Vaikų namai - tai institucijos, skirtos vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaikų globos namai, kokios paslaugos juose teikiamos, kaip jie veikia Lietuvoje ir kokios yra alternatyvos institucinei globai, atsižvelgiant į vykstančią vaikų globos sistemos pertvarką.
„Apie vaikų globą atvirai“: su kokiais iššūkiais susiduria būsimi globėjai ir įtėviai?
Vaikų Namų Apibrėžimas ir Tikslai
Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai arba vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Šių įstaigų pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos institucijos gali būti valstybinės arba privačios.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui neteko savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorija ir Raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje tokios institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmą kartą susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai.
Taip pat skaitykite: Magijos ir paslapčių kupina kelionė
Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų.
Sovietmečiu vaikai iš kūdikių namų į vaikų namus būdavo perkeliami sulaukę 3 metų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai.
Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaikų Globos Namų Pertvarka Lietuvoje
Nuo 2015 m. Lietuvoje vykdoma vaikų globos sistemos pertvarka, kuria siekiama mažinti institucinės globos poreikį, skatinti bendruomeninių ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios pertvarkos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams bei bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Siekiant užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė ir 10-14 metų amžiaus grupė.
Vykdant institucinės globos pertvarką, kai kurios savivaldybės reorganizuoja vaikų globos namus, prijungdamos juos prie vaiko gerovės centrų ir įkurdamos bendruomeninius vaikų globos namus (šeimynas).
Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kai prieš kelerius metus buvo pradėta vaikų globos namų pertvarka, juose gyveno 3 500 vaikų, dabar - perpus mažiau. „Situacija gerėja, tačiau mes siekiame, kad kiekvienas vaikas turėtų namus. Džiugu, kad išsivaduojame iš sovietmečiu sukurtų internatų ir milžiniškų globos namų šešėlio ir pagaliau suprantame, jog vaikas turi augti visuomenėje, perimti jos normas, socialinius ir gyvenimo įgūdžius. Tai gali realizuotis tik natūralioje aplinkoje. Ir tik tada jis užaugs visaverte asmenybe“, - tvirtina globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.
Pasak globos ekspertės, visuomenėje vis dar daug mitų apie tai, kas reikalinga norint tapti globėju. „Daugelis įsivaizduoja dideles pajamas, namus ir būtiną santuoką. Tačiau tai yra mitai, kurie neretai stabdo mūsų atsakingus visuomenės narius. Globoti gali vieniši, susituokę ir partnerystėje gyvenantys žmonės, turintys ir neturintys vaikų, nuo 21 iki 65 metų. Svarbiausia, kad globėjas turi baigti iki trijų mėnesių trukmės mokymus ir sudaryti sąlygas vaikui augti, erdvę žaidimui, mokymuisi, o paaugliui užtikrinti privatumą“, - pasakoja R. Šiuo metu Lietuvoje yra 3 536 globėjai, kurie globoja 4 541 globotinį.
Tačiau globos institucijose vis dar auga 1 533 vaikai, iš kurių - daugiau nei 900 nuo 15 iki 18 metų ir daugiau nei 400 - nuo 10 iki 14 metų amžiaus.
R. „Pavyzdžiui, jeigu perskaitome, kad vaikų globos namuose gyvenantis vaikas netinkamai pasielgė, neretai pradedame galvoti, kad taip elgiasi visi. Žinome, kad skambias antraštes žmonės perskaito ir taip formuojasi neigiamos nuostatos. Iš tiesų tai klaidinantis mąstymas. Kaip ir visose šeimose, globoje esančių vaikų elgesys būna visoks. Žmonės visuomenėje nėra tobuli ir tik tinkamai besielgiantys, tad natūralu, kad pasitaiko įvairių situacijų. Taip pat yra ir su mokslo rezultatais, pasiekimais, bendravimu, bendradarbiavimu - mums visiems sekasi skirtingai“, - teigia globos ekspertė.
Birželio 28 - liepos 3 dienomis visose Lietuvos savivaldybėse vyks specialūs vaikų globai skirti renginiai - susitikimai, iškylos, filmų peržiūros, edukacinės dirbtuvės.
„Finalinis renginys Kaune bus skirtas padėkoti visiems Lietuvos globėjams ir šventiškai paminėti Globėjų dieną, kuri bus minima sekmadienį, liepos 4-ąją. Tikimės, kad šios savaitės renginiai padės apsispręsti tiems globėjams, kurie vis dar svarsto, ir atkreips dėmesį tų, kurie iki šiol nesusimąstė. Mūsų visuomenėje daug jaunų, brandžių, atsakingų suaugusiųjų, kurie priimtų sprendimą užauginti ne vaiką, o jaunesnį brolį ar sesę, palydėti jį į gyvenimą“, - neabejoja R.
Vaikai vaikų globos namuose
Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Vaikų globos namai teikia įvairias paslaugas, priklausomai nuo įstaigos tipo ir vaiko poreikių. Pagrindinės paslaugos apima:
- Socialinė globa:
- Trumpalaikė socialinė globa (vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.).
- Ilgalaikė socialinė globa (be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa).
- Ugdymo paslaugos: Sudaromos sąlygos vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengiama savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaromos sąlygos tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinama mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
- Socialinės paslaugos: Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, speciali ir kt. pagalba, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.
- Įgyvendinti vaiko globėjo (rūpintojo) ir vaiko atstovo pagal įstatymą teises bei pareigas.
- Sudaryti ir įgyvendinti individualius vaiko socialinės globos planus (toliau - ISGP), o nuo 16 metų - ir savarankiško gyvenimo planus (toliau - SGP). ISGP ir SGP turi atsispindėti visos normaliai vaiko raidai būtinos sąlygos ir paslaugos, kurios numatomos remiantis poreikių vertinimu.
Vaikų globos namai taip pat užtikrina vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
Vaikų Priėmimas į Globos Namus
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas, kol jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:
- VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas.
- Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo.
- Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
- Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi).
- Išrašas iš vaiko gimimo įrašo.
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą.
- Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
- Kiti susiję su vaiku dokumentai.
Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.
Šeiminiuose namuose gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei instituciniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti. Šeiminiuose namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip du vaikai, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, laisvalaikiui skirti žaidimai.
Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę. Šeiminiuose namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą ir jį planuoti.
Vilniuje šiuo metu veikia 10 šeimynų, kuriose šeimos principu gyvena po 5-8 vaikus nuo 3 iki 19 metų. Vidutiniškai vienu metu globojama apie 60 vaikų.
Kitos Alternatyvios Globos Formos
Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos:
- Globos šeimose: Vaikai apgyvendinami globėjų šeimose, kurios užtikrina jų priežiūrą ir auklėjimą.
- Įvaikinimas: Vaikai įvaikinami ir tampa pilnateisiais naujų šeimų nariais.
- Palydimoji globa (jaunimo namai): Siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Alternatyvios globos formos
Vaikų Globos Namų Personalas
Vaikų globos namuose dirba įvairūs specialistai, užtikrinantys vaikų gerovę ir priežiūrą:
- Vyriausiasis socialinis darbuotojas.
- Socialinis pedagogas.
- Socialiniai darbuotojai.
- Socialinio darbuotojo padėjėjai.
- Slaugytojas.
- Psichologas.
Šie specialistai atsakingi už vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.
Alternatyvų Ieškojimas: Dienos Centrai
Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms.
Vaikų dienos centras
2001 metais Lietuvoje atsirado pirmi vaikų dienos centrai, kuriuose užimtumo ir laisvalaikio veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą, nemokamą maitinimą, mokymosi pagalbą gauna su įvairiais iššūkiais susiduriantys vaikai. 2003 m. Seimas patvirtino pirmąją Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Remiantis ja, o vėliau - atnaujinamais planais, ilgainiui gyvendintos įvairios veiklos, skirtos gerinti vaikų situaciją Lietuvoje - finansuoti vaikų dienos centrai, įvairios paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visos visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų svarbių priemonių.