Valstybinis socialinis draudimas (VSD) yra esminė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti socialinę apsaugą įvairiems gyventojų sluoksniams. Šio draudimo tikslas - dalinai kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių prarastas ar negautas pajamas. VSD įmokas moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Tuo tarpu dirbantys savarankiškai patys rūpinasi įmokų mokėjimu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies turinys
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalis reglamentuoja specialias socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo taisykles asmenims, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, taikančioje ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, taip pat dirba savarankiškai.
Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai negalima tiksliai nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies. Tokiu atveju šie asmenys yra priskiriami prie vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.
Individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
Asmenų, vykdančių individualią veiklą, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų jų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokų). Ši suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokų) suma, apmokestinamų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tačiau yra išimčių, kai apskaičiuojamos bazės sumos dydis gali būti susietas su minimaliųjų mėnesinių algų skaičiumi (MMA), ypač kai ūkininkų pajamos yra mažesnės už tam tikrą ribą arba jų visai nėra.
Taip pat skaitykite: VSD įstatymo 8 str. 1 d. aiškinimas
Įstatymo pakeitimai ir svarbiausios reformos
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo keletą kartų pakeistas ir atnaujintas, siekiant prisitaikyti prie kintančių socialinių ir ekonominių aplinkybių. Ypač reikšmingi pakeitimai susiję su socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo tvarka, tarifais ir pensijų kaupimu.
- 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymas Nr. XIII-947
- 2018 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIII-1327
- 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1721
- 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-54
- 2021 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XIV-749
- 2023 m. gegužės 23 d. įstatymas Nr. XIV-1958
- 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XIV-2391
- 2025 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XV-633
Šie teisės aktų pakeitimai apima tiek socialinio draudimo įmokų bazės apskaičiavimą, tiek ir jų tarifų keitimą, senatvės pensijų kaupimo mechanizmus, apskaičiavimo formulę ir kt.
Pensijų kaupimo reforma
Vienas svarbiausių reformos aspektų - papildomo pensijų kaupimo laisvė. Asmenims iki 40 metų siūloma būti automatiškai įtrauktiems į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Tokia galimybė suteikiama ir jau kaupiantiems asmenims. Be to, pagerintos informavimo ir pasirinkimo procedūros apie kaupimą bei atsisakymą.
Reforma numato galimybę pasirinkti laipsnišką įmokų augimą, papildomų įmokų mokėjimą su mokesčių lengvata bei pertraukoms kaupimo metu iki 12 mėnesių. Taip pat nuo 2020 m. planuojama centralizuota anuitetų sistema, kuri atpigins anuitetus ir įteisins jų rūšis - standartinį ir atidėtąjį.
Socialinio draudimo įmokų bazės ir tarifai
| Veiklos rūšis | Įmokų bazė | Tarifai |
|---|---|---|
| Dirbantieji pagal darbo sutartį | Faktinis darbo užmokestis, perskaičiuotas 1,289 karto | 21,27 % |
| Savarankiškai dirbantys (individuali veikla pagal pažymą) | 90 % apmokestinamųjų pajamų | 12,52 % (bendras), 15,22 % arba 15,52 % (su pensijų kaupimu) |
| Ūkininkai ir jų partneriai | 90 % individualios žemės ūkio veiklos pajamų, bet ne mažiau kaip 12 MMA arba pagal būklę | Keičiami pagal įstatymo nuostatas |
Be to, nustatytos VSD mokestinės lubos, palaipsniui mažinamos nuo 120 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus (2019-2021 m.). Socialiai jautriausių asmenų grupių (pvz., mažas darbo užmokestis, neįgalieji, motinystės ar tėvystės išmokų gavėjai) atveju įmokos gali būti mokamos nuo faktiškai gauto atlyginimo, be privalomos minimaliosios sumos.
Taip pat skaitykite: VSDĮ 10 straipsnio 7 punkto komentarai
Socialinio draudimo mokėjimo ypatumai ir administravimas
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, socialinio draudimo įmokas sumoka jų darbdaviai, o savarankiškai dirbantys asmenys - patys. Už individualią veiklą pagal pažymą įmokos mokamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. Šių pajamų deklaravimas ir įmokų mokėjimas „Sodrai“ yra būtinas norint įgyti socialines garantijas pensijų, ligos, motinystės išmokų atžvilgiu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad jei individualią veiklą vykdantis asmuo paskelbia pajamas, bet įmokų nesumoka, „Sodra“ įmokas išskaičiuoja savavališkai, kaupiasi skola, o apie tai asmuo informuojamas. Todėl labai svarbu tinkamai informuoti ir konsultuoti tokius asmenis, dažnai jiems skiriamas finansų specialistas, kuris padeda apskaičiuoti ir laiku pervesti įmokas.
Administracinė atsakomybė už teisės aktų pažeidimus
Darbdaviai, kurie nevykdo įmokų perskaičiavimo ar mokėjimo pareigos teisingai, rizikuoja administracinėmis baudomis nuo 150 iki 1450 eurų, o pakartotiniais atvejais - dar didesnėmis baudomis iki 3000 eurų. Socialinio draudimo ir darbo užmokesčio perskaičiavimas yra privalomas pagal įstatymus, siekiant užtikrinti teisingas socialines garantijas.
Europos Sąjungos teisės nuostatos ir socialinės apsaugos koordinavimas
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatos iš dalies grindžiamos Europos Sąjungos direktyvomis, tokios kaip Direktyva Nr. 1979/7, Nr. 1996/34, Nr. 1986/613, kurios nustato minimalius socialinės apsaugos standartus ir užtikrina vienodas teises dirbantiems keliose ES valstybėse narėse.
Dėl to Lietuvos socialinės apsaugos sistema privalo atsižvelgti į euraspanijos principus, kad būtų tinkamai apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos asmenims, dirbantiems arba vykdantiems veiklą įvairiose valstybėse.
Taip pat skaitykite: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo komentaras
Apibendrinant, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalis yra sudėtinga, tačiau svarbi norma, užtikrinanti teisingą socialinių įmokų apskaičiavimą ir mokėjimą asmenims, kurių veikla apima tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių teritorijas. Šios nuostatos padeda išvengti dvigubo apmokestinimo ir garantuoti socialines teises pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei ES reglamentus.
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #istatymo #10 #straipsnio