Neretas vaikas bijo likti vienas namuose. Ši baimė gali pasireikšti įvairiais būdais - nuo nenoro miegoti vienam iki atsisakymo lankyti mokyklą. Svarbu suprasti, kodėl ši baimė atsiranda ir kaip galime padėti vaikui ją įveikti.
Atsiskyrimo nerimas: normali raidos dalis
Atsiskyrimo nerimas - tai nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai mamos arba tėčio. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Tai laikotarpis, kai mažylis pradeda suvokti, kad yra atskiras nuo savo tėvų, tačiau dar nesugeba pilnai suprasti, kad tėvai visada sugrįš.
Kada atsiranda atsiskyrimo nerimas?
Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 6-8 mėnesių amžiaus, kai mažylis pradeda suprasti, jog daiktai ir toliau egzistuoja, net kai jų nematyti. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams.
Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.
Nors atsiskyrimo nerimas gali būti varginantis, svarbu suprasti, kad tai yra teigiamas ženklas. Tai rodo, jog tarp jūsų ir mažylio susiformavęs prasmingas ryšys, jūsų mažylis suvokia objektų pastovumą, vaikas aktyviai reiškia savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Vidutiniškai tokie atsiskyrimo nerimo epizodai tęsiasi 2-3 savaites. Trys ryškiausi epizodai varijuoja apie 8-9 mėnesiais, 15-18 mėnesių bei prieš pat 3 metus.
Vaikų baimių priežastys
Vaikų baimės priežastys gali būti įvairios, tiek psichologinės, tiek aplinkos:
- Psichologiniai veiksniai:
- Emocinis saugumas ir prieraišumo stilius
- Laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas
- Baimė kaip pykčio išraiška
- Įgimtas jautrumas
- Aplinkos poveikis:
- Tėvų elgesys
- Traumos ir skausmingos patirtys
- Nesaugios augimo sąlygos
- Aplinkos informacija
Kaip atsiskyrimo nerimas pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais?
Vaikų baimės ir nerimas kinta priklausomai nuo amžiaus. Štai keletas pavyzdžių:
- 1 metai: Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
- 2 metai: Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai.
- 3-4 metai: Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
- 5 metai: Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
- 6 metai: Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
- 7-8 metai: Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
- 9-12 metai: Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
- Paauglystė: Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.
10 paprastų dalykų, kaip sumažinti nerimą prieš miegą | Išsiskyrimo nerimas vaikams
Kaip suprasti, kad vaikas bijo?
Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:
- Sunkumais užmigti/nemiga
- Apetito pokyčiais
- Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų
- Sunkumu kvėpuoti
- Nuolatiniu nerimastingumu
- Nagų kramtymu
- Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.
Patarimai, kaip padėti vaikui įveikti baimę
Štai keletas patarimų, kaip padėti mažyliui ir sau šį laikotarpį išgyventi bent kiek lengviau:
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
- Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
- Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
- Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke.
- Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
- Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
- Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama.
- Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
- Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai.
- Net jei einate į kitą kambarį, visad pagaukite mažylio akių kontaktą ir pasakykite kur einate ir kada grįšite.
- Periodiškai žaiskite kukūū su žaisliukais ir vienas kitu.
- Treniruokitės atsiskyrimą namuose - mažyliui žaidžiant, periodiškai jį palikite (saugioje aplinkoje) vieną. Kaskart vis ilgiau.
- Treniruokitės atsiskyrimą su artimaisiais - palikite mažylį žaisti su tėčiu ar močiute, teta, seneliu ar kitu asmeniu, kurį vaikas “pripažįsta”.
- Jei galite planuoti kada turėsite palikti mažylį, suplanuokite, kad jis nebūtų alkanas, pavargęs ar nemiegojęs.
- Turėkite savo trumpą, bet smagų atsisveikinimo ritualą.
- Jei žinote kokiu metu grįšite namo (po pietų miego, kai bus laikas vakarienei ir pan) - taip ir sakykite. Jei mažyliai dar nepažįsta laikrodžio, penkta valanda jiems nieko nereiškia.
Vaikų baimė miegoti: priežastys ir sprendimai
Viena iš dažniausių vaikų baimių - baimė miegoti.
- Dažniausios priežastys:
- Atsiskyrimo baimė ir nesaugus prieraišumas.
- Simbolinis mąstymas ir baimė tamsoje gyvenančių „monstrų“.
- Dideli įvykiai šeimoje, sukeliantys nerimą.
- Neatitikimas tarp vaiko raidos ir tėvų lūkesčių dėl miego atskirai.
- Konfliktai tarp tėvų dėl miegojimo su vaiku.
- Simptomai ir požymiai:
- Išsakoma žodžiais baimė.
- Negalėjimas užmigti.
- Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas.
- Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą.
- Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
- Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą.
- Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
- Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.
Kaip padėti vaikui įveikti baimę miegoti?
- Nenuvertinkite vaiko baimės.
- Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje.
- Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
- Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu.
- Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą.
- Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
- Saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
- Apsilankykite pas gydytoją ir pasidarykite kraujo tyrimus, kad įsitikintumėte, jog vaikui netrūksta vitamino D, Omega 3 ar kitų svarbių medžiagų.
Atsiskyrimo nerimas mokykloje
Mokinukai jau sugužėjo į klases, tačiau patys mažiausieji - pradinukai - gali jausti nerimą dėl atsiskyrimo nuo tėvų. Atsiskyrimo nerimas vaikams kyla tuomet, kai jie turi atsiskirti nuo Jūsų ne savo noru. Šis nerimas visiškai normalus. Net ir vyresni vaikai gali jį jausti, ypač patekę į naują aplinką (pvz., pakeitė mokyklą, išvyko į stovyklą, apsilankė gimtadienyje, kur daug nepažįstamų žmonių ir pan.).
Kaip padėti vaikui, patiriančiam išsiskyrimo nerimą mokykloje?
- Empatija: Supraskite, kad Jūsų vaikas dar daug nežino, turi mažiau patirties nei Jūs.
- Sukurkite ramaus ryto rutiną: Kruopščiai planuodami savo dienotvarkę, galite sumažinti ryto stresą.
- Užtikrinkite, kad mokykla būtų saugi vieta: Turite būti tikri, kad jūsų vaiko mokykla yra saugi vieta.
- Adaptuokite mokyklinę aplinką: Pasikalbėkite su savo vaiko mokytoja ar direktoriumi, ką galima pritaikyti mokyklos aplinkoje, kad vaikas jaustųsi saugiai.
- Sukurkite atsisveikinimo rutiną: Atsisveikindami galite pasidalyti su vaiku kažkuo, ką jis saugo kaip priminimą apie jus.
- Skirkite vaikui specialų vaidmenį: Pasitarkite su mokytoja, kokį darbą galėtų atlikti Jūsų vaikas, kad pasijustų svarbus.
- Rūpinkitės savimi: Suprantama, kad Jums taip pat gali kilti nerimas, tačiau stenkitės nuraminti savo nervinę sistemą, išlikite pozityvūs.
Tam tikras išsiskyrimo nerimas yra būdingas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mažiems vaikams iki 5 ar 6 metų amžiaus. Jei jūsų vaikas daug dienų ar savaičių patiria didelį susirūpinimą ir po kelių minučių mokykloje neatsigauna, tai yra ženklas, kad jūsų vaikui gali prireikti papildomos paramos. Jei jūsų vaikas, sulaukęs 8 metų, vis dar nerimauja dėl išsiskyrimo, tai gali būti ženklas, kad jums reikia profesionalios pagalbos.
Kada kreiptis į specialistus?
Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė, t.y. vaikas iki 2-3-ejų metų niekada nerodė ir nerodo jokių, net ir pačių menkiausių atsiskyrimo nerimų ženklų. Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Pagalba įveikiant baimę:
- Žaidimo terapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Emocinis intelektas
| Amžius | Baimės |
|---|---|
| 1 metai | Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės |
| 2 metai | Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų |
| 3-4 metai | Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų |
| 5 metai | Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai |
| 6 metai | Antgamtinės būtybės, kūno sužalojimai, griaustinis, tamsa, pasilikimas vienam |
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai