Autizmas (arba autizmo spektro sutrikimas) - tai neurologinis raidos ypatumas, kuris veikia tai, kaip žmogus bendrauja, suvokia aplinką ir reaguoja į ją. Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos“ - pats, „izmas“ - orientacija. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką.
Kas yra autizmas ir kaip jis pasireiškia
Autizmas (arba autizmo spektro sutrikimai) - vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.
Autizmo spektras yra platus - tai reiškia, kad skirtingi žmonės gali turėti labai skirtingas patirtis. Vieni gali turėti ryškesnių sunkumų, kiti - tik subtilius bruožus, kurie ilgą laiką lieka nepastebėti. Autizmas gali pasireikšti labai skirtingai - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kai kurie požymiai yra akivaizdūs, tačiau kiti gali būti lengvai nepastebimi - ypač jei žmogus išmoksta prisitaikyti prie aplinkos.
Dažniausi autizmo požymiai
- Socialinės sąveikos sutrikimas: autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos.
- Komunikacijos sutrikimas: nuo vėlesnio gugučio pradėjimo iki mažesnio žodyno, echolalijos ar nelankstios kalbos išraiškos.
- Pasikartojantis, stereotipinis elgesys ir ritualai: kasdieninio veiksmo atlikimas kiekvieną kartą tuo pačiu būdu.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais.
- Sensorinis jautrumas: jautresnis reagavimas į garsus, šviesą, kvapus, prisilietimus; tam tikros tekstūros ar kvapai gali kelti didelį diskomfortą.
- Mažesnis akių kontaktas, sunkumai įsitraukti į bendrą žaidimą, ribotas ar pasikartojantis žaidimas, stiprus prisirišimas prie rutinos.
Kada verta susirūpinti ir kreiptis į specialistus
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Nereikėtų nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Tačiau verta apsvarstyti pagalbą ir pasitarti su specialistu, jei:
- socialinės situacijos vargina ar kelia stresą;
- dažnai jaučiate išsekimą po bendravimo;
- vaikas sunkiai supranta kitų žmonių elgesį ar emocijas;
- stipriai reaguoja į aplinkos dirgiklius;
- kyla nerimas, perdegimas ar santykių sunkumai šeimoje ar mokykloje.
Ankstyvojo amžiaus stebėjimo gairės
Autizmo atpažinimui rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Suaugusiųjų autizmas ir maskavimas
Autizmas suaugusiems neretai pastebimas tik vėliau gyvenime. Ypač tarp dirbančių žmonių, kurie geba prisitaikyti prie aplinkos, tačiau viduje patiria didelį krūvį. Daugelis žmonių, ypač suaugusiųjų, išmoksta slėpti savo sunkumus: jie stebi kitus ir kopijuoja jų elgesį, repetuoja pokalbius ar sąmoningai prisitaiko prie socialinių normų. Tai gali padėti funkcionuoti kasdienybėje, tačiau dažnai sukelia nuovargį, nerimą ar net perdegimą.
Aspergerio sindromas ir socialinio prisitaikymo ypatumai
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška; suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, susijusias su jų mąstymo bei emociniais ypatumais.
Priežastys: kodėl atsiranda autizmas?
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys.
Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute atrastas genas HOXA1, kurį turi dalis autizmu sergančių asmenų. Taip pat nurodomi biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimai, galimai didesnis opioidų kiekis.
Diagnozė: kas svarbu nustatant autizmą
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas, X chromosomos trapumas, vaikų šizofrenija ir kiti. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Šiuo metu nėra vieno tikslaus tyrimo ar metodo, padedančio diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis, tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime.
Gydymas ir pagalba
Kaip nėra vieno metodo autizmo spektro sutrikimui diagnozuoti, taip nėra ir vieno visais atvejais tinkamo gydymo būdo. Nėra universalaus gydymo tinkamo visiems autistiškiems asmenims. Gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptas į normalaus vystymosi skatinimą ir savarankiškos asmenybės ugdymą.
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.
Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus: vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui.
Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus.
Šeimos ir visuomenės palaikymas
Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Tėvai patiria didesnę psichikos sutrikimų riziką, ypač nerimo ir depresijos. Tėvai, ar dėl aplinkinių požiūrio, ar dėl savo tikėjimo, gali ilgą laiką jausti kaltę dėl autistiško vaiko gimimo. Autistiškų vaikų broliai ir seserys, ar kiti artimi giminaičiai gali išgyventi liūdesį, pyktį.
Norint geriau padėti šeimoms, svarbu stiprinti pagalbos tinklus: specialistų konsultacijas, paramos grupes, informacijos sklaidą apie autizmą suaugusiems ir vaikams, ir švietimą visuomenei, kad sumažėtų socialinės stigmos poveikis.
Statistika ir visuomenės mitai
Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas maždaug 1 iš 44 vaikų (ankstesniais metais dažnis buvo mažesnis). Šis sutrikimas net 4 kartus dažniau pasitaiko berniukams. Visuomenėje sklando įvairiausių mitų: esą autizmą sukelia skiepai, užterštas oras, virusai, blogas auklėjimas. Tačiau tiesa - ta, kad iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą. Sutrikimas formuojasi dėl pačių įvairiausių faktorių: genetika ir biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą ir po jo.
Praktiniai pavyzdžiai ir patarimai stebėjimui
Rekomenduojami paprasti užduočių pavyzdžiai tėvams ar specialistams: „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą).“ „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą? Tokie paprasti stebėjimai gali padėti spręsti, ar verta gilintis į vaiko bendravimo ir suvokimo ypatumus.
Diagnostikos ir gydymo iššūkiai
Autizmo diagnostika dažnai komplikuota dėl simptomų įvairovės ir jų sutapimo su kitomis būklėmis. Nėra vieno universalaus gydymo metodo: taikomos įvairios terapijos, ugdymo metodikos, medikamentai pagal simptomus, elgesio korekcija, struktūruotos ugdymo programos. Poveikis skiriasi kiekvienam asmeniui, todėl labai svarbu individualus požiūris.
| Aspektas | Pagrindinė informacija |
|---|---|
| Pirmieji požymiai | Pastebimi iki 1,5-2 metų; mažesnis akių kontaktas, vėlesnis gugučio pradėjimas |
| Dažnumas | Apytiksliai 1 iš 44 vaikų; berniukai dažniau |
| Priežastys | Genetiniai ir biologiniai veiksniai, smegenų disfunkcijos |
| Gydymas | Individualios ugdymo programos, terapijos, medikamentai simptomams |
| Šeimos pagalba | Parama, švietimas, specialistų konsultacijos |
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio požymiai ir sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Kiek autizmo bruožų turi atitikti vaikas, kad būtų verta sunerimti? Nėra griežtos ribos, todėl svarbu stebėti bendrą vaiko raidą ir, kilus klausimų, pasitarti su specialistu.
tags: #vaiku #autizmas #ambrukaitiene #a #j #ivoskuviene