Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų, likusių be tėvų globos, situacija Lietuvoje, apžvelgiama statistika, visuomenės požiūris, vaikų globos modelio pokyčiai ir priemonės, kurių imamasi siekiant gerinti šių vaikų gyvenimo kokybę.
Vaikų Globos Situacija Lietuvoje: Statistinis Portretas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 6 427 globojami (rūpinami) vaikai. Didžioji dalis jų auga šeimose (4 488 vaikai), šeimynose (298 vaikai), globos įstaigose (1 466 vaikai) ir globos centruose (175 vaikai). Daugiausiai globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 iki 17 metų. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus.
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti 3 kūdikiai. 2020 m. palikta daugiausia per pastaruosius trejus metus nuo 2018 m. - net 10 vaikų.
Visuomenės Požiūris Į Globojamus Vaikus: Iššūkiai Ir Stereotipai
Visuomenės požiūris į tėvų globos netekusius vaikus vis dar išlieka nevienareikšmis. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. Pasak Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėjos ir globos ekspertės Daivos Matulevičiūtės, tokia statistika liūdina ir stebina, nes visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Viena iš neigiamų išankstinių nuostatų priežasčių yra ta, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais - jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų. Tačiau, kaip teigia D. Matulevičiūtė, vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera - taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus.
Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties. Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai.
Vaikų Globos Modelio Pokyčiai: Nuo Institucinės Prie Šeimai Artimos Aplinkos
Pasak D.Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus. Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos.
Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs. Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar ,,įrėmintu“.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė teigia, kad kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama. Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau - ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Smurto Prieš Vaikus Situacija
Kasmet smurto atvejų prieš vaikus skaičius mažėja. Šiais metais, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, tokių atvejų sumažėjo 10 proc. (2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad nors statistika rodo, kad smurto prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą - karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos.
Pasak tarnybos direktorės, dažniausiai fiksuojama smurto forma - fizinis smurtas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitos smurto formos prieš vaikus naudojamos daug rečiau.
Vaiko Paėmimas Iš Šeimos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba siekia, kad vaikas gyventų savo šeimoje, tad deda visas pastangas padėti sunkumų turinčioms šeimoms sukurti vaikams tinkamą aplinką. Vis dėlto būna ir kraštutinių atvejų, kai vaikui gyventi šeimoje yra nesaugu, jam gresia realus pavojus, tuomet tenka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų.
Per šių metų pirmą pusmetį tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Per visus 2020 m. kreipimųsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų buvo 28 proc. mažiau nei 2019 m. Šiam pokyčiui įtakos turėjo nuo 2020 m.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Pranešimai Apie Vaiko Teisių Pažeidimus
Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pirmą šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 19 835 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžiąją dalį pranešimų vaiko teisių specialistams perdavė policija (64,06 proc. visų gautų pranešimų).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per dieną vidutiniškai gauna apie 109 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Statistika rodo, kad apie 50 proc. gautų pranešimų nepasitvirtina. Tačiau gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai.
Įvaikinimas: Šeimos Šiluma Kiekvienam Vaikui
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Viešumas Ir Gerosios Patirtys: Kelias Į Toleranciją Ir Atvirumą
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė įsitikinusi, kad norint pakeisti visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink - kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams.
Jai pritaria ir D.Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijavo komunikacijos kampaniją „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus.
Statistika apie šeimas, auginančias vaikus (Eurostat duomenys):
| Šalis | Šeimos, auginančios vaikus (%) | Šeimos su 3 ar daugiau vaikų (%) | Šeimos, kuriose tik vienas iš tėvų (%) |
|---|---|---|---|
| Airija | 41 | 27 | N/A |
| Kipras | 38 | N/A | N/A |
| Lenkija | 38 | N/A | N/A |
| Malta | 36 | N/A | N/A |
| Portugalija | 36 | 6 | N/A |
| Slovakija | 36 | N/A | N/A |
| Vokietija | 22 | N/A | N/A |
| Suomija | 22 | N/A | N/A |
| Švedija | 25 | N/A | N/A |
| Austrija | 26 | N/A | N/A |
| Graikija | 27 | N/A | N/A |
| Bulgarija | N/A | 5 | N/A |
| Ispanija | N/A | 8 | N/A |
| Italija | N/A | 8 | N/A |
| Čekija | N/A | 9 | N/A |
| Lietuva | N/A | 9 | 28 |
| Danija | N/A | N/A | 30 |
| Didžioji Britanija | N/A | N/A | 21 |
| Prancūzija | N/A | N/A | 20 |
| Latvija | N/A | N/A | 20 |
Pastaba: N/A - duomenys nepateikiami.
Ši lentelė apibendrina Eurostat duomenis apie šeimas, auginančias vaikus skirtingose Europos šalyse. Ji pateikia informaciją apie šeimų, auginančių vaikus, procentinę dalį, šeimų su trimis ar daugiau vaikų procentinę dalį ir šeimų, kuriose tik vienas iš tėvų, procentinę dalį.