Valstybės parama socialinėms įmonėms yra svarbi priemonė, skatinanti socialinę įtrauktį ir užimtumą. Šiame straipsnyje aptariama valstybės pagalbos skyrimo tvarka, sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti socialinės įmonės, siekdamos gauti paramą.
Valstybės pagalbos skyrimo tvarka ir atsakinga institucija
Valstybės pagalbą socialinėms įmonėms skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija. Tai daroma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma valstybės pagalbos skyrimo ir mokėjimo tvarka socialinėms įmonėms. Apraše nurodomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, norint gauti valstybės pagalbą, ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti socialinės įmonės.
Paraiškų teikimas, nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas
Norint gauti valstybės pagalbą, socialinės įmonės turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai išsamiai užpildytus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį įstatyme nustatytoms sąlygoms. Institucija patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo. Jei dokumentai neišsamūs, trūkstami dokumentai turi būti pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos apie trūkumus gavimo dienos.
Sprendimą dėl valstybės pagalbos skyrimo Užimtumo tarnyba privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos ir visų reikiamų dokumentų gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Užimtumo tarnyba, priėmusi sprendimą skirti šio tvarkos aprašo 3.2-3.6 papunkčiuose nurodytą valstybės pagalbą, socialinei įmonei registruotu paštu išsiunčia sutarties projektą bei raštą, kuriame informuoja apie priimtą sprendimą skirti valstybės pagalbą, nurodo sutarties pasirašymo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo gavimo dienos, ir pateikia kitą svarbią informaciją.
Sutarties pasirašymas ir reikalavimai prieš pasirašant
Priėmus sprendimą skirti šio tvarkos aprašo 3.2 papunktyje nurodytą valstybės pagalbą, prieš pasirašant sutartį, socialinė įmonė privalo pateikti banko, draudimo bendrovės ar kitos kredito įstaigos garantinį raštą dėl ne mažesnės kaip 50 procentų subsidijos sumos, skirtos neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, sutarties galiojimo laikotarpiui. Sutartį pasirašo Užimtumo tarnybos direktorius ir socialinės įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Socialinė įmonė, negalėdama pasirašyti sutarties per nurodytą terminą, iki šio termino pabaigos turi teisę pateikti Užimtumo tarnybai motyvuotą prašymą nustatyti kitą sutarties pasirašymo terminą. Jeigu Užimtumo tarnyba nustato, kad socialinės įmonės nurodytos priežastys, dėl kurių ji negali pasirašyti sutarties per nurodytą terminą, yra svarbios, ji gali nustatyti kitą sutarties pasirašymo terminą.
Mokėjimo prašymai ir mokėjimo tvarka
Mokėjimo prašymai turi būti atsiųsti Užimtumo tarnybai elektroniniu būdu, nesant galimybių teikti elektroniniu būdu, - registruotu paštu arba įteikti tiesiogiai. Socialinė įmonė pradeda veiklą iš savo lėšų ir teikia Užimtumo tarnybai užpildytą atitinkamą nustatytos formos mokėjimo prašymą (šio tvarkos aprašo 2, 3, 4, 5 priedai).
Užimtumo tarnyba, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos nustačiusi, jog prašyme nurodytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti, perveda prašomą sumą į mokėjimo prašyme nurodytą specialią socialinės įmonės valstybės pagalbos sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančioje kredito įstaigoje ar kitoje mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Jeigu Užimtumo tarnyba nustato, kad, pagal jos turimus duomenis, mokėjimo prašyme nurodyta informacija nėra tiksli ir išsami arba pateikti ne visi išlaidas pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai, ji kreipiasi į socialinę įmonę, nurodydama, kokią trūkstamą (patikslintą) informaciją ar dokumentus per jos nustatytą terminą socialinė įmonė privalo pateikti.
Tarpiniai ir galutiniai mokėjimai
Socialinė įmonė, panaudojusi ne mažiau kaip 50 procentų šio tvarkos aprašo 76 punkte nurodytai valstybės pagalbai gauti numatytų lėšų (įskaitant visą gautą avansą), sutartyje nustatyta tvarka teikia Užimtumo tarnybai mokėjimo prašymą pervesti sutartyje nurodyto dydžio tarpinį mokėjimą (šio tvarkos aprašo 8 priedas). Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi socialinės įmonės prašymą pervesti tarpinį mokėjimą bei tarpines veiklos (darbų) ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitas, priima sprendimą dėl ataskaitų tvirtinimo per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Patvirtinus pateiktas tarpines veiklos (darbų) ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitas, tarpinis mokėjimas socialinei įmonei pervedamas per 5 darbo dienas nuo ataskaitų patvirtinimo dienos.
Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi socialinės įmonės mokėjimo prašymą pervesti galutinį mokėjimą (šio tvarkos aprašo 8 priedas) bei galutines veiklos (darbų) ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitas (šio tvarkos aprašo 6 ir 7 priedai), priima sprendimą dėl šių ataskaitų tvirtinimo per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Patvirtinus ataskaitas, socialinei įmonei galutinis mokėjimas pervedamas per 5 darbo dienas nuo ataskaitų patvirtinimo dienos.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Subsidijos specifinės nuostatos
„Subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama įdarbinus Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo.
„Subsidija darbo vietai įsteigti turi būti visiškai panaudota ir su Užimtumo tarnyba atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 dienos. „Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti turi būti visiškai panaudota ir su Užimtumo tarnyba atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 dienos.
Dokumentų saugojimas ir atskaitomybė
Projekto vykdytojas ir partneris su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti PAFT VIII skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. ne trumpiau, kaip 5 metus po metų, kuriais projekto vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos.
Projektų atrankos, vertinimo ir prioritetai
Kiekvienas projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - PAFT) 2 priede, ir specialųjį projektų atrankos kriterijų „Projektas skirtas vietos plėtros strategijos, kuri vidaus reikalų ministro įsakymu įtraukta į siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą, veiksmams įgyvendinti“, t.y. projektas turi atitikti Rietavo miesto vietos veiklos grupės įgyvendinamą strategiją „Rietavo miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategija“ ir prioritetinius kriterijus, nurodytus Gairių 10 p.
Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka Rietavo miesto vietos veiklos grupė (toliau - VVG). Projektai vertinami pagal VVG kvietimo dokumentuose nustatytus projektų atrankos kriterijus, kurie nurodyti ir Gairių 10 dalyje. Atkreipiamas dėmesys, kad esant daugiau teigiamai įvertintų vietos plėtros projektų, kuriems finansuoti neužtenka šiam kvietimui suplanuotų lėšų, gali būti sudaromas rezervinių vietos plėtros projektų sąrašas, o kvietimui skirta lėšų suma gali būti padidinta, skiriant visą atitinkamam vietos plėtros strategijos veiksmui suplanuotą sumą (atsisakant suplanuotų papildomų kvietimų). Tokiu atveju, būtų finansuojami vietos plėtros projektai, įtraukti į rezervinį vietos plėtros projektų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Projekto trukmė, pajamos ir finansavimo šaltiniai
Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2028 m. liepos 31 d. Visos finansavimo sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. Projekto pajamos - vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma).
Nuosavas lėšas pareiškėjas privalo nurodyti projekto paraiškos A dalies 10 lentelėje „Finansavimo šaltiniai“. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami, jie turi būti realūs paraiškos pateikimo metu (jei pareiškėjas ir/arba partneris(-iai) yra biudžetinė įstaiga, paraiškoje nurodomo dydžio nuosavos lėšos turi būti numatytos kaip pareiškėjo ir/arba jo partnerio(-ių) atitinkamų metų asignavimai).
Išlaidų tinkamumas ir kitų finansavimo šaltinių draudimas
Pagrindinės išlaidų tinkamumo taisyklės yra išdėstytos Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms), pareiškėjo ir partnerio indėliui. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiaginį pagrindą.
Projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos investicijų fondų, kitų Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir už kurias sumokėti skyrus Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) už jas turi būti sumokėta daugiau nei vieną kartą, įskaitant de minimis pagalbą.
Rodikliai, stebėsena ir sankcijos
Projektu turi būti siekiama visų nurodytų rodiklių. Nurodytos bendros visų šio kvietimo projektų planuojamos pasiekti rodiklių reikšmės. Projekto vykdytojas yra atsakingas už duomenų ir informacijos apie jo vykdomu projektu siekiamų rodiklių pasiekimą, surinkimą ir pateikimą. Projekto vykdytojui nepasiekus stebėsenos rodiklių reikšmių, nurodytų projekto sutartyje, taikomos PAFT IV skyriaus penktojo skirsnio 171-179 punktų nuostatos.
Partnerystė, viešieji pirkimai ir partnerių atsakomybė
Pareiškėjai gali dalyvauti konkurse be partnerio(-ų) arba kartu su partneriu(-iais). Projekto partneriais gali būti juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais arba produktais yra aiškiai apibrėžtas projekto paraiškoje. Jei paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas su jais pasirašo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos sutartis privalo atitikti LR civilinio kodekso Šeštosios knygos LI skyriuje jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus.
Visos prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir agentūros patvirtintomis pirkimo taisyklėmis, o jei pareiškėjas nėra pagal šį įstatymą apibrėžiamas kaip perkančioji organizacija - agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. Rinkdamasis partnerį, pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo gebėjimus, įgūdžius, patirtį įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus bei jo galimybes papildyti projektą reikalingais žmonių ir finansiniais ištekliais.
Specifinės nuostatos susijusios su mokymais ir paramos intensyvumu
Bendrasis mokymas - darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti pritaikomi kitoje įmonėje ar kitoje darbo srityje. Baigęs bendrąjį mokymą darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.).
Specialusis mokymas - teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančioje įmonėje. Bendrojo pobūdžio mokymui paramos intensyvumas - iki 80 proc., specialiam mokymui - iki 45 proc.
Įrašai apie teisės aktus ir programinius dokumentus
Valstybės pagalba - pagalba mokymams, teikiama remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos nare, kartu su kitomis ES Šalimis pradėjo įgyvendinti struktūrinės politikos priemones, skirtas mažinti regionų skirtumus. Struktūriniai fondai - tai ES finansiniai instrumentai, skirti sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą.
Papildomos nuostatos ir rekomendacijos pareiškėjams
Atkreiptinas dėmesys, kad visi BPD 2.3 priemonės projektai turi atitikti BPD ir BPD priede nustatytus bendruosius projektams keliamus reikalavimus. Rekomenduojamas minimalus projekto dydis - 100 tūkst. Projektai paramos socialinėms įmonėms srityje bus įgyvendinami remiantis Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymu.
Rengiant projektus būtina užtikrinti, kad pastarieji neprieštarautų BPD priede įvardytoms horizontalaus lygio sritims. Visi BPD 2.3 priemonės projektai turi būti įgyvendinti, išlaidos faktiškai patirtos, paramos lėšos ir projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos ir pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai iki nustatyto termino.
Trumpa praktinė lentelė - svarbiausi terminai
| Veiksmas | Terminas / Pastaba |
|---|---|
| Dokumentų patikra institucijoje | Per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo |
| Trūkstamų dokumentų pateikimas | Per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo |
| Sprendimas dėl pagalbos skyrimo | Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų |
| Sutarties pasirašymo terminas po pranešimo | Ne ilgesnis kaip 5 darbo dienos |
| Projektų įgyvendinimo terminas | Iki 2028-07-31 |
tags: #valstybes #pagalbos #teikimo #socialinems #imonems #tvarkos