Viliuosi, kad atėjo laikas suvokti, kad epidemijos lygį pasiekęs smurtas prieš mūsų mažuosius tapo rimta socialine ir visuomenės sveikatos problema. Ko reikia situacijai pakeisti? Pirmiausia, ją suprasti.
Kaip dažnai smurtaujama šeimose ir kodėl tai svarbu?
Atsakymas anekdotiškas - nes yra melas, didelis melas ir statistika. Smurto artimoje aplinkoje statistikoje vaikai tesudaro 7-8% visų nukentėjusiųjų, nepaisant to, kad įvairių tyrimų duomenimis, mažiausiai 40% atvejų, kai artimoje aplinkoje smurtaujama prieš suaugusį asmenį, smurtaujama ir prieš toje pačioje aplinkoje esantį vaiką.
Vienintelė nauda iš oficialios statistikos, kad ji bent jau teisingai atspindi tendenciją, kad pavojingiausi vaikui yra jo šeimos nariai. Ne gatvėje ir net ne mokykloje vaikai nukenčia dažniausiai ir skaudžiausiai.
Smurto formos ir ką jos reiškia
Smurtas prieš vaikus - visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - smurtas, sukeliantis skausmą / fizinę žalą vaikui, įskaitant fizines bausmes. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba grasinimas tai padaryti.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Emocinis (psichologinis) smurtas
Emocinis (psichologinis) smurtas - nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs, nemylimas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas).
Nepriežiūra (apleistumas)
Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių / emocinių poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas - vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne. Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Smurto poveikis vaiko raidai
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai neretai patiria lytinės tapatybės sutrikimą, neigia savo seksualumą, turi smarkiai padidintą išprievartavimo riziką, įsitraukia į prostituciją, ir tt.
Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą - 70% vaikų, patyrusių smurtą, suaugę „renkasi“ tapti smurtautojais, siekdami atsikratyti bejėgystės ir baimės.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Vaiko mušimas ir žeminimas vardan jo paties gerovės - niekuo nepagrįstas mitas. Kuo artimesnis vaiko ryšys su smurtautoju, tuo didesnė ir ilgalaikiškesnė žala. Smurtas iš pačių artimiausių žmonių, kurie turėtų vaiku rūpintis, sukelia daugialypę ir ilgalaikę žalą: sutrikdo vaiko pažintinę, emocinę ir socialinę raidą bei fizinę sveikatą.
Smurto stebėjimas ir netiesioginis poveikis
Nepamirškime, kad smurto prieš artimąjį stebėjimas vaikui taip pat yra trauma ir prilyginama smurto patirčiai - tai sugriauna saugaus pasaulio vaizdą, o tai baigiasi gynybiškumu ir agresija kitų žmonių atžvilgiu, potrauminio streso sindromu, delinkventiniu elgesiu ir taip toliau. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
Dažnos priežastys, lemiančios vaikų agresiją ir smurtą
Vaikų agresija ir smurto modeliai gali kilti iš įvairių šaltinių: šeimos aplinka, individualūs vaiko ypatumai, mokyklos atmosfera ir visuomenės įtaka.
- Individualūs vaiko ypatumai: kai kurie vaikai gali būti labiau linkę į agresiją dėl temperamento, asmenybės savybių ar psichikos sveikatos problemų; vaikai, turintys emocijų ir elgesio, aktyvumo ir dėmesio, autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų, gali dažniau demonstruoti agresyvų elgesį.
- Šeimos aplinka: vaikai, augantys šeimose, kuriose vyrauja smurtas, konfliktas, nepriežiūra arba atstūmimas, gali išmokti agresyvaus elgesio kaip būdo spręsti problemas; tėvų šiltas emocinis ryšys su vaikais padeda laiku pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus.
- Mokyklos atmosfera: mokyklose, kuriose vyrauja patyčios, diskriminacija ar nepakankamas dėmesys mokinių poreikiams, susidaro palanki terpė agresyviam elgesiui; mokytojai turėtų būti apmokyti atpažinti ir spręsti agresyvaus elgesio problemas.
- Visuomenės įtaka: visuomenėje toleruojama agresija, žiniasklaida ir žalingas turinys gali skatinti smurtą; tėvai turėtų riboti vaikų prieigą prie žalingo turinio ir mokyti kritinio vertinimo.
Smurto artimoje aplinkoje ypatumai ir institucinis reagavimas
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, Vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai. Taip pat 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus.
Deja, neretai smurtą artimoje aplinkoje kenčiančios moterys vengia pranešti apie prieš jų vaikus naudojamą smurtą, bijodamos pasekmių (vaikai bus paimti valstybės globon, atiduoti smurtaujančiam asmeniui ir pan.). Pasitaiko, kad net ir tuomet, kai šeimos nariai informuoja pareigūnus apie smurto prieš vaikus atvejus, tokie pranešimai ignoruojami, o smurtinių veiksmų pavojingumas vaikams sumenkinamas, ne tik nepradedant ikiteisminio tyrimo, bet net ir neinformuojant vaiko teisių apsaugos tarnybų.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Sistema yra žmonės. Konkretūs gyvi žmonės. Ir tiems konkretiems žmonėms būtų pravartu žinoti, kad jie gali ir privalo padėti. Pedagogai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, medikai, psichologai ir kiti su vaikais dirbantys specialistai dalindamiesi informacija tarpusavyje ir dirbdami komandoje gali laiku pastebėti, kad su vaiku elgiamasi netinkamai ir jį efektyviai apsaugoti.
Kaip atpažinti smurtą ir ką daryti specialistams
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Teisinė ir praktinė pagalba nukentėjusiems vaikams
Vaiko teisių gynėjai, gavę informaciją apie bet kokios smurto formos prieš vaiką atvejį, nedelsdami susisiekia su smurtą patyrusiu vaiku, vyksta į jo gyvenamąją vietą, išklauso jo nuomonę, taip pat jo tėvų ar globėjų poziciją, priima sprendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą. Jei vaikas patyrė prievartą šeimoje, sprendžia klausimą dėl vaiko perkėlimo į saugią aplinką.
Atliekant vaiko situacijos vertinimą visų pirma aiškinamasi, ar vaikas su vienu iš tėvų yra saugus, ar kaltininko atžvilgiu yra taikytos procesinės prievartos priemonės. Jei smurtą patyręs vaikas įveikia kritinę būklę, tarnybos teisininkas informuoja jį visais rūpimais klausimais, konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, pavyzdžiui, kad smurtą patyrusiam vaikui būtų suteikta medicininė pagalba.
Bendradarbiaujama su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, socialinių paslaugų įstaigomis, policija, reikalingomis sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Kur galima gauti pagalbą ir praktinės rekomendacijos
Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko. Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams.
Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos. Turėkite omenyje, kad su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju. Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys tavęs prisistatyti, jei to nenorėsi, galėsi likti anonimas.
Vaikų teisių linijos atstovas galės tau suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsi, neatskleis tavo duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent tu kreipeisi pagalbos. O jeigu tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
MĄStyk. Smurto prieš vaikus įstatymo pataisos
Prevencija ir elgesio pokyčių skatinimas
Kaip padėti vaikui išvengti pavojingų situacijų? Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai.
Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus.
Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam. Taip pat vaikams svarbu žinoti, kad negalima toleruoti matomo smurtinio elgesio - jei šalia vyksta smurtas, būtina jį stabdyti, t.y. pasakyti STOP arba duoti ženklą sustoti skriaudikui.
Pedagoginės korekcijos prielaidos ir bendradarbiavimas
Norint sumažinti vaikų agresiją ir užkirsti kelią smurtui, būtina taikyti kompleksines priemones: individualų darbą su vaiku, darbą su šeima ir mokyklos bendruomene bei visuomenės švietimą. Individualus darbas - pokalbiai, žaidimai, meno terapija, elgesio terapija; darbas su šeima - konsultacijos, tėvų mokymai, šeimos terapija; darbas su mokykla - mokymai, seminarai, prevencinės programos.
| Pagalbos forma | Kas teikia | Ką apima |
|---|---|---|
| Skubi pagalba | Policija (112), krizių centrai | Evakuacija, medicininė pagalba, saugi vieta |
| Psichologinė pagalba | Psichologai, psichiatrai | Psichoterapija, krizės intervencija |
| Teisinė pagalba | Vaiko teisių gynėjai, prokuratūra | Situacijos vertinimas, ikiteisminiai veiksmai, teisinės priemonės |
| Socialinės paslaugos | Socialinės tarnybos, NGO | Kompleksinės paslaugos šeimai, apgyvendinimas, paramos programos |
Raginimas veikti ir neabejingumas
„Smurtas artimoje aplinkoje ir prievarta gali paliesti bet kurį žmogų, tačiau ši problema dažnai yra nematoma, pateisinama ar neigiama. Pastebėti ir pažinti smurtinių santykių požymius - pirmasis žingsnis link tokių santykių nutraukimo“, - sako tarnybos teisininkė. „Drąsiai skambinkite 112 arba kreipkitės tiesiai į vaiko teisių gynėjus. Mes ne tik išgirsime, suprasime, nutrauksime smurtą, bet ir padėsime, parodysime kelią, kuriuo eiti, kad kaip galima greičiau auka galėtų atsitiesti ir vėl gyventi saugiai“, - ragina specialistė.
Jeigu įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.