Valstybiniai pensijų fondai Lietuvoje: apžvalga, problemos ir perspektyvos

Pensijų fondai - tai investiciniai fondai, kurių tikslas yra generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Tokie fondai yra itin svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas nedidelis, o visuomenė sparčiai sensta. Vakarų Europoje šių fondų sistema stipriai išvystyta, o tuose fonduose sukauptos milžiniškos lėšos. Tuo tarpu Lietuvoje pensinių fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis.

Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą per artimiausius dešimtmečius neišvengiamai transformuos įsibėgėjusios demografinės slinktys. Plačiau pasaulyje yra gan skirtingų tokio tipo fondų sistemų. Taip pat skirtingos šių sistemų kryptys yra JAV ir Europoje. JAV pensijų fondais dažniausiai rūpinasi bendrovės, savo darbuotojams kaip dalį darbo užmokesčio siūlydamos įvairius pensinius planus.

Lietuvos pensijų sistema: pakopos ir principai

Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pagrindinių pakopų:

• I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms, o likusi dalis kitoms socialinėms išmokoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos.
• II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šioje sistemoje ar ne. Dalyvavimo II-oje kaupimo pakopoje taisyklės buvo jau ne kartą keistos, o 2019 metais jos vėl keičiasi iš esmės: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo 2019 metais siekia 1,8% ir palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais, bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc.
• III pakopa - tai asmens taupymas pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis.

2019 metais II-os pakopos principas bus toks: 1,8%+0,3%: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo lygi 1,8% (pasirinktinai 3%, taip pat palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais), bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc.

II pakopos pensijų fondų pasirinkimas ir valdymas

Tiek II-os pakopos, tiek ir III pakopos pensiniai fondai yra valdomi privačių bendrovių. Tokius fondus valdyti gali tik tam licenciją turinčios Valdymo įmonės, o tokią licenciją išduoda Lietuvos bankas (anksčiau išduodavo Vertybinių popierių komisija). Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-ios pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį.

Taip pat skaitykite: Nauja tvarka dėl socialinių būstų Jonavoje

Pensijų fondų tipai pagal investavimo strategiją:

• Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją.
• Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas.
• Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.

Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita. Teoriškai, geriausia kilimo laikotarpiu investuoti į agresyvius investicijų fondus, o kritimo laikotarpiu - į konservatyvius.

Pensijų išmokos ir atsiėmimo sąlygos

Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Suėjus pensiniam amžiui galima:

• Atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (2017 10 metais bazinė pensija sudarė 130 EUR) - kad būtų lengviau įsivaizduoti, apytiksliai galima orientuotis į tai, jog 65 metų į pensiją išeinančiam asmeniui fonde sukauptos sumos dydis turėtų būti mažesnis nei 11 tūkst.
• Atsiimti pensiją anuiteto būdu. Anuitetas - tai kasmėnesinė (teoriškai gali būti mokama iki karto per tris mėnesius) išmoka asmeniui iki gyvos galvos.

Tuo tarpu, kalbant apie III-os pakopos pensijų fondus, pinigų atsiėmimo tvarka kiek skiriasi nuo II-osios pakopos.

Pensijų sistemos problemos ir iššūkiai Lietuvoje

Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“) lėšų, tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių. Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės. Kita savarankiško kaupimo problema yra dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas. Visos tokios ilgalaikės sistemos turi būti grįstos absoliučiu pasitikėjimu, o koks gali būti pasitikėjimas pensijų fondais, kai sistemos esmė kartas nuo karto pakeičiama? Net ir paskutinė koalicija Lietuvoje žada į sistemą įnešti daug naujovių. Vis tik, jos neturėtų paliesti tų, kurios kaupia lėšas ir privačiomis lėšomis (pervedant nustatytą dalį tiesiai iš darbo užmokesčio), kas būtų pasikėsinimas į privačias lėšas.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

Kadangi nuo kitų metų laukia didelės pensijų sistemos permainos, klausimas kiek sistema išliks populiari, ir naudinga didžiajai daliai būsimų pensininkų?

Gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.

Valdantieji tai vadina "solidarumo principo" įgyvendinimu ir vadovaujasi neįprastu problemos supratimu. Socialdemokratų Vyriausybė į rinkimus atėjo su pažadu: leisime pasiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, - ir šį pažadą ištesėjo. Antros pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės teigia, kad gyventojai nuo metų pradžios aktyviai teikia prašymus stabdyti ar visai nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas.

Po to, kai 2026-aisiais Lietuva užbaigs perėjimą prie visuotinio 65 metų pensinio amžiaus, ilgainiui, tikriausiai, neišvengsime diskusijos dėl dar vėlyvesnio išėjimo į pensiją, "Verslo žinių" podkaste "Kontekstai" pripažino prieš pusmetį naujuoju "Sodros" vadovu tapęs Kęstutis Čereška.

Investicijos ir tvarumas

Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų. Jūsų lėšos prisideda ne tik prie brandžių kompanijų plėtros, bet ir prie kruopščiai atrinktų startuolių auginimo, į kuriuos investuojame per alternatyvaus investavimo fondus.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Pensijų fondų investicijos į sveikatos ir technologijų sektorius siekia apie 860 mln. į IT sektorių sudaro apie 18.5% - 600 mln. į sveikatos sektorių sudaro apie 8% - 260 mln. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą. Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu.

Priimdami investavimo sprendimus, įvertiname ir tvarumo rizikas. Dalyvavimas veikloje: bendradarbiaujame su įmonėmis, kuriose tiesiogiai valdome didesnius akcijų paketus, arba kur yra galimybių daryti pokyčius siekiant aukštesnių tvarumo tikslų. Tiesiogiai neinvestuojame į tam tikras sritis, pvz., į tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę. E. Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.

Kaupiamos lėšos apskaitomos Jūsų asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, kur jos yra saugios, nes yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.

Ar jau pagalvojote, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Pasaulinė praktika rodo, jog norint užsitikrinti patogią senatvę, pensija turėtų sudaryti 70 % dabartinių Jūsų pajamų. Jei jau dalyvaujate I ir II pakopos pensijų kaupime, pensija, kurią gausite, sieks tik apie 45% dabar gaunamų mėnesinių pajamų*. Kad išlaikytumėte Jums įprastą gyvenimo būdą, Jūsų pensija turėtų sudaryti bent 70% dabartinių pajamų.

tags: #valstybiniai #pensiju #fondai #imone