Valdžios sektoriaus išlaidos socialinei apsaugai yra viena didžiausių viešųjų finansų sričių, kuri tiesiogiai veikia visuomenės gerovę ir socialinę apsaugą. Šioje straipsnyje pateikiama išsami statistika apie valdžios sektoriaus biudžeto pajamas, išlaidas, deficitus ir skolas, ypatingą dėmesį skiriant socialinės apsaugos finansavimui Lietuvoje.
Valdžios sektoriaus biudžeto apžvalga
2025 metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,536 mlrd. eurų arba 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o bendra skola siekė 33,259 mlrd. eurų, tai yra 39,5 proc. BVP. Per metus valdžios sektoriaus pajamos išaugo 10,2 proc. ir siekė 33,202 mlrd. eurų, o didžiąją jų dalį sudarė mokesčių pajamos (57,3 proc., 19,040 mlrd. eurų) ir socialinės įmokos - 29 proc. (9,577 mlrd. eurų). Išlaidos per metus padidėjo 11,6 proc. iki 34,739 mlrd. eurų, iš kurių daugiausia lėšų skirta socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.
Biudžeto deficitas ir skola
- Centrinės valdžios deficitas 2025 m. sudarė 2,8 proc. BVP - 2,334 mlrd. eurų.
- Vietos valdžios deficitas - 122,6 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP.
- Socialinės apsaugos fondų perteklius siekė 920,6 mln. eurų arba 1,1 proc.
- Valdžios sektoriaus skola vienam gyventojui metų pabaigoje buvo 11,5 tūkst. eurų.
Valdžios sektoriaus pajamos ir jų struktūra
2025 m. planuota surinkti 17,98 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamų, faktiškai gauta 18,01 mlrd. Nuo jų 82,8 proc. sudarė mokesčių pajamos, kurios siekė 14,91 mlrd. eurų. Svarbiausios pajamų dalys:
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 7,01 mlrd. eurų.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 3,48 mlrd. eurų.
- Akcizai - 2,13 mlrd. eurų.
- Pelno mokestis - 1,81 mlrd. eurų.
Be to, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos gauta 1,95 mlrd. eurų, sudarydama 10,9 proc. pajamų, o kitos pajamos - 6,3 proc. (1,15 mlrd. eurų). Pajamos per metus pašoko 6,8 proc., daugiausia dėl didesnių mokesčių surinkimų, ypač PVM ir GPM, kurių augimą lėmė padidėjęs vidaus vartojimas ir darbo užmokesčio fondo didėjimas.
Išlaidos socialinei apsaugai ir jų pokyčiai
2025 m. valstybės biudžeto išlaidos sudarė 24,5 mlrd. eurų, iš jų panaudota 23,1 mlrd. Eur. Socialinei apsaugai teko didžiausia asignavimų dalis - 28,8 proc., tai yra 6,65 mlrd. eurų. Kitos svarbios biudžeto paskirties sritys buvo ekonomika (17 proc., 3,92 mlrd.), gynyba (15,2 proc., 3,51 mlrd.), švietimas (14,2 proc., 3,29 mlrd.), sveikatos apsauga (7 proc., 1,61 mlrd.) ir bendrosios valstybės paslaugos (9,2 proc., 2,12 mlrd.).
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas Lietuvoje
| Sritis | Asignavimų dalis, % | Išlaidos, mlrd. eurų |
|---|---|---|
| Socialinė apsauga | 28,8 | 6,65 |
| Ekonomika | 17,0 | 3,92 |
| Gynyba | 15,2 | 3,51 |
| Švietimas | 14,2 | 3,29 |
| Sveikatos apsauga | 7,0 | 1,61 |
| Bendrosios valstybės paslaugos | 9,2 | 2,12 |
| Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga | 4,8 | 1,11 |
| Poilsis, kultūra, religija | 2,3 | 0,53 |
| Būstas ir komunalinis ūkis | 0,9 | 0,21 |
| Aplinkos apsauga | 0,7 | 0,16 |
Lyginant su 2024 m., valstybės biudžeto išlaidos didėjo 14,8 proc. (2,98 mlrd. eurų). Daugiausiai papildomų lėšų (0,84 mlrd. eurų) gavo socialinė apsauga dėl didesnio „Sodros“ pensijų finansavimo, socialinių išmokų indeksavimo ir valstybinių pensijų bazinių dydžių augimo.
Gynybos finansavimas padidėjo 0,9 mlrd. eurų, skirtų gynybinių pajėgumų stiprinimui, karinės infrastruktūros plėtrai bei ginkluotės modernizavimui. Švietimo sektoriuje išlaidos paaugo 0,42 mlrd. eurų, daugiausia dėl atlyginimų augimo švietimo darbuotojams ir investicijų į ugdymo kokybę bei įtraukųjį ugdymą. Ekonomikos srityje asignavimai buvo didesni 0,28 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus finansų pokyčiai 2024 metais
2024 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1 mlrd. 6 mln. eurų (1,3 proc. BVP), pajamos buvo 29,984 mlrd. eurų (38,2 proc. BVP), o išlaidos - 30,99 mlrd. eurų (39,5 proc. BVP). Pajamos iš mokesčių sudarė 58,4 proc. visų pajamų, t. y. 17,496 mlrd. eurų, padidėjusios 9 proc. per metus. Socialinės įmokos sudarė 29 proc. pajamų (8,69 mlrd. eurų), augusios 11,6 proc.
Valdžios sektoriaus išlaidos per metus išaugo 12,4 proc. (3,41 mlrd. eurų). Centrinės valdžios deficitas 2024 m. buvo 2 mlrd. 1 mln. eurų (2,6 proc. BVP), vietos valdžios - 7,7 mln. eurų (maždaug 0 proc. BVP), o socialinės apsaugos fondų perteklius siekė 1,2 mlrd. eurų (1,3 proc. BVP).
Valdžios sektoriaus skolos analizė
2024 metų pabaigoje valdžios sektoriaus bendra skola padidėjo iki 29,972 mlrd. eurų (38,2 proc. BVP), tai yra 10,4 tūkst. eurų vienam gyventojui. Konsoliduotajai skolos struktūrai priklausė centrinių valdžios skola (29,35 mlrd. eurų) ir vietos valdžios skola (623 mln. eurų). Socialinės apsaugos fondai neturėjo skolos.
Taip pat skaitykite: Elektroniniai valdžios vartai: nauda verslui
Didžioji skolos dalis - 24,245 mlrd. eurų (80,9 proc.) - sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai. Nekonsoliduotoji centrinės valdžios skola buvo 29,972 mlrd. eurų, o vietos valdžios - 642 mln. eurų. Socialinės apsaugos fondų skola buvo minimali - 0,3 mln. eurų.
Valstybės duomenų agentūros vaidmuo ir ataskaitų skelbimas
Vadovaudamasi Europos Sąjungos standartais (ESS 2010), Valstybės duomenų agentūra kasmet iki balandžio 1 d. parengia Perviršinio deficito procedūros (PDP) pažymą, kurią teikia Europos Komisijai. Institucijos vertina valstybių finansinės padėties tvarumą pagal nustatytus kriterijus. 2024 m. PDP pažyma buvo paskelbta balandžio 18 d., kartu pateikiant duomenis nuo 1995 m.
Oficialiosios statistikos portale prieinami valdžios sektoriaus finansų statistikos duomenys yra atnaujinami ir gali būti patikslinti PDP pažymos paskelbimo metu, užtikrinant skaidrumą bei duomenų patikimumą visuomenei ir Europos Sąjungos institucijoms.
Šie duomenys leidžia stebėti valdžios sektoriaus finansinę būklę, ypač socialinės apsaugos išlaidų pokyčius, kurie yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti socialinį stabilumą ir gyventojų gerovę.
Taip pat skaitykite: Institucijos, teikiančios socialinę paramą Lietuvoje
tags: #valdzios #sektoriaus #islaidos #socialinei #apsaugai