas žmogaus įrašas.
Visgi, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai.
Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti.
„Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau - BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (BDAR 5 straipsnis) ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt.
Statistika
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kiek ir kokiomis informacinėmis technologijomis Lietuvos gyventojai šiemet naudojosi namuose. Duomenys surinkti balandžio-liepos mėn. apklausus 4 773 asmenis. Tiriamoji grupė yra 16-74 metų amžiaus gyventojai.
2020 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą - 82 proc. namų ūkių - tiek pat kaip 2019 m.
Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime - 70 ir 78 proc.
Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 97 proc., interneto prieigą - 99 proc., be vaikų - atitinkamai 70 ir 77 proc.
Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 78 proc.
Ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 82 proc. 2020 m. internetu naudojosi 83 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų (2019 m.- 82 proc.). Iš 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65-74 metų amžiaus - 46 proc.
Palyginti su praėjusiais metais, 6 proc. Statistikos dep. 74 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (90 proc. tokio amžiaus internautų), 8 proc. - bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (9 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 82 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų.
Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, ryšiams, laisvalaikiui ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 79 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų (95 proc. tokio amžiaus internautų), skaitė naujienas 74 proc. (89 proc. internautų), laisvalaikiui naudojo (žiūrėjo filmus ar televizijos laidas, klausėsi muzikos, žaidė arba atsisiuntė įrašus, žaidimus) 71 proc. (85 proc. internautų), 68 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (81 proc. internautų).
tags: #vartotoju #skaicius #lietuvoje #socialiniai #tinklai