Valstybinis socialinis draudimas yra viena svarbiausių Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalių, kurios pagrindinis tikslas - garantuoti pajamas apdraustiesiems įvykus draudiminiams įvykiams. Socialinio draudimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo ekonominės situacijos, darbo rinkos ir teisės aktų reguliavimo. Lietuvos istorijoje ši sistema ne kartą patyrė krizes, kai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Lietuvos valstybinis socialinis draudimas apima daug socialinio draudimo rūšių ir yra griežtai reglamentuojamas daugybės teisės aktų, kurie nuolat keičiami. Esminės problemos kyla ir dėl įstatymų kaitos, ir dėl ekonominio nestabilumo, įmokų nemokėjimo bei nepakankamo socialinio draudimo naudos suvokimo.
Trumpai, VSD (valstybinis socialinis draudimas) - tai valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas valstybės gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Šį mokestį galima vadinti pensijų, motinystės, sergančių asmenų bei nedarbo išmokų mokesčiu (nereikia painioti su sergančių asmenų gydymu - VSD mokestis skirtas tik išmokoms ir jų administravimui).
Probleminis klausimas: kokie yra esminiai socialinio draudimo iššūkiai administravimui Lietuvoje, ir kaip tobulinti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) administravimą, siekiant geresnio socialinės apsaugos sistemos valdymo?
Socialinio draudimo pradžia Lietuvoje
Valstybinio socialinio draudimo raida Lietuvoje (nuo sovietinio universalaus aprūpinimo iki šiandieninio mišraus, liberalesnių bruožų turinčio modelio) atskleidžia, jog struktūriniai sprendimai nuolat balansuoja tarp finansinio tvarumo ir solidarumo siekio: Bismarko logiką paveldėjusi „Sodra“ vis dar remiasi įmokų-išmokų tarpusavio ryšiu, tačiau nuo 2000-ųjų priimami universitetinio-liberalaus pobūdžio sprendimai (privatūs pensijų fondai, pajamų testais grįstos pašalpos) kryptį pastūmėjo link didesnės individualios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondas - centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, valdomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kurie yra įtraukti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, atskirtą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuoti.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Valstybinio socialinio draudimo sistema
Valstybinio socialinio draudimo sistema apima:
- Valdymą ir funkcijas
- Valstybinio socialinio draudimo rūšis
- Draudėjus ir apdraustuosius
Valstybinis socialinis draudimas - tai socialinių ir ekonominių valstybės priemonių visuma, pasireiškianti teikiant finansinę ir socialinę paramą apdraustiesiems, gyvenantiems Lietuvos valstybėje, tiems, kurie negali gauti pajamų iš darbo aplinkos.
Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį
Yra du tipai mokesčių:
- Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Šie mokesčiai vadinami darbuotojo mokamais mokesčiais (techniškai šiuos mokesčius sumoka darbdavys), o padidėjus mokesčiams, bet nepasikeitus sutartam darbo užmokesčiui, realus gautas atlyginimas sumažės.
- Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai). Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia.
2019 metais mokesčiai buvo tokie:
- Gyventojų pajamų mokestis - 20%/27% (didesnis tarifas tik retais atvejais).
- Sveikatos draudimas (PSD) - 6,98%.
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52%. Mokestis "Sodros" biudžetui.
- Įmokos į Garantinį fondą - 0,16%.
- Įmokos į Ilgalaikio (ne)darbo išmokų fondą - 0,16%.
Valstybinio socialinio draudimo nauda
PSD (privalomasis sveikatos draudimas) žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (realiai, tik didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Paprastai sakant, žmogui nuėjus, kad ir į polikliniką, jam bus išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Socialiai remtini asmenys. Nepapuolantys į šias grupes asmenys, norėdami naudotis valstybinėmis sveikatos sistemos paslaugomis nemokamai, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
PSD įmokų dydis susijęs su minimaliu darbo užmokesčiu, ir kartu su pastaruoju dažnai kinta. Taip pat, skirtingoms asmenų kategorijoms (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) yra nustatytas skirtingas mokesčio tarifas.
Bendras VSD mokestis lyginant su PSD yra ženkliai didesnis, tačiau tą nesunku paaiškinti, žinant jog esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti.
VSD mokestis, kuris dažnai vadinamas tiesiog "Sodros" mokesčiu, turi mokėti ne tik gaunantys atlyginimą, bet ir dirbantys savarankiškai. Kiekvienai iš šių veiklų nustatytas atskiras VSD mokesčio tarifas (kuris nuo 2017 metų reikšmingai keitėsi), taip pat jo dydis priklauso nuo to, ar mokėtojas papildomai kaupia II-os pakopos pensijų fonde (tokiu atveju įmoka didėja 2 proc.).
Valstybinio socialinio draudimo išmokos
Valstybinio socialinio draudimo išmokos apima:
- Valstybinės socialinio draudimo pensijos
- Valstybinio socialinio draudimo pašalpos
- Ligos pašalpa
- Motinystės pašalpa
- Tėvystės pašalpa
- Motinystės (tėvystės) pašalpa
- Profesinės reabilitacijos pašalpa
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos
Sudarant Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų prognozę, naudojami pajamų ir išlaidų analizėje gauti duomenys. Panaudojant šiuos duomenis, pateikiama regresinė analizė, naudojant mažiausių kvadratų ir trendo metodus.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
Atlikus 2014-2019 m. regresijos analizę, nustatomi veiksniai, turintys įtakos pajamoms: apdraustųjų skaičių, nedarbo lygį ir minimalų mėnesinį atlyginimą. Išlaidoms įtakos turi senatvės pensijos dydis ir nedarbo draudimo gavėjų skaičius. Prognozuojant, pajamos ir išlaidos stabiliai augs.
PSDF biudžeto pajamos, mln. * Iš jų 96 proc. - biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Pagal 2015 metų PSD fondo biudžeto duomenis.
Iššūkiai ir tobulinimo galimybės
Lietuvos socialinio draudimo administravime esama probleminių sričių - painus ir perteklinis teisinis reglamentavimas, lėti bei rankiniu darbu paremti vidiniai procesai, fragmentiški institucijų duomenų mainai, nevienodai prieinamos e-paslaugos (ypač vyresniems), psichologinės paramos stoka darbuotojams, pasenę administraciniai modeliai „gig“ ekonomikos atžvilgiu ir skirtingi tarifai savarankiškai dirbantiesiems.
Siūlomas sprendimų paketas - mišrus bazinės nuostatos kartu su „sunset clause“ įstatymo modelis (kas penkerius metus automatiškai panaikinamos nepasiteisinusios teisinės išimtys); pilnas procesų automatizavimas su dirbtiniu intelektu; vieningi „Socialinių duomenų vartai“ su centriniu API ir Duomenų mainų ombudsmeno viešinama statistika; nuolatinė Sodros UX laboratorija; privalomas pusmečio streso valdymo modulis kiekvienam darbuotojui ir 0,5 psichologo etato kiekviename „Sodros“ padalinyje; „Mikro-įmokos API“ bei Platforminio darbo įstatymas (draudimo įmokos dalis iš kiekvieno užsakymo automatiškai patenka į asmeninę sąskaitą); ir, galiausiai, universali trijų dalių įmokų schema su laikinų „mokesčių tiltų“ lengvata pereinant prie bendro režimo.
Visgi, kartu 11 proc. pakilusios pensijų išlaidos ir lėtėjantis darbo našumo augimas rodo neigiamą įtaką fondui; valdžios sektoriaus deficito mažėjimas ir stabilus (38,3 proc. BVP) - valstybė turi finansinį „oro pagalvės“ rezervą; tačiau socialinio draudimo įplaukos labai priklauso nuo ūkio ciklų, tad sistemos tvirtumą užtikrins tik gebėjimas klestėjimo metais kaupti atsargas, o nuosmukio laikotarpiu - leisti joms amortizuoti pajamų kritimą.
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #analize