Vaikai yra lengvai pažeidžiama socialinė grupė, kurios apsaugai yra skiriamas didelis dėmesys, siekiant užtikrinti tinkamas vaikų vystymosi sąlygas. Nuolatinės permainos sukelia naujus rizikos veiksnius, kurie įtakoja socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijas.
Monografijos struktūra ir tyrimo tikslai
Monografijoje siekiama apžvelgti rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių ypatumus sparčiai kintant socialinei politikai, socialinei apsaugai. Leidinį sudaro septyni skyriai, kuriuose nagrinėjami rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių raiškos klausimai. Pirmieji keturi skyriai sudaro teorinę monografijos dalį, kurioje analizuojamos sporto pedagogų ir sportininkų socialinio psichologinio rengimo teorinės prielaidos. Penktasis monografijos skyrius skirtas tyrimo metodų ir tiriamųjų kontingento apžvalgai. Šeštąjį knygos skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose analizuojami empirinio tyrimo rezultatai. Septintasis skyrius - rezultatų apibendrinimas, kuriame diskutuojama su kitų panašių mokslo darbų autoriais. Leidinio pabaigoje pateikiamos išvados, cituota literatūra, santrauka anglų kalba.
Probleminiai klausimai
Gvildenami šie probleminiai klausimai: koks šiuo metu yra rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių lygis, kokių socialinių įgūdžių rizikos grupės vaikams labiausiai stinga. Monografijoje, apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, pasitelkus kitų autorių tyrimų medžiagą bei remiantis autoriaus pedagoginio darbo patirtimi, pateikiama rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių ypatumų charakteristika; išanalizuoti nūdienos rizikos grupės vaikų socialinių įgūdžių lygio skirtumai amžiaus, lyties ir vidinės darnos atžvilgiu, t. y. pateiktas mokslinio neapibrėžtumo sprendimas, kuris nėra akivaizdus pagal esamą žinių ir metodologijos lygį.
Socialinės rizikos šeima: samprata ir ypatumai
Bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 m. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Šių tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Šių vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Socialinės rizikos šeimą sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą.
Priežastys, lemiančios socialinę riziką
Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. programoje, socialinė rizika yra sąlygojama įvairių veiksnių, tokių kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, žemas išsilavinimas, socialinė atskirtis ir kt. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Šios šeimos nariai išgyvena išlikimo strategijas, susijusias su jų požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio.
Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan.
Vaikų elgesio ir socializacijos problemos
Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys įvairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais.
Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai žūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą. Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Socialinės rizikos vaikai turi įvairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Šiems vaikams būdingas interesų siaurumas. Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą.
Vaikų ankstyvasis ugdymas ir darželio reikšmė
Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį. Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai. Pasak Dr., „Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.
„Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą“, - dėsto R. Bruožė.
„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Pasak Dr. Vilmos Navickienės, darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V. Navickienė.
Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. „Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.
Socialinės paslaugos ir dienos centrai
Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - ši veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimos vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupei.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimos vaikų poreikiais.
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 3,6 proc. Šis sumažėjimas atitinkamai 8,5 proc. bei 16,4 proc. Šiuo metu daugiausia socialinės rizikos šeimų yra Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.
Socialinių paslaugų trūkumai ir rekomendacijos
Kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Trūksta konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialiniai paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos.
Vaikams iš socialinės rizikos šeimų ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai.
Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinių problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai. Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Literatūros apžvalga ir tyrimų išvados
Mokslinės literatūros atžvilgiu tema yra populiari - ji įvairiais aspektais nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių tarpe. S. Stoltz, M. Londen ir kt. (2013) daug dėmesio skyrė ryšio tarp vaiko agresyvaus elgesio ir jo lyties bei agresyvaus elgesio poveikio vaiko socializacijos sėkmei tyrimams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad agresyvus elgesys dažniausiai pasitaiko berniukų tarpe, ir, jų agresyvus elgesys labiau nei mergaitėms, neigiamai sąlygoja jų socializaciją.
A. Crowley, S. Jeon (2013) tyrė vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų atitikimą jų licencijose numatytiems reikalavimams bei kitiems teisės aktams, orientuojantis į vaikų fizinę sveikatą bei saugumą. V. Gudžinskienė ir A. Railienė (2012) nagrinėjo vaikų dienos centrų darbuotojų socialinius įgūdžius bei karjeros kompetencijas. V. Gudžinskienė ir R. Ūselienė (2011) analizavo socialinės rizikos šeimų patirtis, t. y. šiose šeimose patiriamus psichologinius, socialinius bei mokymosi sunkumus. B. Littlechild (2008) aktualizavo į vaikus orientuoto socialinio darbo vertinimo poreikį.
I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šių vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę. Tokios rizikos įtampa dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt.
Praktinė patirtis jaunimo darbuose
Jaunimas - pažeidžiama visuomenės grupė, kuriai reikia skirti daug dėmesio ir pagalbos. Dalis vaikų negali pasinaudoti siūlomomis galimybėmis dėl finansinių, šeimos ar kitų sunkumų. Šiems vaikams sunkiau pasiruošti savo ateičiai. Siekiame atrasti jaunimo potencialą ir įgalinti juos veikti.
Dirbame su jaunuoliais, gyvenančiais Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Mobilios jaunimo darbuotojų komandos veiklą gali vykdyti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Vieną komandą sudaro du kompetentingi darbuotojai, kurie keliauja į skirtingas seniūnijas ir jaunimą įtraukia į įvairias veiklas atsižvelgiant į jaunų žmonių išreikštus poreikius. Jaunuoliai patys nusprendžia, ką veiks grupiniuose užsiėmimuose. Pvz., turime virtualios realybės žaidimų, stalo žaidimų, galime mokytis atnaujinti ir perkurti drabužius, gaminti maistą, žiūrėti filmus, taip pat organizuojame stovyklas ir išvykas. Šiltuoju metų laiku skatiname sportuoti lauke, einame į žygius ir pan.
Taip sustipriname ne vien vaikų grupės ryšius, bet stengiamės suprasti kiekvieną jaunuolį. Jeigu jaunuoliui prireikia pagalbos, paramos ar patarimo, esame pasiruošę ją suteikti. Vaikai darbuotojams pasakoja apie įvairias problemas: pvz., lytiškumą, smurtą, patyčias, svaigalų vartojimą ir pan. Dirbame 1,5 metų. Pamažu plečiame savo veiklą. Naudojame 5 etapų jaunimo įtraukimo metodą.
Visų pirma, susitinkame su vietos bendruomene, pvz., seniūnijos atstovais, tėvais, aktyviais jaunuoliais, mokyklų atstovais, ir šių susitikimų metu pristatome savo veiklas, tikslus bei atsakome į pateiktus klausimus. Šokiai - geriausias būdas sudominti jaunimą. Šis būdas nurungia visas kruopščiai suplanuotas strategijas. Šokius siūlome rengti jaunuoliams, taip paskatiname juos veikti ir suteikiame visą reikiamą pagalbą ir paramą. Taip pat įtraukiame bendruomenės narius ir tėvelius, kurie padeda užtikrinti renginio saugumą.
Sunku įrodyti jaunimo paslaugų poreikio svarbą mūsų paslaugos pirkėjams, t.y. savivaldybėms. Kuo daugiau savivaldybių supras paslaugų teikiamą naudą, tuo daugiau vaikų galėsime padėti. Tai nėra lengva užduotis, juk turime jaunuolius surasti, įgyti jų pasitikėjimą, užmegzti artimus ryšius. Kita problema - įvairūs su jaunimo darbu susiję stereotipai. Vis dar galvojama, kad darbas su jaunimu yra tik pramogų organizavimas. Tai mažiausia mūsų darbo dalis.
Istorinė vaiko teisių raida ir konstitucinė apsauga
Vaikų teisių apsaugos reglamentavimu pasižymi ne tik dabartinė LR Konstitucija. Reglamentavimo užuomazgos pradėjo formuotis nuo pirmųjų lietuviškų kodifikuotų aukščiausios teisinės galios aktų. Minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio aktai pasižymi progresyvia vaiko teisių ir laisvių apsauga, prilygstančia dabartinei susiformavusiai teisei.
Iš teisėtos santuokos atsiradę vaikai buvo ginami dar jiems negimus, jų teisiniai interesai buvo užtikrinami per nėščiosios perspektyvą. Nėščiai moteriai buvo draudžiama įgyvendinti mirties bausmę, našlėms buvo leidžiama sudaryti naują santuoką, o tėvams tyčia nužudžius savo vaiką buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nepilnamečių apsauga buvo išplėtota globos institutu, apsaugančiu vaiką ir jo turtą tėvų mirties atveju.
Analizuojant istorines Lietuvos konstitucijas galima pastebėti, kad vaikų teisės nebuvo nuolatinis visuomenės prioritetas. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje vaikų teisėms skiriamas dėmesys daugiau apėmė visuotines konstitucines žmogaus teisės, kaip asmens laisves, saugumo užtikrinimo ir paveldėjimo teises, kurios buvo taikomos bajorams ir tam tikrais atvejais miestiečiams. Lietuvos Tarpukario Konstitucijose pradėtas plačiau vystyti vaikų teisių instituto reglamentavimas. Vaikams buvo užtikrinta teisė į sveikatos apsaugą, socialinę gerovę, nemokamą pradinį mokslą.
Didžiausia pažanga, susijusi su vaiko teisių instituto išplėtojimu, buvo padaryta Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir išleidus 1990 m. kovo 11 d. Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Akte buvo numatyta vaiko teisių apsauga, garantuojanti vaiko teisę į vaikystę, rūpybą, sveikatą, socialinę paramą ir nemokamą mokslą. Toks reglamentavimas buvo perkeltas į 1992 m. konstitucinį reglamentavimą. Apibendrinant vaiko konstitucinių teisių raidą nuo LDK laikotarpio iki šių dienų galima daryti išvadą, kad kiekvienas atitinkamo laikotarpio aukščiausios galios teisės aktas atspindėjo tuometines visuomenės vertybes ir realijas.
| Problema | Pasekmė vaikui | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Skurdas | Mokymosi sunkumai, emocinės problemos | Dienos centrai, finansinė ir psichosocialinė parama |
| Nepriežiūra, smurtas | Elgesio sutrikimai, socialinė atskirtis | Intervencijos, specialistų pasiekiamumas, krizių centrai |
| Ikimokyklinio ugdymo nebuvimas | Neįgauti kasdienio gyvenimo ir socialinių įgūdžių | Skatinti darželių lankymą, tėvų įtrauktį |
Tekstą parengė Ramunė Stonkutė. Straipsnis buvo parašytas remiantis autorės 2025 m. kursiniu darbu „Šeimos konstituciniai garantai”, padedant kursinio darbo vadovei doc. dr.
tags: #vaikas #ypac #pazeidziama #socialine #grupe