Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis apibrėžia asmenų grupes, kurios yra draudžiamos valstybės lėšomis. Šis straipsnis nuolat keičiasi, atsižvelgiant į socialines ir ekonomines šalies realijas, todėl svarbu sekti naujausias įstatymo redakcijas. Toliau pateikiama išsami straipsnio analizė, atsižvelgiant į skirtingas asmenų kategorijas.
Asmenys, draudžiami valstybės lėšomis
Šiame straipsnyje aptariamos įvairios asmenų grupės, kurioms taikomas valstybinis socialinis draudimas, finansuojamas valstybės lėšomis. Tai apima:
- Sutuoktinius arba partnerius, gyvenančius užsienyje su valstybės tarnautojais, specialiaisiais atašė, žvalgybos pareigūnais ar profesinės karo tarnybos kariais.
- Vieną iš tėvų (įtėvių) arba globėją, auginantį vaiką iki 3 metų.
- Asmenis, slaugančius neįgaliuosius.
- Dvasininkus ir vienuolius.
- Meno kūrėjus.
- Asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose.
- Sportininkus, gaunančius valstybės stipendiją.
Kiekvienai iš šių grupių taikomos skirtingos draudimo sąlygos ir išmokų dydžiai.
Sutuoktiniai arba partneriai, gyvenantys užsienyje
Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų, specialiųjų atašė, žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai arba partneriai (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, specialiuoju atašė ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas, ar specialusis atašė perkeltas ar priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, profesinės karo tarnybos kariu, jeigu žvalgybos pareigūnas laikinai perkeltas tarnauti ar profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis arba partneris draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo profesinės tarnybos kario pareiginės algos ar žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo arba valstybės tarnautojo, specialiojo atašė ar pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento darbo užmokesčio, o kai pareiginės algos, tarnybinio atlyginimo ar darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, - nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Deleguotų asmenų sutuoktiniai arba partneriai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Ši nuostata užtikrina socialinę apsaugą asmenims, kurie dėl savo sutuoktinio ar partnerio darbo specifikos yra priversti gyventi užsienyje ir neturi galimybės dirbti.
Lietuvos žemėlapis
Tėvai (įtėviai) arba globėjai, auginantys vaikus iki 3 metų
Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Ši nuostata skirta padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, užtikrinant jų socialinę apsaugą tuo laikotarpiu, kai vienas iš tėvų negali dirbti dėl vaiko priežiūros.
Asmenys, slaugantys neįgaliuosius
Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį asmenį su negalia (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Ši nuostata yra labai svarbi, nes ji užtikrina socialinę apsaugą asmenims, kurie aukoja savo laiką ir energiją, rūpindamiesi neįgaliaisiais šeimos nariais.
Neįgalumo nustatymo tvarka
Dvasininkai ir vienuoliai
Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
Ši nuostata atspindi valstybės įsipareigojimą remti religines bendruomenes ir užtikrinti jų narių socialinę apsaugą.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
Meno kūrėjai
Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Ši nuostata yra svarbi parama meno kūrėjams, kurių pajamos dažnai būna nestabilios ir nepakankamos.
Asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose
Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
Sportininkai, gaunantys valstybės stipendiją
Sportininkai, kuriems Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Sportininkai, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pagal Sporto įstatymą mokamos valstybės stipendijos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Ši nuostata užtikrina, kad sportininkai, gaunantys valstybės paramą, būtų socialiai apdrausti ir turėtų galimybę gauti pensiją, ligos ar motinystės išmokas.
Įstatymo pakeitimai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis buvo kelis kartus keistas. Pavyzdžiui, pakeitimai buvo priimti:
- 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-979
- 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XIII-993
- 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1294
- 2019 m. vasario 12 d. įstatymu Nr. XIII-1900
- 2020 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XIII-3013
- 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-162
- 2022 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. XIV-1078
- 2022 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1175
- 2022 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XIV-1181
- 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1204
- 2023 m. gegužės 23 d. įstatymu Nr. XIV-1967
- 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-2389
- 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIV-2414
Šie pakeitimai atspindi nuolatinį valstybės siekį tobulinti socialinės apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad ji atitiktų besikeičiančias visuomenės poreikius.
Apibendrinant, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis yra svarbus teisės aktas, užtikrinantis socialinę apsaugą įvairioms asmenų grupėms Lietuvoje. Šis straipsnis nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistema būtų teisinga ir veiksminga.
Prof. Osvaldas Rukšėnas – mitas, kad panaudojame tik 10 proc. smegenų pajėgumo
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #istatymo #6 #straipsnyje