Darbo tikslas - išsiaiškinti kaip humanistinė socialinio darbo teorija yra taikoma socialiniame darbe, aptarti principus ir metodus, kurie formuoja klientą orientuotosios pagalbos praktiką. Susipažinsime su C. R. Rodžerso į klientą orientuotos teorijos taikymu, jos pagrindiniais postulatais ir sąlygomis teigiamiems pokyčiams. Taip pat trumpai apžvelgsime Maslovo poreikių hierarchiją ir jos taikymą darbe su žmonėmis, kuriant sąlygas savirealizacijai bei asmenybės augimui. Humanistas socialinis darbuotojas įsipareigoja remtis pagarba klientui, nuoširdumu ir besąlygiška teigiama pagarba, kuri išlaisvina asmenybės augimo galimybes.
Humanistinės ir egzistencialistinės nuostatos socialiniame darbe
Žmogaus savirealizacijos poreikis laikomas pagrindiniu rodikliu žmogaus brendimui. Carlas R. Rodžersas laikė savirealizaciją įgimtą kiekvieno žmogaus prigimties dalimi ir teigė, kad savirealizacijos motyvas yra įgimtas polinkis ugdyti savo gebėjimus, kurie palaikytų ar stiprintų asmenybę. Žmogui gyvenimo prasmės reikia ieškoti savyje, nes jis turi begalę galimybių, kurias privalo visapusiškai įgyvendinti. Savirealizacijos motyvas padeda individui tapti socialiam, bendradarbiaujančiam, kūrybingam, jei jis išlieka laisvas nuo kitų žmonių įtakos. Taikant į klientą orientuotą teoriją, socialinis darbuotojas elgiasi su klientu nuoširdžiai, rūpiningai ir parodo neteisiantį supratimą, taip skatindamas augimą.
Į klientą orientuotos (rožverio) terapijos pagrindai
- Esminė prielaida - asmenybės augimo galimybės bus išlaisvintos, jei konsultantas elgsis su klientu autentiškai, besąlygiškai teigiamai ir empatiškai.
- Individas gali tinkamai vystytis tik tada, kai gauna besąlygiškai teigiamą aplinkinių dėmesį ir nėra suformuotų įsikirtusių vertės sąlygų.
- Darbuotojas savo draugišku, rūpestingu ir pagarbiu požiūriu į klientą padeda jam laisvai reikšti jausmus, kurie yra susiję su kliento problema.
- Taikant į klientą orientuotą teoriją, socialinis darbuotojas neduoda patarimų, nediskutuoja, neinterpretuoja, neteikia siūlymų. Individo savirealizacijos motyvas leidžia individui pats apsispręsti, kas jam yra geriausia.
Esminė į klientą orientuotos (kliento-centro) terapijos idėja - sukurti tokias sąlygas, kuriose klientas galėtų augti ir savarankiškai spręsti problemas. Darbuotojas savo draugišku, neribotu ir pagarbiu požiūriu skatina kliento savivertę ir autonominį įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Tokios sąlygos yra ne tik terapijos, bet ir socialinio darbo kasdienės praktikos dalis.
Maslow poreikių hierarchija taikymas socialiniame darbe
Maslow apparatas pabrėžia poreikių hierarchiją nuo fiziologinių iki savirealizacijos poreikių. Fiziologiniai poreikiai - pagrindiniai žmogaus išlikimui būtini gebėjimai: maistas, vanduo, apranga, sveikata. Svarbu užtikrinti saugumą ir stabilumą: jausmas, kad nėra grėsmės fiziškai ar finansiškai, gali sumažinti nerimo lygį. Priklausomybės ir meilės poreikis, socialiniai ryšiai ir priklausomybė - poreikiai priklausyti, būti mylimam ir gerbiamam. Socialinis darbuotojas kuria aplinką, kurioje klientas gali išreikšti jausmus, užmegzti tarpusavio santykius ir jaustis priimtas bei saugus.
Maslow poreikių hierarchija siūlo prioritetizuotą požiūrį į intervencijas: pirmiausia užtikrinti saugumą ir fiziologinius poreikius, tada skatinti priklausymo ir meilės poreikius, o aukščiau - savęs realizacijos siekį. Humanistinės terapijos požiūriu, kai klientas jaučia saugumą ir supratimą, jis lengviau priima naujas patirtis, ugdo pasitikėjimą savimi ir gebėjimą kurti prasmingą gyvenimą. Maslow atstovavo idėjai, kad žmogaus poreikiai turi būti patenkinti hierarchine tvarka, tačiau praktikoje aiškinant socialinį darbą svarbu atsižvelgti į individualius klientų kontekstus ir jų reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Organizacijos elgsenos teorijos socialiniame darbe
Humanistinės psichologijos įtaka socialiniam darbui
Humanistinė psichologija pabrėžia žmogaus unikalumą, autentišką augimą ir savivertės stiprinimą. Socialiniam darbui ši teorija suteikia kryptį, kaip sukurti teigiamą, besąlygiškai teigiamą aplinką, kurioje klientas gali būti atviras, išlaisvintas nuo psyichikos įtvarų ir įgyja galimybę keisti savo gyvenimą. Autentiškumas, empatinis supratimas ir besąlygiškas teigiamas priėmimas tampa esminiais socialinio darbuotojo elgesio komponentais, skatinančiais kliento savireguliaciją ir atsakomybę už pareigas sau ir kitiems.
Praktinės taikymo gairės socialiniame darbe
- Kurti kliento orientuotas, autentiškas ir besąlygiškai teigiamas tarpusavio santykio sąlygas, kurios leidžia klientui atvirai išreikšti jausmus ir problemas.
- Nedirigti, neinterpretuoti ir neduoti sprendimų iš šono - skatinti klientą pats pasirinkti veiksmus ir kryptis.
- Atkreipti dėmesį į Maslow hierarchiją: užtikrinti pagrindinius fiziologinius poreikius ir saugumą, prieš pradedant gilintis į aukštesnius poreikius ir savirealizaciją.
- Taikyti individualizuotą požiūrį remiantis klientų kontekstu, kultūra ir patirtimi, siekiant palaikyti jų autonomiją ir savarankiškumą.
- Naudoti pedagoginius, socialinius ir psichoterapinius metodus derinant jų tinkamumą konkrečiai situacijai.
Socialinio darbo metodai ir priemonės
- Bendrieji metodai: socialiniai diagnostikos metodai, kultūrinė animacija, projekto metodas, savipagalbos ir tarpusavio pagalbos metodai.
- Individualūs metodai: pokalbis ir interviu, atvejo analizė, stebėjimas, situacijos analizė, socialinės sąveikos analizė, ugdymo ir įtraukimo į visuomeninį gyvenimą metodai.
- Grupiniai ir bendradarbiavimo metodai: bendradarbiavimas su tėvais, vaikais, jaunimu ir vyresniaisiais, tarpusavio paramos skatinimas.
- Pedagoginės korekcijos ir psichoterapinės technikos: patologijų korekcija, problemų sprendimo įgūdžių lavinimas, laisvalaikio organizavimas, ugdymas, socialinis aptarnavimas ir konsultavimas.
Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenėje - ypatingas kontekstas, kuriame svarbu būti vietos gyventoju, gerai pažinti bendruomenės kultūrą, tradicijas ir iššūkius. Gurjanovos nuomonė apie galimą kvalifikuoto specialisto trūkumą rodo, kad bet kuris, kas myli darbą su žmonėmis, gali tapti socialiniu pedagogu, jeigu turi tinkamą asmeninį ir profesinį pasirengimą. Darbo tikslas - padėti mikrosociumo gyventojams pagerinti gyvenimo kokybę ir įveikti socialinius bei ekonominius sunkumus. Tarp pagrindinių užduočių - šeimos planavimas, vaikų ir jaunimo ugdymas, socialinė vaikų apsauga, krizių įveikimas, pagalba senjorams, įvaikinimas ir integracijos problemos.
Kaime bendruomenės socialinis pedagogas turi būti aktyvus, iniciatyvus ir gebantis individualiai prieiti prie žmonių, sugebėdamas sudominti ir įtraukti į naudingą veiklą. Darbo sritys apima šeimos santykių stiprinimą, vaikų auklėjimą, kultūrinį laisvalaikį, profesinę orientaciją, įsidarbinimą ir krizių valdymą. Socialiniai pedagogai padeda įveikti socialinę atskirtį, skatina socialinę integraciją, teikia pagalbą ir teisinių klausimų konsultacijas bei padeda įgyti papildomą įgūdžių įsidarbinant ar grįžtant į švietimo sistemą.
Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė - psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė.
Apibendrinant galima teigti, kad humanistinės teorijos teikia praktinį pagrindą socialiniam darbui: pareiškimas, kad žmogus turi savirealizacijos potencialą, o darbuotojas turi suteikti aplinką, kurioje klientas gali augti. Maslow hierarchija padeda prioritetinti intervencijas, o Rodžerso principai - lydėti klientą jo kelionėje į autonomiją ir savarankiškumą. Socialinis darbas, pagrįstas etika, empatija ir pagarba žmogaus vertybei, skatina teigiamus pokyčius ir skatina klientus įsitraukti į savo gyvenimo sprendimus.
Taip pat skaitykite: Colemano socialinės teorijos analizė
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo teorijų egzaminas
tags: #humanistines #teorijos #taikymas #socialiniame #darbe