Socialiniai pavojai - tai įvykiai, susiję su nusikalstama veika, nevaldoma žmonių minia, nesankcionuoti veiksmai, įvykiai pasienio ruože. Socialinių įvykių skaičius auga, įvairovė ir padariniai kasmet plečiasi. Socialinės kilmės pavojus gali kilti dėl terorizmo, masinių neramumų ar kitų su socialiniais reiškiniais susijusių incidentų.
Kas yra socialinės kilmės įvykiai ir pavojai
Socialinės kilmės įvykius gali sukelti terorizmas. Terorizmas apibūdinamas trimis požymiais: tai politiškai motyvuotas smurtas, skirtas sukelti baimę ir paniką platesnei auditorijai, nei tiesioginiai aukos, dažnai vykdomas nevalstybinių grupuočių. Galimos pačios įvairiausios nusikalstamos veiklos.
Socialinių medijų vaidmuo ir informacijos grėsmės
Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija.
Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė Jovita Ruzgaitė. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir kibernetinėje erdvėje.
Jaunimo įpročiai ir pažeidžiamumas
Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje, - gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.
Nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija. Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma, - akcentuoja J. Ruzgaitė.
Nuomonių lyderių įtaka
Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. Paaiškėjo, jog tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi.
Kaip susigaudyti socialinių medijų realybėje
Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.
Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje, - pabrėžia J. Ruzgaitė. Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kritiško mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti ir vystyti todėl, anot autorės, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją. Tyrimą atlikusi VGTU absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes - į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt. būtų ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti vedantis prie tapimo raštingais medijų vartotojais.
Civilinė sauga ir socialinių pavojų valdymas
Civilinės saugos tikslus ir uždavinius nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas, kuriame nustatyta, kad civilinė sauga - tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Civilinės saugos sistemos tikslai: užtikrinti prevencinių priemonių ekstremaliosioms situacijoms išvengti arba susidarymo galimybes sumažinti vykdymą ir įgyvendinimą; padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos; užtikrinti optimalų valstybės ir savivaldybių institucijų materialinių išteklių panaudojimą; rengti visuomenę praktiniams veiksmams.
Civilinės saugos sistemos uždaviniai ir pajėgos
Civilinės saugos sistemos uždavinių pavyzdžiai: organizuoti ir palaikyti civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį ir reikiamą materialinį ir techninį aprūpinimą; perspėti ir informuoti gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją; organizuoti ir vykdyti ekstremaliųjų situacijų likvidavimo darbus, atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus; organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti būtinas gyvenimo sąlygas.
Civilinės saugos sistemos pajėgos: priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos; policijos pajėgos; Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos; Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos; viešojo saugumo tarnybos pajėgos; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos; avarinių tarnybų pajėgos; ūkio subjekto pajėgos; parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Parengties lygiai ir ekstremalios situacijos tipai
Civilinės saugos sistemos parengties lygiai: pirmo (kasdienio) lygio - kai civilinės saugos sistemos subjektai vykdo prevencines priemones ir atlieka savo funkcijas; antro (sustiprinto) lygio - kai subjektai pasirengę pereiti į visiškos parengties lygį ir valdyti ekstremaliąsias situacijas.
Ekstremalios situacijos gali būti įvairios: gamtinės, technogeninės ar socialinės. Gamtinės: žemės drebėjimai, potvyniai, uraganai, gaisrai, sausros. Technogeninės: avarijos pramonės įmonėse, transporto avarijos, sprogimai, cheminių medžiagų išsiliejimai. Socialinės: teroristiniai aktai, masiniai neramumai, kariniai konfliktai. Ekstremalioji situacija - tai staigus ir netikėtas įvykis, keliantis grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.
Kaip pasiruošti ir elgtis ekstremalios situacijos metu
Pasiruošimas ekstremaliai situacijai gali išgelbėti gyvybę. Sudarykite šeimos ekstremalių situacijų planą. Susirinkite būtiniausių daiktų rinkinį (maisto, vandens, vaistų, radijo, žibintuvėlio). Žinokite, kur yra artimiausios prieglaudos ir evakuacijos keliai. Išmokite pirmosios pagalbos pagrindų. Sekite naujienas ir įspėjimus apie galimus pavojus.
Kaip sukurti avarinio pasirengimo rinkinį
Rinkinį rekomenduojama laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Vanduo (bent 3 litrai žmogui per dieną). Negendantis maistas (konservai, sausainiai, riešutai). Vaistai (receptiniai ir nereceptiniai). Pirmosios pagalbos rinkinys. Radijas su baterijomis. Žibintuvėlis. Atsarginės baterijos. Švilpukas. Pinigai grynaisiais. Asmens dokumentai. Šeimos nuotraukos. Higienos priemonės.
Kaip elgtis ekstremalios situacijos metu
Ekstremalios situacijos metu svarbiausia išlikti ramiems ir laikytis nurodymų. Klausykite valdžios institucijų nurodymų. Evakuokitės, jei liepiama. Jei negalite evakuotis, ieškokite saugios vietos (prieglaudos). Saugokite save ir savo artimuosius.
Perspėjimo sistemos
Apie gresiantį pavojų gyventojai gali būti informuojami garso sirenomis. Jomis įprastai ne vėliau kaip per 3 min. nuo jų įjungimo pranešama apie konkretų pavojų. Perspėjimas taip pat gali vykti trumpaisiais pranešimais į telefonus per korinio transliavimo sistemą, per įvairias visuomenės informavimo priemones, transporto priemonių ir įmonių garsinius signalus, pasiuntinius.
Socialiniai pavojai: minia, terorizmas ir elgesio rekomendacijos
Pavojai minioje: minia gali tapti pavojinga dėl įvairių priežasčių: panikos, agresijos, didelio žmonių tankumo. Eidami į masinį renginį: jeigu įmanoma, nesiriškite šaliko, kaklaraiščio, skarelės, nesijuoskite diržo; apsiaukite patogią, žemakulnę avalynę, gerai užsiriškite raištelius.
Būdami minioje: būkite kuo toliau nuo scenos; jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūti minios centre ar pačiame pakraštyje; nesiartinkite prie neblaivių, agresyviai nusiteikusių žmonių; jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti minios pakraštyje; judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objektų; jeigu patekote į didelę spūstį, laikykite rankas ties diafragma arba šonuose, sulenktas per alkūnes - minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam; nelaikykite rankų kišenėse; nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų - gyvybė brangesnė.
Elgesys apiplėšimo, sprogimo ar įkaitų atveju
Jei viešose vietose vyksta apiplėšimas su ginklais svarbu išlikti ramiam, nekalbėti kai neklausia, neverkti, neatsisakyti maisto ar kitų pasiūlymų, nesiginčyti ir stengtis išlikti draugiškiems. Apiplėšime, kur yra net keli žmonės, svarbiausia išgyventi pirmas 15-45 min., nes praėjus tiek laiko mažesnė tikimybė, kad tave sužeis.
Kaip elgtis įvykus sprogimui? Nedelsiant palikite sprogimo vietą. Jei esate pastate, stenkitės kuo greičiau iš jo išeiti. Atsitraukite nuo langų ir kitų stiklinių paviršių. Atsigulkite ant žemės, uždenkite galvą rankomis. Jei įmanoma, padėkite sužeistiesiems. Informuokite specialiąsias tarnybas apie įvykį.
Ką daryti, jeigu jus paėmė įkaitu? Stenkitės išlikti ramūs ir kontroliuoti savo emocijas. Nesiimkite jokių veiksmų be įkaitų laikytojų nurodymo. Nekelkite įkaitų laikytojams jokių klausimų. Jei įmanoma, stenkitės įsiminti kuo daugiau informacijos apie įkaitų laikytojus. Laukti, kol bus pradėta gelbėjimo operacija.
Ką daryti radus įtartiną siuntinį ar pakuotę
Gavus nežinomą ir įtartiną siuntinį reikia pranešti policijai, nes negalite žinoti, kas yra viduje ir ar tai pavojinga. Jei radote neaiškią pakuotę ar dėžę, atsitraukite tolyn ir jos nejudinkite, nevartykite ir net nelieskite. Atsitraukę saugiu atstumu apskambinkite policijai - jie žinos, ką daryti. Nereikia bijoti skambinti policijai jei jūs nežinote ar tai yra pavojinga.
Psichologinė pagalba ir informacija mokiniams
Karas ir kiti kritiniai įvykiai gali sukelti sunkumų valdyti emocijas ar nuraminti natūraliai kylančią paniką. Bendruomenėms, organizacijoms ir šeimoms, susiduriančioms su krizėmis, pagalbą gali suteikti Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda. Sveikatos apsaugos ministerija yra sukūrusi svetainę www.pagalbasau.lt, kurioje galima rasti patarimus ir pagalbą įvairiais emocinės sveikatos klausimais.
Mokinius, kaip ir kiekvieną suaugusįjį, neišvengiamai pasiekia informacija apie karą. Todėl turime nevengti su mokiniais aiškiai, tiesiai ir užtikrintai kalbėti apie karo realybę. Svarbu prisiminti, kad jūsų saugumas yra svarbiausias.
Praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje ir informacija apie ekstremaliąsias situacijas
Lietuvoje pastaraisiais metais buvo paskelbta nemažai savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų dėl įvairių priežasčių: pavojus saugomai teritorijai, gresiantys potvyniai, stichiniai meteorologiniai reiškiniai sukėlę žemės ūkio augalų žūtį. Žinoti, kokie pavojai gali kilti jūsų regione ir kaip jiems pasiruošti, yra labai svarbu.
| Data | Savivaldybė | Priežastis |
|---|---|---|
| 2023-01-16 | Elektrėnų | Pavojus saugomai teritorijai (Ilgio ornitologinis draustinis) |
| 2023-02-09 | Zarasų raj. | Gresiantis potvynis ir generatoriaus gedimas |
| 2023-06-09 | Šilutės raj. | Stichiniai meteorologiniai reiškiniai, žemės ūkio augalų žūtis |
| 2023-06-14 | Kretingos, Šakių, Pakruojo, Telšių raj. | Stichiniai meteorologiniai reiškiniai, žemės ūkio augalų žūtis |
| 2023-07-05 | Anykščių raj. | Sausros augalų vegetacijos laikotarpiu |
Informacijos patikra ir dėmesingumas
Pasitikrinkite informaciją ir neskubėkite. Svarbu išsiugdyti įprotį pasitikrinti pateikiamą informaciją ar pasitarti su patikimais žmonėmis prieš atliekant veiksmus. Kitas svarbus veiksnys yra dėmesingumas, nes socialinė inžinerija remiasi skubinimu priimti sprendimus, nespėjus apgalvoti ir pasverti jų būtinumo ir reikalingumo, tikintis, kad elgsitės impulsyviai ir neracionaliai.
Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui, - akcentuoja J. Ruzgaitė.
tags: #socialinio #pobudzio #pavojai #vikipedija