Priklausomybė nuo virtualios aplinkos: požymiai, priežastys ir sprendimo būdai

Interneto atsiradimas žmonijai atvėrė galimybes, apie kurias dar prieš kelis dešimtmečius niekas net negalėjo svajoti. Būdami praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, galime gauti prieigą prie bet kokios informacijos, bendrauti, mokytis ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Taip, Pasaulinis tinklas suteikė žmonijai daug naudingų dalykų.

Tačiau su juo atsirado kita problema - žmonės, priklausomi nuo interneto. Interneto priklausomybė - aktuali šiuolaikinės visuomenės problema. Ji neturi amžiaus apribojimų, nes gali išsivystyti tiek vaikui, tiek paaugliui, tiek suaugusiam. Interneto priklausomybė - tai būklė, kai žmogus negali kontroliuoti laiko, praleisto internete. Ji lydima psichofiziologinių, elgesio ir emocinių pokyčių.

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, priklausomybė nuo virtualios aplinkos tampa vis aktualesnė problema. Nors internetas ir virtuali realybė atveria daugybę galimybių mokytis, bendrauti ir pramogauti, per didelis pasinėrimas į šį pasaulį gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo virtualios aplinkos požymius, priežastis ir galimus sprendimo būdus, ypač atkreipiant dėmesį į paauglių priklausomybę ir tėvų vaidmenį.

Terminas „interneto priklausomybė“ atsirado 1995 m. JAV psichiatro I. Goldbergo dėka. Iš pradžių tokia priklausomybė buvo vertinama pakankamai atsainiai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji vis labiau apima žmonių skaičių. Interneto priklausomybė dažniau vystosi paauglių tarpe. Tai gali būti susiję su naujų socialinių poreikių formavimu, asmenybės branda, galimybe pabėgti nuo realios gyvenimo įtampos ir stresų.

Interneto priklausomybės priežastys gali būti įvairios - nuo žemos savivertės iki neįgyvendintų ambicijų. Interneto pokalbiai ir žaidimai gali būti naudojami streso malšinimui ir nerimo mažinimui.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Pagal K. Young, galima išskirti penkis pagrindinius interneto priklausomybės tipus:

• Tinklo įsitraukimas.
• Kompiuterinė priklausomybė.
• Kibernetiniai santykiai.
• Kiberseksualinė priklausomybė.
• Informacinis perkrovimas.

Virtualios aplinkos patrauklumas ir poveikis

Virtualūs pasauliai patrauklūs tuo, kad yra labiau prognozuojami ir numatomi, nei nuolat besikeičianti realybė. Internetas suteikia galimybę bendrauti, mokytis ir įdomiai praleisti laiką. Anot M. Kalinausko, vaikui kompiuteriniai žaidimai yra svarbūs, nes jie yra net tik galios fantazijos realizavimo erdvė, bet ir socialinio sambūvio platforma. Žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tuo kuo nori: susigalvoti sau naujas asmenybes, nupasakoti savo karjerą, lytį ar fizinę išvaizdą visai kitomis spalvomis. Jie gali drąsiai reikšti ir ginti savo nuomonę, laidyti sąmojus - visi šie dalykai neretai yra sunkiai išreiškiami tiesiogiai bendraujant.

Tačiau, pasak M. Kalinausko, virtualūs pasauliai gali daryti poveikį vaiko raidos procesams, tačiau jų paveikumas aktualus ir suaugusiems. Todėl norint balanso tarp virtualių žaidimų ir realių veiklų būtina susikurti tam tikras taisykles ar susitarimus, kurių realybėje turėtų laikytis tiek vaikai, tiek jų tėvai.

Socialiniai tinklai jaunimui atstoja bendravimą, žinių šaltinį, yra tapę laisvalaikio pakaitalu. Ar galima kalbėti apie tam tikrą psichologinę priklausomybę? Dr. Maryja Šupa teigia, kad komunikacija yra būtina žmonėms išgyventi, ji atsirado kartu su pagrindiniu savo instrumentu - kalba. Bėgant laikui keičiasi bendravimo forma, technologijos, bet poreikis bendrauti išlieka nepakitęs. Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai patenkina bendravimo poreikį, o ne pakeičia komunikaciją. Lygiai taip, kaip šiuolaikiniai paaugliai praleidžia keletą valandų per dieną socialiniuose tinkluose, prieš 20 metų jie kalbėdavosi laidiniu telefonu, dar anksčiau - rašydavo laiškus toli gyvenantiems draugams.

Doc. dr. Antanas Kairys pastebi, kad iš tiesų internete jaunimas randa būdų patenkinti savo poreikius. Mobilieji telefonai, internetas, socialiniai tinklai išstumia kitas anksčiau įprastas elgesio formas. Jaunimas mažiau žiūri televizorių, vis rečiau skaito knygas ar visai neskaito popierinių laikraščių ir žurnalų. Įvairios ankstesnės veiklos, kurios buvo skirtos tam tikrai informacijai gauti ar laikui praleisti, dabar persikėlė į virtualią erdvę.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Dr. Maryja Šupa teigia, kad paaugliai internete daro tą patį, ką darė ir ankstesnės, iki socialinių medijų augusios paauglių kartos. Jie internete bendrauja, dalijasi gandais, informacija, tariasi dėl susitikimų, ieško draugų, flirtuoja, tiesiog leidžia laiką vieni su kitais. Toks bendravimas yra svarbus, kad paaugliai išmoktų socialinių normų, formuotųsi jų asmenybės. Dažnai sakoma, kad socialiniai tinklai pakeičia tikrą bendravimą, nors tai yra tiesiog viena iš kelių bendravimo formų, kurias naudoja žmonės. Neturėtume jos vadinti pakaitalu. Vieni socialiniai tinklai skatina daugiau tarpusavio kontakto, gyvesnes reakcijas, kituose tokio aktyvaus bendravimo mažiau, bet visada susipina kelios bendravimo formos. Jei žmogus daug bendrauja virtualiai, jam gali trūkti gyvo bendravimo. Tai ir yra ta problema, kurią reikia spręsti - kaip sugrąžinti reikiamą pusiausvyrą tarp gyvo ir virtualaus bendravimo.

Nors kai kuriais aspektais virtualus bendravimas panašus į gyvą, jame kartais išryškėja kitokie faktoriai, pavyzdžiui, daug greičiau užsiplieskia emocijos, kurios savo ruožtu gali provokuoti, gilinti ir aštrinti konfliktus. Taip pat pastebėta, kad žmonės kartais virtualiai atskleidžia daug daugiau dalykų, kurių nenorėtų atskleisti per realų pokalbį. Kita vertus, jei kalbėtume apie informacijos perdavimą, virtualus būdas gali būti labai efektyvus ir greitas. Naujausios technologijos suteikia daug galimybių - dar niekada nebuvo taip paprasta bendrauti, išlaikyti santykius su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Tačiau nemanau, kad virtualus bendravimas gali visiškai išstumti gyvą. Mums vis dėlto norisi to, ką suteikia gyvas bendravimas - intymumo, betarpiškumo, akių kontakto, pagaliau - kartais ir galimybės paliesti kitą.

Informacijos perteklius gali paveikti žmogaus psichiką. Darbas su informacija reikalauja įgūdžių. Jei informacijos daug, reikia skirti laiko ją atsirinkti ir įvertinti. Internetas savaime nesukuria naujos problemos, bet parodo tam tikrų reiškinių mastą. Tarkime, melagingos naujienos nėra naujas reiškinys, jos atsirado kartu su komunikacija, masinės informacijos priemonėmis. Anksčiau melagingos žinios, paskelbtos per vietinį televizijos kanalą ar riboto tiražo laikraštį, netapdavo globalia problema ir neturėdavo didelio poveikio. O internete pasklidusios melagingos žinios pasiekia plačią auditoriją ir parodo, kad šis reiškinys yra globalus. Vienas nedidelis melagingų naujienų fabrikas gali sėkmingai veikti kaip verslo įmonė ir aptarnauti visą pasaulį. Taigi greitas informacijos perdavimas ir masinis komunikavimas globaliu mastu iškelia daug iš anksčiau žinomų socialinių, politinių ir ekonominių problemų.

Dėl informacijos pertekliaus atsirado daug pokyčių - naujos darbo formos, nauji informacijos vartojimo įpročiai, dažnai bandoma dirbti vienu metu atliekant daug veiksmų, nors tai nėra efektyvu. Darbo procesą nuolat nutraukia didelis srautas elektroninių laiškų, socialinių tinklų žinučių, į kurias bandome atsakyti. Mes nepajėgiame apdoroti visos informacijos ir priimame ją paviršutiniškai.

Šiuolaikinė visuomenė turi per daug informacijos, kad galėtų ją apmąstyti, išanalizuoti, patikrinti šaltinius. Kai žinutė skleidžia tam tikrą melagingą informaciją ir turi emocinį užtaisą, žmogus pirmiausia pasikliauja savo emocijomis, todėl greičiausiai tą žinią priims paviršutiniškai ir ja patikės. Tokie patys mechanizmai veikė visada, tik pastaruoju metu itin išryškėjo.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Dažnai kalbama apie tai, kad dabar keičiasi privatumo ir viešumo supratimas. Svarbu suprasti, kad privatumo ribos neišnyksta, bet įgyja naujus kontūrus. Kai žmonės bendrauja viešai, nesvarbu, kokia forma - realiai ar virtuliai, poveikis individui gali būti skirtingas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad žmonės renkasi skirtingą auditoriją, kiek jie nori ar nenori bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir kokiais būdais. Kai žmogus į socialinius tinklus įkelia viešai peržiūrai asmeninę informaciją ar nuotrauką, jis supranta, kad tai yra viešas turinys. Kai vienas žmogus panaudoja kito duomenis kenkėjiškais tikslais - yra aiški auka ir kaltininkas, galima atsekti, kas įvyko šio proceso metu. Tačiau sudėtingesni atvejai mažiau akivaizdūs. Nemokamai surenkami dideli kiekiai vartotojų duomenų, kurie naudojami norint gauti ekonominį pelną. Vartotojo duomenis, pavyzdžiui, buvimo vietą, nematomai renka ir mobiliųjų telefonų operacinės sistemos bei programėlės. Bet kokioje didesnėje interneto svetainėje sekama, kas vyksta vartotojo naršyklėje. Tai tam tikras langas į vartotojo pasaulį. Tai, kas nematoma, kelia didžiausias etines problemas.

Psichologiniu požiūriu savo gyvenimo viešinimas nėra visiškai naujas dalykas, tik nauja forma. Jei pažvelgtume į viduramžius, norėdamas pasipuikuoti didikas samdydavo dailininką ir savo nudailintą portretą pakabindavo garbingiausioje namų vietoje, kad visi svečiai matytų. Dabar keliame savo asmenukes į socialinius tinklus. Elgesio motyvas yra toks pat, tik reiškinio mastas gerokai didesnis. Atsirado nauja galimybė pasireikšti ir galbūt tai skatina tam tikras narcisistines tendencijas - didelį norą parodyti save, atskleisti savo išskirtinumus. Matome patobulintą gyvenimo vaizdą - juk žmonės įkelia tokias nuotraukas, kurios atspindi, koks jis yra gražus, kaip jis šauniai atostogauja, kokį gerą daiktą turi. Žmonės linkęs lyginti save su kitais: jei visi nieko neturi, tai ir jam nereikia. Jei visi skelbia, kaip šaunu atostogauti Balio saloje, tai ir jam reikia. Tokie socialiniai palyginimai, kai lyginiesi su idealizuotu, o ne tikruoju žmogaus gyvenimu, gali išprovokuoti nusivylimo savimi, savo gyvenimu reakcijas.

Laisvė socialiniuose tinkluose yra iliuzinė, nes tai - vieša vieta. Jei miesto centre pradėtume garsiai keiktis, gali prisistatyti viešosios tvarkos pareigūnai. Lygiai taip pat apie necenzūrinius žodžius socialiniame tinkle po penkerių metų gali sužinoti tavo darbdavys. Socialinė tinklų erdvė ne tik vieša, bet joje ir informacija išlieka ilgą laiką. Net jei žinutė ištrinama, išlieka ekrano nuotraukos - informacija paplinta dar plačiau. Laisvė komentuoti ir elgtis kaip nori gali turėti neigiamų padarinių ateityje. Kita vertus, tai puiki vieta saviraiškai. Kūrybiniai, analitiniai proveržiai naudingi žmogui ir jo aplinkai. Kai kurie savarankiškai socialiniuose tinkluose komunikuojantys žmonės pakeičia ir analitinę žiniasklaidą.

Socialiniai tinklai yra inovacija, dalis žmonių labai skeptiškai ir net paniškai į tai reaguoja. Socialiniai tinklai yra dar galingesni ir dar stipriau veikia mūsų gyvenimą ir bendravimą, tačiau greičiausiai jų poveikis nėra toks visa griaunantis, kaip kartais manoma.

Interneto prieinamumas leidžia išspręsti vietos ir laiko apribojimus. Galimybių praplėtimas yra pusiausvyra tarp asmeninių tikslų, motyvacijos ir bendruomenės aplinkos. Klaidinga manyti, kad santykis su socialiniais tinklais yra individualus. Individuali asmenybė lemia dalį to, ką žmogus veikia socialiniuose tinkluose. Kitą dalį lemia socialinės normos, kultūra, ekonomika. Virtualus bendravimas skirtingose šalyse gali labai skirtis, kaip gali skirtis ir asmeniniai santykiai.

Priklausomybės nuo virtualios aplinkos požymiai

Priklausomybė nuo virtualios aplinkos - tai būklė, kai žmogus negali kontroliuoti laiko, praleisto internete. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais, o požymiai gali skirtis priklausomai nuo asmens amžiaus, asmenybės ir naudojamos virtualios aplinkos tipo. Vis dėlto, yra keletas bendrų požymių, kurie gali padėti atpažinti priklausomybę:

• Kompulsinis elgesys: Nekontroliuojamas noras nuolat būti prisijungus prie interneto ar žaisti kompiuterinius žaidimus.
• Tolerancija: Poreikis vis didinti laiką, praleidžiamą virtualioje aplinkoje, kad būtų pasiektas norimas pasitenkinimo lygis.
• Abstinencijos simptomai: Dirglumas, nerimas, depresija ar pyktis, kai negalima prisijungti prie interneto ar žaisti kompiuterinių žaidimų.
• Neigimas: Nenoras pripažinti, kad yra problema, ir bandymas sumenkinti priklausomybės poveikį.
• Socialinių santykių pokyčiai: Vengimas bendrauti su šeima ir draugais realybėje, pirmenybės teikimas virtualiems kontaktams.
• Asmens higienos nepaisymas: Nesirūpinimas savo išvaizda ir higiena dėl per didelio įsitraukimo į virtualią aplinką.
• Miego sutrikimai: Nemiga ar miego trūkumas dėl vėlyvo naudojimosi internetu ar kompiuterinių žaidimų.
• Mitybos sutrikimai: Nereguliarus maitinimasis ar nesveiko maisto vartojimas dėl laiko stokos ar susitelkimo į virtualią veiklą.
• Kognityvinių gebėjimų praradimas: Dėmesio koncentracijos, atminties ir sprendimų priėmimo sunkumai.
• Svarbių veiklų atsisakymas: Pomėgių, mokslų ar darbo apleidimas dėl per didelio įsitraukimo į virtualią aplinką.

M. Kalinauskas tėvams, auginantiems paauglius, kurie aktyviai įsitraukę į virtualius žaidimus, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į socialinių santykių pokyčius. „Jei vaikas nustoja bendrauti su aplinkiniais ir nesirūpina savo išvaizda ir higiena, tuomet reiktų įjungti pavojaus mygtuką ir rimtai susirūpinti.

Kiti galimi požymiai:

• nuolat tikrina naujienas, el. paštą ar socialinius tinklus;
• šeimos problemos;
• asocialumas.

Šie požymiai gali pasireikšti tiek vaikams ir paaugliams, tiek suaugusiems.

Priklausomybės nuo virtualios aplinkos priežastys

Priklausomybė nuo virtualios aplinkos gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su asmeninėmis problemomis, socialine aplinka ir psichologiniais poreikiais. Kai kurios dažniausios priežastys:

• Žema savivertė: Virtuali aplinka gali suteikti galimybę pasijusti svarbesniu ir vertingesniu, nei realybėje.
• Socialinė izoliacija: Internetas gali būti kompensacija, jei žmogus jaučiasi vienišas ar nesuprastas realiame gyvenime.
• Stresas ir nerimas: Virtuali aplinka gali būti naudojama kaip būdas pabėgti nuo problemų ir sumažinti stresą.
• Neįgyvendintos ambicijos: Virtuali realybė gali suteikti galimybę patirti sėkmę ir pasiekimus, kurių žmogus negali pasiekti realybėje.
• Šeimos problemos: Nesutarimai šeimoje ar emocinis atstumas gali paskatinti ieškoti paguodos virtualioje aplinkoje.
• Tėvų įtaka: Leidimas vaikams per daug laiko praleisti prie ekranų be tinkamos priežiūros ir kontrolės.
• Draugų trūkumas.
• Savirealizacijos poreikis.
• IT profesijų populiarumas - daugelis siekia įgyti įgūdžių web dizaino, programavimo ir kitose srityse.

Paauglių priklausomybė nuo virtualios aplinkos

Paauglystė yra tas gyvenimo laikotarpis, kurio metu vaikai labiausiai linkęs maištauti, todėl nenuostabu, kad jie vis labiau pasineria į virtualų pasaulį ir atsiriboja nuo to, kas vyksta realybėje“, - teigia Jūratė Bortkevičienė. Paauglių priklausomybė nuo virtualios aplinkos yra ypač aktuali problema, nes šiuo laikotarpiu formuojasi asmenybė ir socialiniai įgūdžiai. Paaugliams internetas gali būti patrauklus dėl kelių priežasčių:

• Socialinis pripažinimas: Virtualiose platformose paaugliai gali lengviau susirasti draugų ir gauti pripažinimą iš bendraamžių.
• Anonimiškumas: Internetas suteikia galimybę eksperimentuoti su savo tapatybe ir išreikšti save be baimės būti teisiamam.
• Pramogos ir nuotykiai: Kompiuteriniai žaidimai ir socialiniai tinklai siūlo įvairias pramogas ir galimybę patirti nuotykių virtualiame pasaulyje.

Tėvams svarbu suvokti jų vietą vaikų gyvenime ir tuo pat metu užtikrinti, kad virtualūs pasauliai netrukdytų vaikui išsimiegoti, laiku nueiti į mokyklą ar visavertiškai dalyvauti kitose realaus gyvenimo veiklose. Anot M. Kalinausko, virtualūs pasauliai gali daryti poveikį vaiko raidos procesams, tačiau jų paveikumas aktualus ir suaugusiems. Todėl norint balanso tarp virtualių žaidimų ir realių veiklų būtina susikurti tam tikras taisykles ar susitarimus, kurių realybėje turėtų laikytis tiek vaikai, tiek jų tėvai.

Kaip elgtis tėvams?

Tėvų vaidmuo yra labai svarbus siekiant padėti vaikams išvengti priklausomybės nuo virtualios aplinkos arba ją įveikti. Štai keletas patarimų tėvams:

• Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš tėvų, todėl svarbu, kad tėvai patys rodytų saikingo naudojimosi technologijomis pavyzdį.
• Nustatykite ribas: Apibrėžkite aiškias taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų, ir jų laikykitės.
• Skatinkite kitas veiklas: Pasiūlykite vaikams įvairių užsiėmimų, tokių kaip sportas, menas, muzika ar buvimas gamtoje.
• Bendraukite su vaikais: Domėkitės, ką vaikai veikia internete, ir kalbėkite su jais apie galimus pavojus.
• Būkite supratingi: Stenkitės suprasti, kodėl vaikas linkęs praleisti daug laiko virtualioje aplinkoje, ir padėkite jam spręsti problemas realybėje.
• Laikykitės disciplinos: Pasak pašnekovo, tėvų atsakomybė yra laikytis disciplinos ir stengtis vaiko socialinį gyvenimą subalansuoti, taip, kad jis jaustųsi pilnaverčiu bendruomenės nariu.
• Kreipkitės į specialistus: Jei pastebite, kad vaikas turi rimtų priklausomybės požymių, nedvejokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

M. Kalinauskas pabrėžia, kad kalbant apie virtualius žaidimus, pagrindiniu kelrodžiu turėtų būti saikas. „Galima tartis dėl žaidimų trukmės, laiko ir laikytis šių susitarimų. Tačiau tuo pat metu svarbu, kad draudimai bei apribojimai netaptų dominuojančiu auklėjimo įrankiu.

Kada kreiptis į specialistą?

Svarbu atsiminti, kad priklausomybė nuo virtualios aplinkos dažnai būna tik simptomas, reiškiantis, kad kažkas yra netvarkoje su kitais vaiko ar suaugusiojo gyvenimo aspektais. Priklausomybė susijusi ne tik su praleidžiamu laiku virtualioje erdvėje, bet ir su socialinių sąryšių pleišėjimu. MRU docentas pastebi, kad priklijuodami priklausomybės etiketę nesusimąstome apie tai, kad gal toks asmuo negauna socialinio ryšio bei pripažinimo iš savo bendraamžių ar jį supančios aplinkos, dėl to tampa uždaru ir pradeda ieškoti draugų virtualiame pasaulyje.

Jei pastebite, kad priklausomybė nuo virtualios aplinkos trukdo žmogui normaliai funkcionuoti, sukelia problemų šeimoje, darbe ar mokykloje, arba jei žmogus jaučiasi bejėgis pats su tuo susidoroti, būtina kreiptis į specialistą.

tags: #priklausomybe #nuo #virtualios #aplinkos