Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Valstybė skatina šį procesą teikdama finansinę paramą, tačiau renovacijos procesas susijęs su įvairiais iššūkiais ir sąlygomis.
Investicinių Projektų (IP) Rengimo Problemos
Pradėkime nuo to, kad investiciniai projektai (IP) savivaldybės svetainėje buvo paskelbti likus 4-5 dienoms iki viešojo aptarimo (bent jau mūsų atveju). Per tiek laiko ne visi gyventojai spėjo susipažinti su IP. Mes, kaip namų administratorius, kiek galėjome, tiek konsultavome gyventojus. Mūsų 4 namai dalyvauja šioje programoje ir tikrai kiekvieno namo IP buvo klaidų. Neaišku, ar bus atsižvelgta į pastabas.
Bet kaip gauti daugumos butų sutikimą, kai IP iš pat pradžių gyventojams pateikiamas su klaidomis ? VšĮ „Atnaujink miestą“ vadybininkai ir projektuotojai kalba skirtingai. Bet vieningai teigia, kad kai bus gautas daugumos butų sutikimas, bus parengtas tikslus techninis projektas.
Kardinaliai keičiasi investicinių planų rengimas kaip pvz. Kodėl namo administratoriams primetama tokia atsakomybė ? Ar ne Vilniaus miesto savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę ir už savo įmonės VšĮ „Atnaujinkime miestą” darbų atlikimą ir atlikti šių darbų kontrolę ? Kodėl namo administratoriai, jei blogai dirbs VšĮ „Atnaujinkime miestą”, turės perimti šios įstaigos pagal minėtą sutartį prievoles ?Kodėl negalima iš Pavedimo sutarties išbraukti 3.1. ir 3.2. punktų ?
Rangovo Pasirinkimo Iššūkiai
Pasirenkant Rangovą reikia sąlygos, kad Rangovas bent pusę sąmatoje numatytų darbų atliktu pats, ne per subrangovus. Mano atveju, Rangovas faktiškai 100 proc. - Rangovas piktybiškai neatsiskaito su subrangovais (bendrija su Rangovu atsiskaito faktiškai kas mėnesį !!!!). Schema yra tokia: Rangovas, gavęs užsakymą, perka paslaugas iš dukterinių įmonių, kurios faktiškai yra 1 žmogaus uab'ai. Šie uab'ai perka statybos darbų paslaugas iš tikrų statybininkų (subrangovų), tačiau įprastai delsia atsiskaityti su jais.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Atsiranda trintis tarp subrangovų, grasinasi teismais ir pan.
Balkonų ir Langų Problemos
Jei paliekami seni stiklinti balkonai. Mano labai skaudi problema. Bendrija nutarė nestiklinti balkonų renovacijos metu. Dabar, darbams einant į pabaigą, statybos inspekcija pareiškė, kad pasilieka keli seni stiklinti balkonai (siena už jų yra apšiltinta), o tai prieštarauja projektui, todėl tai yra esminis pažeidimas ir namas nebus priimtas. Man liepta išardyti stiklinimą. Viskas teisingai, pagal įstatymą, bet ... jei nebūtų renovacijos tie balkonai dar 100 m. stovėtų, nors namas kiauras ir toliau liktų.
Mano labai skaudi problema - seni langai butuose. Statybų inspekcija nurodė pakeisti projekte pažymėtus keistinus langus. Dalis projekte nurodytų langų išties nebuvo pakeista, nes pasiruošimas renovacijai truko beveik 2 metus. Keitėsi butų savininkai, keitėsi jų nuomonės ir finansinės galimybės. Šiai dienai yra pakeista daugiau butų langų, nei buvo numatyta projekte(!!!!!). Projekte numatyta langų keitimo kvota išnaudota. Kiti (nauji savininkai) pasikeitė ir/ar keičiasi langus savo sąskaita. Taigi situacija tik gerėja. Namo skaičiuotinas energinis efektyvumas bus geresnis nei nurodytas IP.
Dėl 3. ir 4. punktų, man ypatingai reikės Aplinkos ministerijos pagalbos. Šiuo metu vyksta susirašinėjimas tarp BETA, DNSB ir Statybos inspekcija... to matomai neužteks.
Finansavimo Sąlygos ir Reikalavimai
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, t. y sprendimas priimamas balsų dauguma (50 proc. + vienas balsas). Praktika rodo, jog skirtingai nuo pasirinkto finansuotojo, finansavimas yra suteikiamas, ne 50 +1, bet kai už namo atnaujinimą (modernizavimą) balsavo 55-60 procentų butų ir kitų patalpų savininkų. AB „Šiaulių bankas“, administruojanti JESSICA apyvartinio fondo lėšas, kuri kreditą teikia Savivaldybės remiamai Programai pageidauja, kad sprendimai būtų priimami ne mažiau kaip 60 procentų balsų. Dėl šios priežasties, kuomet trūksta vieno ar kelių balsų iki banko keliamų reikalavimų, užtruko finansavimo suteikimo trukmė, mat administratoriai papildomai įpareigoti pakartotinai organizuoti procedūras dėl trūkstamų balsų.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Taip pat problema yra tuomet, kai administratoriui nėra galimybės gauti asmens duomenų reikalingų nereikšmingos pagalbos suteikimui. Vadovaujantis valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas, vykdantis ūkinę veiklą atnaujinimo (modernizuojamo) daugiabučio namo jam nuosavybės teise priklausančiame bute ar patalpose ir pretenduoja į valstybės paramą, privalo administratorių informuoti apie vykdomą veiklą, nurodant asmens kodą, tačiau yra atvejų kai toks savininkas piktavališkai neteikia tokių duomenų prieštaraudamas ir pačiai renovacijai, nors daugumos butų savininkų sprendimas yra teigiamas. Nepateikus BETAI asmens kodų, de minimis pažyma neišduodama ir bankas (AB „Šiaulių bankas“) negali priimti sprendimo dėl kredito suteikimo.
Kiti Iššūkiai ir Problemos
- Nekokybiški investiciniai planai kelia problemas dėl renovacijos įgyvendinimo.
- Vykdant pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą pateikiamos CPO sutartys, kurios pritaikytos tik perkančiosioms organizacijoms.
- Būsto energijos ir taupymo agentūroje trūksta žmogiškųjų resursų.
- Nuolatos besikeičiantys teisės aktai, tvarkos aprašai, formos. Tai smarkiai apsunkina administratorių ir kitų su renovacijos procesu susijusių subjektų darbą.
- BETA savivaldybėms „nuleido“ raštus, kuriuose nurodo paskirti atsakingą asmenį, kuris dėtų parašą paruoštuose daugiabučių namų Investicijų planuose už planuose pateiktus ir apskaičiuotus darbų kiekius.
Valstybės Paramos Dydis ir Apmokėjimo Tvarka
Įstatyme yra numatyta atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimui skirtas valstybės paramos dydis. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos biudžeto lėšomis, t.y. ne daugiau kaip 0,35 Lt./ kv. m./ mėn.
Nepasiturintiems gyventojams apmokamas kreditas ir palūkanos, taip pat kitos išlaidos susijusios su projekto parengimu ir jo įgyvendinimu.
Energinio Efektyvumo Reikalavimai
Investicijų plane numatytas energinio efektyvumo efektas turi būti pasiektas, jei yra tinkamai įgyvendintos numatytos renovacijos priemonės, kadangi investicijų plano rengėjas įvertina namo būklę, pasiūlo reikiamas įgyvendinti priemones, nustato jų parametrus, atlieka paskaičiavimus, techninis projektas užtikrina šių priemonių techninių sprendimų įgyvendinimą.
Jeigu klaidos bus projekte, atsakomybė teks projekto rengėjui, jeigu bus nekokybiškai atlikti darbai - atsakys rangovas ir techninis prižiūrėtojas.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Savivaldybių vaidmuo
Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus*, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.).
Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas).
Gyventojų Nuomonės ir Baimės
Renovaciją šalyje kontroliuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) atstovai įvardija vienas priežastis, žmonės baiminasi papildomos paskolų naštos, administratoriai - kitas.
Susirinkimuose dalyvaujantys pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini asmenys dažnai priešinasi renovacijai. Daugelis iš jų gauna kompensacijas už šildymą, tad yra nemotyvuoti: jiems bet kokiu atveju šildyti būstą kainuoja pigiau.
Nemažai jaunų šeimų butus pirko už paskolas, tad nenori papildomos naštos. Kitų atsakomybė baigiasi sulig buto sienomis, apie namą jie negalvoja. Treti bijo į savo valdas įsileisti statybininkus. Aišku, yra "bankų baubas" - žmonės jų maitinti nenori.
Energetinio Efektyvumo Pavyzdžiai
Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą.
Šilumos energijos šildymui sunaudojimo vidurkis - 15,52 kWh/kv. m arba 4,33 Lt/kv. m. Didžiausias suvartojimas lyginant su vidutiniu buvo UAB "Danės būstas" (20,25 kWh/kv. m) ir UAB "Vitės valdos" (19,52 kWh/kv. m) administruojamuose namuose. Mažiausias - UAB "Debreceno valda" (14,47 kWh/kv.
Šilumos Energijos Sunaudojimas (kWh/kv. m)
| Namo Tipas | Namas | Sunaudojimas |
|---|---|---|
| Naujos Statybos | Dragūnų g. 11 | 4,93 |
| Naujos Statybos | Taikos pr. 144 | 5,93 |
| Naujos Statybos | Dragūnų g. 18 | 6,49 |
| Naujos Statybos | Varpų g. 4 | 8,18 |
| Renovuoti | Kauno g. 19 | 4,37 |
| Renovuoti | Statybininkų pr. 19 | 4,78 |
| Renovuoti | I. Simonaitytės g. 3 | 5,09 |
| Renovuoti | Kooperacijos g. 5 | 5,94 |
| Nerenovuoti | I. Simonaitytės g. 30 | 13,69 |
| Nerenovuoti | Statybininkų pr. 21 | 16,12 |
| Nerenovuoti | Kooperacijos g. 7A | 16,45 |
| Nerenovuoti | Veterinarijos g. 4 | 17,19 |
Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija
tags: #valstybes #kompensacija #uz #dnsb #renovacijas