Vaiko globos sistema Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių, daugiausia dėmesio skiriant vaikų, netekusių tėvų globos, gerovės užtikrinimui šeimyninėse aplinkose bei bendruomenėse. Svarbiausia šios raidos dalis - pereiti nuo tradicinės institucinių vaikų globos į šeiminius globos modelius, kuriuose vaikai gali augti artimoje ir saugioje aplinkoje.
Pradžia ir pirmieji žingsniai
1988 metais Lietuvos vaikų fondas (LVF) inicijavo ir metodiškai, materialiai rėmė alternatyvios vaikų globos formos institucinei globai atsiradimą Lietuvoje. Veikdami kartu su 12 tuometinių rajonų administracijų, jie įkūrė 14 šeimyninių vaikų globos namų - šeimynų. Tai žymėjo naują bendravimo ir rėmimo sampratos atsiradimą, orientuotą į vaiko gerovę.
LVF palaikė aktyvias žmonių iniciatyvas, kurios leido susikurti įvairioms bendrijoms:
- Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“;
- Gausių šeimų bendrija „Vilniaus šeimyna“.
1990 metais LVF kreipėsi į Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministeriją su žinia apie skausmingą tėvų paliktų vaikų padėtį: tuomet kūdikių namuose gyveno apie 600 pamestinukų, o internatuose - 5000 našlaičių. Lietuvos vaikų fondas ėmėsi kurti šeimynas, kurios globodamos savo vaikus priglaudė po 5-6 našlaičius, o jose augo 89 vaikai.
Šioje veikloje reikšmingi vardai yra aktorės Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės ir jos vyro Kazimiero Venclausko, per daugiau kaip 50 metų išaugdinusių virš 100 vaikų, iš kurių tik du buvo jų biologiniai. Jų pavyzdys paskatino įsteigti 22 „Vilties“ stipendijas gabiems našlaičiams ir vaikams iš gausių šeimų.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Organizacinė veikla ir bendruomenių įtraukimas
1991 metais Lietuvos vaikų fondas organizavo pirmąjį Šeimynų ir šeimų, globojančių našlaičius, suvažiavimą Lietuvos akademiniame dramos teatre, o 1993 metais kartu su partneriais atliko tris Baltijos šalis apimančio sociologinio tyrimo analizę, apibendrindami turimus resursus ir taikydami tarpdisciplininius metodus.
LVF aktyviai bendradarbiavo ir organizavo tarptautinius seminarus, kaip antai „Vaikai ir jaunimas konflikte su įstatymu“ Jūrmaloje 1994-aisiais ir „Parama šeimai“ 1995-aisiais - akcentuojant pagalbą vaikams itin sudėtingose situacijose.
Globos sistemos pertvarkos Lietuvoje
2014 metais, kai Lietuvoje jau buvo pradėta vaikų globos sistema pertvarka, šalyje veikė penki kūdikių globos namai, kuriuose per metus patekdavo daugiau nei 100 kūdikių. Daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose. Tais metais Lietuvoje buvo apie 10,5 tūkstančių globojamų vaikų - tai sudarė 2 proc. visų šalies vaikų.
Lietuvos valstybės prioritetas tapo institucinių vaikų globos namų uždarymas, bendruomeninio globos namų tinklo plėtra ir paslaugų prieinamumo didinimas šeimose. Per dešimtmetį buvo pasiekti ženklūs pokyčiai - uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai.
| Globos forma | Vaikų skaičius | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Šeiminiai namai | 997 | Vaikai, netekę tėvų globos, auginami mažose bendruomenėse |
| Globos centrai | 346 | Specializuota pagalba globojamiems vaikams |
| Šeimynos | 261 | Alternatyvi vaikų globa šeimos aplinkoje |
| Globojančios šeimos | 4226 | Vaikai, negalintys augti savo šeimoje dėl įvairių priežasčių |
Vaikų globos reformos poveikis ir dabartinė situacija
Vaikų globos pertvarkos tikslas - užtikrinti vaikų teisę augti saugioje šeimoje, stiprinti šeimų socialinę priežiūrą ir teikti kompleksines paslaugas. 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma dar labiau pagerino pagalbą ir paslaugas šeimoms bei vaikams, likusiems be tėvų globos.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad nors dar laukia daug darbų, Lietuvos kelias rodo, jog visuomenė eina tinkama kryptimi - link to, jog kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir mylimas.
LR Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius atkreipė dėmesį, kad noras gyventi šeimoje yra pamatinė teisė, kuri turi būti visos bendruomenės bendras tikslas. Lietuvoje vis dar yra daugiau nei 1000 vaikų, laukiančių savo šeimos, ir daugybė šeimų, kurioms reikalinga parama.
Europos Sąjungos įvertinimas
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević pažymėjo, jog nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, per kuriuos labai sumažėjo globos įstaigų skaičius ir reikšmingai išaugo globa šeimoje bei bendruomenėje.
Ji pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių su žemu vaikų skaičiumi institucinėje globoje - apie 18 % visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Daugelyje kitų valstybių šis rodiklis yra daug aukštesnis, viršijantis 40 %.
Vaiko teisės ir globos vizija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais vaikų globos srityje įvykdyti reikšmingi pokyčiai - įvestos naujos globos formos, pritrauktos norinčios globoti šeimos, suteiktos kokybiškesnės paslaugos globėjams bei jautrią patirtį turintiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Direktorė akcentavo vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir kalbėjo apie svarbą empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją, palengvinant jo kelią iki mylinčių žmonių širdžių ir atvirų namų.
Šiuolaikinės iniciatyvos ir visuomenės įtraukimas
Šiais metais Lietuvoje vyko Vaikų globos savaitės renginiai, kurių tema - „Mano akims reikia tavo akių“. Šia tema siekiama atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius ir skatinti tapti globėjais bei savanoriais. Viena iš iniciatyvos organizatorių, globos ekspertė Rugilė Ladauskienė, pabrėžė, kad vaikams labai trūksta suaugusiųjų akių - dėmesio, emocijų ir ryšio, kurie yra būtini visiems vaikams, ypač tiems, kuriems reikia globos.
Vaikų globos savaitės metu įvairiuose Lietuvos miestuose buvo organizuojami susitikimai, edukacijos, parodos ir akcijos, siekiant skatinti jautrumą vaiko teisių klausimams ir stiprinti visuomenės įsitraukimą.
Ypač reikšmingas yra dažnai pamirštas paauglių poreikis būti išgirstiems ir jaustis reikalingiems, nes paauglystė - ne problema, o galimybė kurti tvirtą ryšį visam gyvenimui. Lietuvos Prezidento G. Nausėdos žodžius, perduotus V. Augustinavičiui, šią žinią pabrėžia kaip esminę.
Kitos svarbios iniciatyvos ir projektai
Lietuvos vaikų fondas yra ir viešosios įstaigos „Romų visuomenės centras“ steigėjas, rūpinasi romų vaikų integracija, jų mokymusi, mokyklai rengimu, tėvų užimtumo bei kalbos įgūdžių gerinimu. Tarp svarbiausių programų - Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas 2004-2008 m., skirtas „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo kūrimui ir išbandymui“.
Globos sistemos pertvarkai tęsiami ir praktiniai žingsniai - siekiama stiprinti šeimų socialinę priežiūrą, gerinti globos kokybę ir siekti, kad kiekvienas vaikas galėtų augti mylinčioje šeimoje.