Vaikų darželio auklėtoja Anglijoje apkaltinta smurtu prieš vaikus

Portalas tv3.lt redakcija sulaukė skaitytojos Justinos (vardas pakeistas - aut. past.) laiško. Jame moteris pasakoja, kad Kazlų Rūdos pradinės mokyklos darželio auklėtoja galimai smurtavo prieš jos vaiką ir kelis kitus grupės auklėtinius. Pasidalinus nuogąstavimais dėl pakitusio sūnaus elgesio, Justina apie įvykį sužinojo ir pačios auklėtojos lūpų. „Ji man tai pasakojo su pasididžiavimu, kad va, uždariau (vaiką - aut. past.) į tualetą, tu būtum girdėjusi, kaip jis klykė, kaip jis duris spardė. Aš po pokalbio su auklėtoja pradėjau klausinėti savo vaiko, tai jis ir papasakojo“, - pasakoja skaitytoja.

Kaip vyko įvykis: uždarė vaiką tualete ir kiti atvejai

Dar pernai metais, kaip redakcijai pasakoja Justina, jos sūnaus grupei darželyje ruošiantis eiti į lauką ir rengiantis lauko drabužius, vaikui nepavyko užsirišti batų raištelių. Paprašęs auklėtojos padėti, kaip teigia Justina, jos sūnus buvo uždarytas į tualetą. „Pasekmės tokios, kad mano vaikas į tualetą kokį mėnesį laiko išvis vienas nėjo“, - su tv3.lt dalijasi mama.

Mama teigia, kad praėjusią savaitę ta pati auklėtoja stipriai papurtė kitą grupės mergaitę. Vaikams būnant lauke, vienai mergaitei esą atsitraukė striukės užtrauktukas. Nuėjus paprašyti auklėtojos užtrauktuką užtraukti, kaip sako Justina, auklėtoja mergaitei stipriai suspaudė rankas ir ją pakratė. Kiek vėliau tėvus pasiekė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip auklėtoja už plaukų tempia dar vieną mergaitę.

Tėvų reakcija, bendravimas su administracija ir socialiniai tinklai

Justina teigia, kad ir ji, ir kitos mergaitės mama kreipėsi į mokyklos direktorę, tačiau jokio atgalinio ryšio neva negavo iki šiol. Netrukus mamos socialiniuose tinkluose sukūrė vaikų tėvų grupę, kurioje buvo iškeltas auklėtojos elgesio klausimas. Justinos teigimu, atsirado ir daugiau auklėtojos elgesiu nepatenkintų tėvų.

Tėvų teigimu, grupės auklėtoja dar pirmadienį tėvams pranešė paliekanti darbo vietą, tačiau nerimą kelia mokyklos administracijos komunikacija. Tėvams esą nepranešta, kas pakeis darbą palikusią auklėtoją. „O kas pakeitė tą mūsų auklėtoją, kas ugdys mūsų vaikus, jokios informacijos niekas neteikia“, - sako Justina.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Ikiteisminis tyrimas ir institucijų įsitraukimas

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) tv3.lt sako, kad policija informaciją apie galimą smurtą mokykloje gavo kovo 8-ąją. Apie tai policijai pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. „Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK pareigūnai iš karto ėmėsi atitinkamų veiksmų ir dėl minėto įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 3 d.“ - redakcijai rašo Šio policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėjas Renatas Siaurusaits.

Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodoma, kad fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui sukėlęs asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Auklėtoja atleista, bet klausimų daugėja

Portalas tv3.lt susisiekė ir su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška. Savivaldybė yra gavusi skundų, kad Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje buvo galimai netinkamai elgiamasi su mažamečiais. Meras patvirtina, kad grupės auklėtoja iš pareigų jau yra atleista.

M. Varaška sako, kad savivaldybė kreipėsi į Marijampolės vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl rekomendacijų, kaip elgtis toliau. Pirmiausia, mokykla turės paaiškinti, ar laiku buvo vykdoma tokių įvykių prevencija, ar šiuo metu vaikams yra teikiama pagalba, ar bendraujama su tėvais. Su tėvais nuotoliniu būdu susitikti planuojama artimiausiu metu.

„Šių kreipimųsi tikslas yra užtikrinti tai, kad mokykloje padėtis mokykloje taptų saugi ir priimtina vaikų ugdymui… Arba šiandien, arba penktadienį bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo įstaigos vadovės tarnybinės atsakomybės vertinimo“, - komentuoja M. Varaška. Kaip sako miestelio meras, be auklėtojos likę darželinukai nebus palikti ir pavaduojanti mokytoja jiems turėtų būti paskirta artimiausiu metu.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

„Mes turime duomenų, kad galimai nederamai tame elgesyje su vaikais dalyvavo ne vienas mokytojas. Manau, kad bus aiškinamasi, ar tikrai nėra kitų asmenų, kurie taip pat turėtų atsakyti“, - komentuoja M. Varaška.

Smurto prevencija: ką sako specialistai ir rekomendacijos

Dėl smurto prieš vaikus Sveikatos apsaugos ministerija su Valstybiniu psichikos sveikatos centru yra parengusi rekomendacinį leidinį. Jame galima susipažinti, kokios yra smurto prieš vaikus rūšys, kaip atpažinti, kad vaikas susidūrė su smurtu ir kur reikėtų kreiptis su juo susidūrus.

Vaikų ir paauglių psichologė Natalja Kulakovskaja pabrėžia, kad pirmasis ir svarbiausias signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį - vaiko elgesyje pastebimi staigūs pokyčiai, nebūdingas elgesys. Pavyzdžiui, iki šiol vaikas būdavo guvus ir į darželį eidavo noriai, bet staiga jis tampa labai verksmingas, be priežasties nebenori eiti į darželį, vedamas spyriojasi.

Kitas ženklas - jei vaikas nustoja pasakoti, dalintis savo įspūdžiais, kaip praėjo jo diena, paklaustas atrodo pasimetęs ar išsigandęs. Taip pat svarbu pastebėti atsiradusius tam tikrus nerimastingumo požymius: nagų kramtymas, nykščio čiulpimas, antakių ar plaukų rovimas. Itin svarbios regresyvaus elgesio apraiškos, kai vaikas sugrįžta prie elgesio, kuris jam buvo būdingas anksčiau - pavyzdžiui, pradeda vėl šlapintis į kelnes, prašytis ant rankų, tampa labai lipšus.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad traumuojančią patirtį gali gauti ne tik tiesiogiai skriaudžiami vaikai - trauma gali paliesti ir visą grupę vaikų, kurie stebi suaugusiojo elgesį. „Jei staiga atsiranda baimė eiti į grupę, baimė pasilikti su tam tikra auklėtoja - tai gali būti ryškūs ženklai“, - sako ji.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Kokių veiksmų gali imtis tėvai ir vietos institucijos

• Atidžiai stebėti vaiko elgesio pokyčius ir neignoruoti jų;
• Kreiptis į darželio administraciją, mokyklos psichologą, savivaldybės švietimo skyrių ar Vaiko teisių apsaugos tarnybą;
• Jei reikia, vieningai tėvų grupei kreiptis į institucijas ir reikalauti tyrimo bei saugumo užtikrinimo;
• Ieškoti psichologinės pagalbos vaikui - kreiptis į specialistus, kad būtų įvertintas emocinis ir elgesio poveikis;
• Reikalauti skaidrios komunikacijos iš mokyklos ar darželio vadovybės ir informacijos apie pokyčius grupėje.

Tarptautinė patirtis: kaip tai sprendžiama Jungtinėje Karalystėje

Jungtinėje Karalystėje vaikus sauganti sistema formavosi palaipsniui, išryškėjus sunkiems atvejams: daugiausia pokyčių įvyko po to, kai 1973-iaisiais Anglijoje mirė patėvio sunkiai sumušta 7-erių mergaitė. Tragedijos sukrėsta visuomenė ir žiniasklaida ėmė reikalauti imtis neatidėliotinų veiksmų socialinės priežiūros sistemoje.

Per metus po tragedijos Anglijos ir Velso regionuose padaugėjo Vaiko teisių apsaugos komitetų. Įkurtos lokalios įstaigos, stebinčios ir galinčios apsaugoti vaikus visuose regionuose. Lordų rūmų atstovui Herbertui Lamingui paskelbus ataskaitą, kad 2000-aisiais globėjų nukankinta ir nužudyta aštuonmetė galėjo būti išgelbėta, vaikų rūpybos sistemoje įvyko kardinali pertvarka. Parlamentas paskyrė pirmąją vaikų reikalų ministrę. Per trejus metus buvo įkurta 150 labdaros organizacijų, besirūpinančių vaikų sveikatos, švietimo bei socialinės apsaugos klausimais. Kiekvienai lokaliai vaikų apsaugos organizacijai paskirtas specialus prižiūrėtojas. Įkurta valstybinė organizacija „Vaikų įgaliotiniai“.

Visos šios organizacijos tiesiogiai atskaitingos Parlamentui, tačiau joms bendradarbiaujant tarpusavyje skriaudžiami vaikai pastebimi kur kas greičiau ir jais deramai pasirūpinama.

Visuomenės vaidmuo ir prevencijos būtinybė

Tyrimai rodo, kad vaikų smurtas mokyklose ir darželiuose yra visuotinis socialinis reiškinys, kurį pripažįsta tiek vaikai, tiek tėvai. Dažniausiai smurtas pasireiškia tada, kai vaikai neužimti ir trūksta suaugusiųjų priežiūros - pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, persirengimo kambariuose.

Analizė atskleidžia, kad fizinio smurto apraiškos yra spardymasis, stumdymasis, muštis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinis smurtas - tyčiojimasis, žeminimas, pravardžiavimas. Pagrindinės smurto priežastys - vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras būti lyderiu, dėmesio ir pagarbos reikalavimas, taip pat humiliacija, prievarta ar liudininkavimas smurtui.

Prevencija mokyklose dažnai vykdoma atskiromis bendruomenės narių iniciatyvomis, o tai rodo integruotos smurto prevencijos trūkumą. Sprendžiant šią opią problemą, reikalingos koordinuotos ir kompleksinės priemonės: sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjimas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, smurto scenarijų atpažinimas ir savikontrolės įgūdžių diegimas.

Ką daryti tėvams, jei įtaria smurtą prieš vaiką

1. Stebėti vaiko elgesio pokyčius ir susirūpinimą aptarti su kitais tėvais;
2. Kreiptis į darželio ar mokyklos psichologą, administraciją ir, jei reikia, į savivaldybės švietimo skyrių;
3. Prireikus informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją;
4. Domėtis, ar įstaigoje vykdomos smurto prevencijos programos ir ar įtraukta visa mokyklos komanda: pedagogai, administracija, psichologas, socialinis darbuotojas;
5. Ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos vaikui, kad būtų padedama susidoroti su traumuojančia patirtimi.

Apibendrinant

Šis atvejis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje - dar vienas priminimas, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose turi būti prioritetas. Reikalingi skaidrūs tyrimai, glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų, mokyklos, savivaldybių ir valstybinių institucijų, taip pat aiškios prevencijos procedūros, kurios apsaugo vaiką ir neleistų asmenims, pasirodžiusiems netinkamai elgtis, vėliau dirbti su mažaisiais.

Jeigu susidūrėte su panašia problema, papasakokite redakcijai - konfidencialumą garantuojame.

tags: #vaiku #darzelio #aukletoja #anglijoje #apkaltino #smurtu