Vaikų dienos centrai (VDC) atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant vaikų socialinius gebėjimus, didinant jų psichologinį atsparumą ir mažinant vaikų bei šeimų socialinę atskirtį. Tai vietos bendruomenės, kur vaikams suteikiama šiluma, stabilumas, maitinimas, pagalba moksluose, socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymas, o šeimoms - parama, padedanti išlaikyti tvirtus santykius ir saugią aplinką vaikams.
VDC finansavimo struktūra ir dabartinė situacija
Finansavimo šaltiniai: valstybės biudžetas, savivaldybių skiriamos lėšos, parama iš privačių asmenų, projektai, finansuojami iš įvairių fondų. 2025 m. bendras valstybės finansavimas vaikų dienos centrų veiklai siekia vos 9,3 mln. Eur. Šios lėšos paskirstytos 518 vaikų dienos centrų, teikiančių akredituotas socialinės priežiūros paslaugas 58 savivaldybėse.
1,5 tūkst. eurų per mėnesį - toks vidutinis vienam dienos centrui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Vidutiniškai vienam dienos centrui, kurį lanko apie 20 vaikų, iš valstybės ir savivaldybės biudžeto kartu sudėjus per mėnesį skiriama 2600-2800 eurų. Šių lėšų turi pakakti viskam - vaikų maitinimui, priemonių įsigijimui, patalpų išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, visų darbuotojų atlyginimams ir administracinėms išlaidoms.
VDC neturi kitų finansavimo šaltinių, kurie leistų padengti darbo užmokesčio išlaidas. NVO vaikų dienos centrai ne visada gali konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis dėl patalpų išlaikymo, darbo užmokesčio. Daugeliui dienos centrų šios lėšos turi pakakti ir tuo atveju, jei vaikų dienos centre paslaugas gauna vaikai, turintys specialiųjų poreikių ar negalią.
„VDC finansavimas iš valstybės biudžeto esmingai nedidėja pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką kainos išaugo trečdaliu, minimalioji mėnesinė alga - beveik penktadaliu. Visa tai reikšmingai padidino VDC sąnaudas: nuo darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo iki transporto ir maitinimo išlaidų. Deja, esminio finansavimo pokyčio kitų metų biudžete taip pat nėra numatyta, nors Vyriausybė programoje aiškiai įsipareigojo jį didinti. Tuo tarpu išlaidų augimas yra užprogramuotas - kitais metais minimali alga didės daugiau nei 11 proc. Atsižvelgdami į šį augimą, prašome tokia pat dalimi - bent iki 10,3 mln. eurų.“
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Atlyginimai ir personalo problemos
Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis vaikų dienos centruose dirbančių socialinių darbuotojų ir pedagogų gauna minimalų atlyginimą ir yra įdarbinti vos puse ar ketvirčiui etato. „Dėl menko finansavimo vaikų dienos centrams vis sunkiau išlaikyti kvalifikuotus specialistus, didelė darbuotojų kaita, dažnai susiduriama su perdegimu, nukenčia ir paslaugų kokybė.“
Nuo šių metų pradžios, didėjant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientams, augo ir socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Šis padidinimas palietė apie 2 500 savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių paslaugų darbuotojų. Tačiau NVO vaikų dienos centrai ne visada gali konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis dėl darbo užmokesčio.
Pasak nevyriausybinių organizacijų, prašomas finansavimo didinimas yra tik gaisro gesinimas. „Ankstyvoji socialinė pagalba, kurią teikia vaikų dienos centrai, yra investicija į atskirtyje esančių vaikų, o kartu ir valstybės socialinį atsparumą bei ekonominę ateitį. Tam būtinas tvarus finansavimas.“
Darbo reglamentavimas ir socialinės garantijos darbuotojams
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Motinystės išmoka yra 77,58 proc. Tėvystės atostogos: darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Darbuotojai, norintys pasinaudoti minėtu laisvalaikiu, turi kreiptis į darbovietės administraciją su atitinkamu prašymu ir pateikti atitinkamus dokumentus (pvz., vaikų gimimo liudijimus, pažymą apie savo bei vaikų gyvenamąją vietą ir pan.). Prašyme nurodoma, kokį darbuotojas pasirenka laisvo nuo darbo laiko būdą (trumpinti atitinkamą darbo dienos trukmę ar turėti laisvą nuo darbo dieną) ir kurią mėnesio savaitę bei kokią savaitės dieną pageidauja turėti kaip laisvalaikį.
Argumentai dėl atlyginimų mokėjimo už laisvas dienas
Taip, yra reglamentuota - Darbo kodekso 214 str. darbdavys turi darbuotojui už šį laiką apmokėti, be to, sumokėti ir privalomus mokesčius - GPM, Sodros įmokas, įmokas į garantinį fondą. Ko gero, mažai kas ginčysis, kad toks laisvas nuo darbo laikas tėvams yra reikalingas.
Bet juk tai valstybės funkcija, o ne darbdavio. Bet kuriuo atveju, pagrįsto atsakymo, kodėl už šį laiką turi būti mokamas atlyginimas, nėra. Atkreiptinas dėmesys - kalbama ne apie pareiginį darbo užmokestį, bet apie vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, kurį prieš tai buhalterijos darbuotojai turi apskaičiuoti, kas taip pat nėra visiškai paprasta. O tai jau papildomas darbas, tuo pačiu reikalaujantis ir papildomų darbo sąnaudų...
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Visiems suprantama, kodėl Seimo nariams šis klausimas neužkliūva. Visuomenėje pasiūlymas už tokias laisvas dienas neapmokėti nebūtų populiarus, sulauktų visuotinio pasmerkimo. Juk darbdavių, kuriems toks reglamentavimas gali atrodyti nepriimtinas ir nelogiškas, gerokai mažiau, nei tų, kurie naudojasi mamadieniais ar tėvadieniais.
Biudžetinės reformos ir darbo apmokėjimo sistemos pokyčiai
Priėmus šį projektą iš esmės gerės biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistema, ji taps konkurencingesnė ir teisingesnė. Vyriausybės pateiktais pakeitimais tęsiama viešojo sektoriaus reforma ir keičiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas.
Į šį įstatymo paketą įtrauktas ir švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. Pagal pakeitimus, įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams - tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98).
Taip pat numatyta, kad konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai bus diferencijuojami pagal tokius kriterijus, kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas. Jie bus numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais. Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.
Statistika, geografiniai ypatumai ir pasiekiamumas
Daugiausia vaikų dienos centrų veikia Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Panevėžio miesto, Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Biržų rajono savivaldybėse. Čia 100-iui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne mažiau kaip 70 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus.
Labiausiai šiuo metu vaikų dienos centrų trūksta Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse. Pakruojo rajone, Pašvitinyje, vaikų dienos centras veikia apie 6 metus. Nuo pernai jis įsikūrė naujose klebonijos patalpose. Čia kasdien po pamokų susirenka apie 20 vaikų. Iš kelių aplinkinių kaimų atvykstantiems vaikams šis centras - vienintelė laisvalaikio erdvė.
Šiuo metu Klaipėdoje veikia penki dienos centrai, teikiantys paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams bei jų šeimoms. Vilniuje „Carito“ įkurtą centrą lanko 40 vaikų ir paauglių. Pasak vadovės, čia vaikai dažniausiai ateina iš šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Centras iš valstybės per metus gauna apie 20 tūkst. eurų. Tai vieno etato kaina, sako vadovė.
Išlaidų augimas, poreikio vertinimas ir nauji reikalavimai
Be pinigų atsirado naujas rūpestis - poreikio vertinimas. Pagal ministerijos pakeistą tvarką vaikai turės atitikti tam tikrus kriterijus, kad galėtų lankytis dienos centruose. „Vaikas turi surinkti tam tikrą balų skaičių, kad mes galėtume čia priimti. Ir tai reiškia, kad į dienos centrus galima priimti tik tuos vaikus, kurie turi ypač didelius specialiuosius poreikius“.
Ministerija sako - problema, kad iš daugiau nei 13 tūkst. „Tai nėra prevencinė socialinė paslauga. Tai vaikams, kuriems galbūt ateityje bus sunkumų, tikriausiai ir nėra geriausia šita paslauga“. Dienos centrai baiminasi, kad gali susidaryti tokia situacija, kai norėdami priimti vaiką, centrai pritemps jį prie kriterijų. Pasak A. Čikiliovos, pagal naują tvarką ne visi dabar centrą lankantys vaikai galėtų tai daryti.
Su panašiais išbandymais vaikų dienos centrai susiduria visoje šalyje. Dienos centrų finansavimas nepriklauso nuo vietos, kur jis įsikūręs. Svarbu - vaikų skaičius. Pavyzdžiui, mažiausi centrai, nuo 10 iki 15 vaikų, metams gauna 18 tūkst. eurų, didžiausi - nuo 46 vietų - gauna tik 4 tūkst. Iššūkius patiria ir savivaldybės: „Pernai vaikų dienos centrams išleidom apie 120 tūkst. eurų. Tai šiais metais jau per 9 mėnesius išleidom 110 tūkstančių, nes šiais metais buvo padidinta vaiko įmoka mėnesiui“.
Iniciatyvos, projektai ir praktiniai sprendimai
Siekiant gerinti socialiai pažeidžiamų vaikų situaciją, įgyvendinami įvairūs projektai. Vienas iš tokių - projektas „Per fizinį aktyvumą į sveikesnę ateitį”, kuris startuoja net 30-yje vaikų dienos centrų 15-ikoje Lietuvos savivaldybių. Projekto tikslas - socialiai pažeidžiamų vaikų fizinio aktyvumo prieinamumo didinimas 5- uose regionuose.
Projekto „Per fizinį aktyvumą į sveikesnę ateitį” metu, vaikų dienos centrų lankytojai ir jų tėvai, turės galimybę ne tik reguliariai nemokamai sportuoti su profesionalaus sporto specialisto priežiūra, bet ir įgaus žinių, kad ateityje galėtų savarankiškai užsiimti sportu. Planuojama, kad iš viso užsiėmimuose dalyvaus apie 1 350 vaikų ir dar 450 suaugusiųjų.
Fizinio aktyvumo treniruotės bus vykdomos 15- ikoje Lietuvos savivaldybių, iš viso - net 30- yje vaikų dienos centrų, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje: Biržų, Pasvalio, Kelmės, Alytaus, Anykščių, Druskininkų, Lazdijų, Radviliškio, Šiaulių, Šilalės, Tauragės, Utenos, Panevėžio, Zarasų ir Pakruojo rajonuose. Kiekviename minėtame rajone dalyvauja po 2 vaikų dienos centrus.
Galimybę įgyvendinti projektą ir nemokamai rengti užsiėmimus vaikų dienos centruose VŠĮ „Tarptautiniai solidarumo projektai“ suteikė iš Sporto rėmimo fondo gautas finansavimas. Sporto rėmimo fondo lėšas administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2024-07-01 - 2025-12-31.
Finansavimo poreikis ir politiniai bei visuomeniniai aspektai
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) ir šalies vaikų dienos centrai bei juos vienijančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas, prašydamos surasti papildomą milijoną ir padidinti vaikų socialinės priežiūros paslaugoms skiriamą finansavimą iki 10,3 mln. eurų. Atsižvelgdami į minimalios algos augimą, prašoma tokiu pat dydžiu didinti ir valstybės biudžeto dalį, skiriamą vaikų dienos centrų veiklai.
Valstybės skiriamas finansavimas vaikų dienos centrams iš esmės nekinta nuo pat 2022-ųjų. „Todėl NSMOT ir šalies vaikų dienos centrai bei juos vienijančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas, prašydamos surasti papildomą milijoną ir padidinti vaikų socialinės priežiūros paslaugoms skiriamą finansavimą iki 10,3 mln. eurų.“
Visuomenėje pasiūlymas už tokias laisvas dienas neapmokėti nebūtų populiarus, sulauktų visuotinio pasmerkimo. Juk darbdavių, kuriems toks reglamentavimas gali atrodyti nepriimtinas ir nelogiškas, gerokai mažiau, nei tų, kurie naudojasi mamadieniais ar tėvadieniais. Daug didesnio palaikymo sulaukiama, kai pasiūlomas pakeitimas, kad darbuotojai, kuriems nesuteikiami mamadieniai ar tėvadieniai, tačiau auginantys bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, galėtų gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną (Darbo kodekso 214 str. 2 d.). Pritarimo tokia nuostata išties susilaukia. Nes visi supranta, kad toks laisvas pusdienis reikalingas.
Vaikų dienos centrų reikšmė ir socialinės pasekmės
Kasdien matome, kokią reikšmę vaikų gerovei turi vaikų dienos centrai. Tai ne tik akredituotos socialinės paslaugos. Tai vietos bendruomenės, kur vaikams suteikiama šiluma, stabilumas, maitinimas, pagalba moksluose, socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymas, o šeimoms - parama, padedanti išlaikyti tvirtus santykius ir saugią aplinką vaikams.
Šiuo metu kas penktas vaikas Lietuvoje patiria skurdo riziką. Ypač sudėtinga nepilnose šeimose, tik su vienu iš tėvų ar globėjų augančių vaikų situacija - jų skurdo rizika siekia daugiau nei 31 proc. Turimais duomenimis, socialinis mobilumas Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje - net 66,1 proc. „Tai reiškia, kad vaikai, augantys skurde, dažniausiai neišsivaduoja iš jo net suaugę. Tuo tarpu kokybiškas neformalusis ugdymas ir socialinės paslaugos gali kompensuoti socialinės nelygybės poveikį mokymosi rezultatams, ypač kaimo vietovėse.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatyti šalyje veikiančių Vaikų dienos centrų (VDC) veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimo rezultatai - 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, yra patenkinti jų veikla ir net 97 proc. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, Vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais yra veiksmingas, reikiamiems asmenims suteikiama pagalba išpildo jų lūkesčius bei esminius vaikų užimtumo poreikius.
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
- Didinti valstybės ir savivaldybių finansavimą vaikų dienos centrams, atsižvelgiant į minimalios algos augimą ir kainų kilimą.
- Derinti darbo apmokėjimo reformą su specialiomis priemonėmis NVO sektoriui, kad VDC galėtų konkuruoti dėl kvalifikuotų specialistų.
- Užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai atsižvelgtų į centrų dydį, vaikų skaičių ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų dalį.
- Išplėsti prevencinį prieinamumą ir koreguoti poreikio vertinimo kriterijus taip, kad dienos centrai galėtų priimti vaikus, kuriems reikalinga ankstyvoji pagalba.
- Skatinti projektinę veiklą (pvz., fizinio aktyvumo iniciatyvas), kad būtų papildomos nemokamos paslaugos vaikams ir jų šeimoms.
Priimtinų sprendimų paieška turi apimti ir politinį, ir visuomeninį bei finansinį dialogą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir tvarus vaikų dienos centrų veiklos palaikymas.
tags: #vaiku #dienos #centru #atlyginimai