Valstybinis socialinis draudimas yra esminė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti socialinę apsaugą įvairiems gyventojų sluoksniams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, įskaitant jo taikymą, pakeitimus ir susijusias nuostatas.
Pagrindinės nuostatos
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja socialinio draudimo įmokų bazę ir tarifus. 7 punktas nustato specialias nuostatas asmenims, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai.
Ši nuostata taikoma, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies. Tokiais atvejais asmenys priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Individualios veiklos apmokestinamosios pajamos
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Įstatymo pakeitimai ir atnaujinimai
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo kelis kartus keistas ir atnaujintas, siekiant užtikrinti jo atitiktį besikeičiančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms. Štai keletas svarbiausių pakeitimų, susijusių su 10 straipsniu:
- 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymas Nr. XIII-947
- 2018 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIII-1327
- 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1721
- 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-54
- 2021 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XIV-749
- 2023 m. gegužės 23 d. įstatymas Nr. XIV-1958
- 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XIV-2391
Šie pakeitimai apima įvairias sritis, įskaitant socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo tvarką, tarifus ir kitas susijusias nuostatas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Socialinio draudimo įmokų grąžinimas
Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu - išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai.
Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Susijusi Europos Sąjungos teisė
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra susijęs su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
- Direktyva Nr. 1979/7
- Direktyva Nr. 1996/34
- Direktyva Nr. 1986/613
Šios direktyvos nustato minimalius standartus socialinės apsaugos srityje ir užtikrina, kad asmenys, dirbantys skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, turėtų vienodas teises į socialinę apsaugą.
Išvados
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 punktas yra svarbi Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti socialinę apsaugą asmenims, dirbantiems tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įstatymo pakeitimai ir atnaujinimai atspindi nuolatinį siekį tobulinti socialinės apsaugos sistemą ir užtikrinti jos atitiktį besikeičiančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
tags: #lr #valstybinio #socialinio #draudimo #istatymo #10