Smurtas prieš vaikus - tai viena skaudžiausių ir ilgalaikių pasekmių turinčių patirčių. Nesvarbu, ar tai fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra - kiekviena smurto forma palieka gilų pėdsaką vaiko psichikoje, pasaulio suvokime ir santykiuose su aplinkiniais.
Ką sudaro smurto samprata ir kokios jo formos
Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti: tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai suaugęs žmogus arba žymiai vyresnis vaikas išnaudoja vaiką savo seksualiniams norams tenkinti. Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku: vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Fizinės bausmės ir smurtas prieš vaikus yra neleistini. Pliaukštelėjimas, ausies užsukimas ir kitos fizinės bausmės skaudina ir fiziškai, ir emociškai. Vaikams ne visada drįsta aiškiai pasakyti, kas jiems nutiko.
Smurto poveikis vaikui
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Vaikai, matydami smurtą savo artimoje aplinkoje, patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni.
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugos darbuotojams Varėnoje
Kaip atpažinti smurtą ir kokie yra pirmieji signalai
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Pirminiai prievartos signalai pasireiškia pasikeitusiu vaiko elgesiu: jis gali tapti išsigandęs, nerimastingas, prislėgtas ar neįprastai agresyvus, pradėti užsisklęsti, vengti bendrauti, prarasti pasitikėjimą savimi. Kartais mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Kaip kalbėtis su vaiku ir kokios yra saugios praktikos
Jeigu įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Venkitė sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti? Atrodo, kad nenori grįžti namo. Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori. Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių.
Jei vaikas prabyla, svarbiausia suaugusiesiems išlikti ramiems ir rodyti besąlygišką palaikymą. Patikėkite tuo, ką vaikas sako, pasakykite, kad tai ne jo/jos kaltė ir kad jis/ji teisingai padarė papasakodamas/-a. Nesistenkite įsigilinti į detales - tai specialistų darbas. Vaikai ne visada drįsta aiškiai pasakyti, kas jiems nutiko. Kartais vaikas gali pasakyti atvirai: „jis/ji mane lietė“, „man skauda“, „bijau jo/jos“. Vis dėlto vaikai daug dažniau atsiskleidžia netiesiogiai: vaikas gali kalbėti tarsi apie kitą vaiką, rodyti tai žaidime, piešinyje, parašyti žinutę draugui, užsiminti fragmentiškai arba nesuprantamai.
Kur kreiptis ir kokios institucijos atlieka tyrimus
Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Bet kokiu atveju, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą. Tarnyba pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Taip pat skaitykite: Globos namų pažeidimai
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, atlieka vaiko situacijos vertinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. ...) reikia žinoti, kaip elgtis atpažinus rizikos požymius.
Pagalbos formos ir specialistų vaidmuo
Specializuota psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra viena svarbiausių grandžių. Parama artimiesiems - pagalbą vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu. Saugi aplinka: svarbu sukurti erdvę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, išklausytas, priimtas. Tai gali būti ne tik namai ar mokykla, bet ir specializuoti centrai, dienos centrai ar krizių įveikimo tarnybos.
Parama smurtą patyrusiam vaikui keičia gyvenimą. Ji padeda atkurti saugumo jausmą, įveikti baimę, išsiugdyti pasitikėjimą, stiprinti emocinį atsparumą. Pagalba vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje.
Prevencijos priemonės ir visuomenės vaidmuo
Suvokimas, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas, yra pirmas žingsnis. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Šviesti visuomenę - kalbėti apie smurtą, skatinti smurto prevenciją ir pagalbos galimybių plėtrą.
Tyrimai ir praktinė patirtis rodo: tinkamai suteikta pagalba gali padėti vaikui ne tik išgyti, bet ir augti stipresniu, saugesniu, pasitikinčiu savimi žmogumi. Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: žingsnis po žingsnio: socialinis būstas Varėnos rajono savivaldybėje
Organizacijos ir projektai, teikiantys pagalbą
Paramos vaikams centras įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kuriame teikia psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras vykdo projektą „KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO AR NETIESIOGINIO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE (LIUDYTOJAMS), IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS“.
Kaip sąmoningai elgtis - praktiniai žingsniai
- Neužmirškite - patikėkite vaikui ir parodykite besąlygišką palaikymą: „Ačiū, kad man pasakei.“
- Kreipkitės į vietinį Vaiko teisių apsaugos skyrių arba kitą atitinkamą instituciją: kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
- Užfiksuokite pastebėjimus: užsirašykite ar nufilmuokite, kas leidžia specialistams vėliau tiksliau įvertinti situaciją.
- Užtikrinkite saugią aplinką vaikui: sudarykite sąlygas jam susitikti su specialistais be smurtavimo įtariamo asmens įtakos.
- Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo.
- Skatinkite šeimos narius dalyvauti paramos programose ir psichoedukaciniuose užsiėmimuose.
Pastabos specialistams ir visuomenei
Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą. Jei įtariate smurtą, paklauskite ir vaiko lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Nepamirškite veikti proaktyviai ir organizuoti reikalingą pagalbą laiku.
tags: #varenoje #smurtas #pries #astuonmeti