Vaiko raida ir tėvo vaidmuo ugdyme

Vaiko auginimas dažniausiai priskiriamas motinoms, tačiau pamažu šis vaidmuo keičiasi, o įvairių sričių specialistai vis dažniau prabyla apie tėvo svarbą auklėjimo procese. Vaikas gimsta iš dviejų, rūpintis ir jį ugdyti turėtų taip pat du žmonės - tėtis ir mama. Ypač ankstyvuoju vaiko gyvenimo periodu, t.y. bent iki 7 metų. Tai laikas, kai kiekvieno vaikučio emociniai rezervai turėtų būti nuolat pildomi meile, palaikymu, parama, nukreipimu, mokymu, tinkamu drausminimu, moralinėmis vertybėmis.

Tėvo ir mamos vaidmenys yra skirtingi, tačiau abu vienodai svarbūs: „Vaiko ryšys su mama ir tėčiu skiriasi, tačiau jie abu yra vienodai svarbūs. Mama nuo pat gimimo supranta vaiko norus, patenkina visus poreikius. Mamos apkabinimas suteikia ramybę, o tėtis vaiko gyvenimui įneša įvairovės, todėl svarbu, kad tėtis su dukra ar sūnumi atrastų savo žaidimus, savo maudymosi būdus, nesistengiant viską daryti taip, kaip daro mama. Tėtis vaikui taip pat suteikia stabilumo, stiprybės jausmą.“

Tėvo įtaka vaikų emocinei ir socialinei raidai

Psichologės teigimu, jei tėvas neskiria dėmesio, neleidžia laiko su vaiku arba vaikas auga be tėvo, jam gali būti sunkiau prisitaikyti darželyje, mokykloje, sunkiau susirasti draugų, labiau norisi neklausyti mamos ir elgtis netinkamai. Praktikoje tenka matyti emociškai apleistus vaikus, kuriems sunku prisitaikyti darželyje, mokykloje, jie neturi draugų, blogai elgiasi su kitais šeimos nariais. Ir dažnai paaiškėja, kad jų tėčiai dirba užsienyje arba yra emociškai nepasiekiami, atsiriboję, dalyvaujantys šeimos gyvenime „tik fiziškai“.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie turi stiprų ir palaikantį ryšį su tėvu, dažniau jaučiasi saugūs ir labiau pasitiki savimi. Jautrūs ir palaikantys tėvai prisideda prie didesnės vaikų socialinės kompetencijos ir geresnių santykių su bendraamžiais. Šis ryšys taip pat padeda vaikams geriau reguliuoti emocijas ir išvengti elgesio problemų.

Berniukai ir mergaitės: skirtingi poreikiai

Psichologė pažymi, jog tėvo vaidmuo vaiko gyvenime priklauso ir nuo kūdikio lyties. „Berniukams tėčiai yra svarbus vyriško elgesio modelis. Dažnu atveju, sūnus su tėčiu gauna daugiau laisvės išbandyti savo jėgas: aukštai lipti, šokti, bėgti. Mergaitės tėčio elgesio nesimoko, tačiau iš jo reikalingas emocinis palaikymas, globa. Tėtis parodo, kokie santykiai gali būti su vyru - tikėtina, jog užaugusi dukra ieškos tokių savybių ir savo partneryje.“

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, patyrusiems smurtą

Tėvas vaikui turėtų mokyti fizinio aktyvumo, nes jam taip lengviau užmegzti ryšį su savo vaiku. Tai teikia džiaugsmo abiem pusėms - ir tėvui, ir vaikui. Jeigu su tėčiu vaikas užsiima fizine veikla - bėgioja, važinėja dviračiu, kala plaktuku, pjauna peiliu ir pan., tai rodo, jog tėtis supažindina vaiką su jo kūno gebėjimais. Be to, leisdamas atlikti tam tikrus darbus parodo pasitikėjimą, kad vaiko kūnas puikiai veikia.

Tėvo vaidmuo kaip autoriteto ir ribų nustatytojo

Tėtis turėtų būti tas, kuris užbrėžia ribas, o ne mama, kuri vaiką myli besąlygiškai. Tėtis nustatyti taisykles geba tvirčiau ir drąsiau, nes jis yra truputį „per atstumą“ truputį už mamos. Jis saugo ir žmoną, ir savo vaikus nuo išorinio pasaulio grėsmių ir tuo pačiu metu parodo vaikui, kur yra tos ribos, kurių peržengti negalima, nes nesaugu. Vaikai į tėvo nustatomas taisykles reaguoja natūraliau, vaikui tai tarsi savaime suprantama, kad tėtis griežtesnis.

Galima pasakyti labai paprastai: tėvas yra įstatymas, o jeigu jis nustumiamas į šalį ir jo nuomonės nepaisoma, tai rodo, kad galima daryti ką tik panorėjus. Vaikai greitai išmoksta - truputėlį pamanipuliuoji moteriškėmis ir turi visa, ką nori, nereikia laikytis jokių ribų, jokių taisyklių ir jokių įstatymų.

Tėvo kaip pavyzdžio svarba

Atlikta begalė tyrimų, kurie byloja, jei tėvas šeimoje buvo autoritetas, atliko savo vaidmenį, tų vaikų pažintiniai gebėjimai aukštesni. Kadangi tėvas vaiką myli sąlygine meile, t. y. už konkrečiai nuveiktus darbus, giria už tai, vaikas natūraliai auga smalsesnis, norintis įsiteikti, nuolat lavinantis savo gebėjimus.

Elgtis tėviškai - ir tėvu, ir motina reikia išmokti būti, tai nėra jokia duotybė. Neretai tėvu norima tapti teoriškai - „Gal jau reikėtų?“, bet iš tikrųjų nesuprantama, kad reikia su vaiku megzti ryšį, skirti tam laiko ir dėmesio ir pan. Tėvas beveik viską, ką daro mama, irgi gali atlikti, bet savaip - tėviškai. Pavyzdžiui, mama vaiką maitina šaukštuku, tėvas, likęs vienas, parodys vaikui, kaip tą šaukštą įsidėti į burną. Ir tai dažniausiai pavyksta, nes tėvas siekia vaiką apsaugoti globaliai, smulkmenos jam nėra svarbu.

Taip pat skaitykite: Globos išmokos: ką reikia žinoti

Šeimos modelių kaita ir praktiniai iššūkiai

Zajdel savo darbe apžvelgia istorines žinias nuo Neolito laikų, kuomet tėvas (kaip ir visi vyrai) medžiojo, tęsė giminę, saugojo ir rūpinosi savo mažąja šeima, taip pat dalyvaudavo išplėstinės šeimos (genties) vyresniųjų susirinkimuose. Pastoracinėje (krikščioniškojoje) kultūroje vyro vaidmuo tapo dar reikšmingesnis, tėvo įtaka - absoliuti. Vaikų auklėjimas buvo paremtas nuolankumu ir pagarba šeimos galvai. Taigi, tradicinis šeimos modelis paremtas vertikalia hierarchija, kur viršūnėje vienas valdantysis - vyras, tėvas, šeimos galva.

Tik XVIII amžiaus antroje pusėje, kai jaunuoliams atsirado galimybės uždirbti savo lėšas, tėvo įtaka miesto šeimose ėmė silpnėti. Tačiau kaimo šeimose stiprus patriarchatas išliko iki XIX amžiaus ir tai garantavo santuokos pastovumą, šeimos ilgaamžiškumą. Keičiantis istorijos etapams, be abejo, kinta ir tėčio vaidmuo. Tas, kuris buvo geras tėvas rinkėjų - medžiotojų ar amatininkų šeimoje, šiuo laikotarpiu būtų vertinamas kaip tironas, neleidžiantis išsiskleisti vaiko asmenybei, jo įgimtiems talentams, nesuteikiantis pakankamai šilumos ir emocinio palaikymo. Šiandien kalbame apie vaikų ir suaugusiųjų emocinius poreikius, socialinius įgūdžius, emocinį intelektą.

Šiuolaikinės tendencijos ir tyrimų duomenys

Siekiant suprasti, koks yra šiuolaikinių šeimų požiūris į tėčio vaidmenį, Zajdel tyrimo dalyviais buvo pasirinkti pirmų - trečių klasių mokiniai ir jų tėveliai. Atsakydami į pirmąjį klausimą vaikai pažymėjo, kad 95 proc. mamų padeda jiems atlikti namų darbus ir tik 5 proc. tėčių skiria tam savo laiko. Tėvų nuomone skirtumas nėra toks didelis, jų atsakymai tokie: 60 proc. mamų, 15 proc. tėčių ir 25 proc. abu tėvai padeda savo vaikams ruošti namų darbus.

Pokalbio su tyrėjais metu tėčiai sakė, kad retai padeda vaikams, nes yra labai užimti darbe, jaučia, kad jiems trūksta kantrybės su vaikais ir planuoja labiau padėti tuomet, kai vaikai užaugs ir užduotys bus „rimtesnės“. Dauguma apklausoje dalyvavusių tėčių ignoravo faktą, kad jų parama šiame vaiko raidos etape (7-10 metų) yra labai svarbi ir turi lemiamos reikšmės vaiko vystymuisi.

Vaikai taip pat dažniau mato savo mamas ruošiančias jiems užkandžius. Jų vertinimu 90 proc. mamų tai daro nuolat ir 10 proc. tėvų ruošia kartu; vaikai nepažymėjo, kad matė tėčius ruošiančius jiems maistą. Tačiau tėvai nori tikėti, kad maistą ruošia kartu, o vaikai šioje veikloje suvokia tik savo mamas. Tyrime dalyvavę tėčiai pasakojo, kad jie „perka maistą, parneša bulves į namus, padeda duoną ar sviestą ant stalo“, todėl, jų požiūriu, jie tuo pakankamai padeda. Kai mamos buvo toliau klausinėjamos šia tema, jos dažnai pabrėžė, kad būna paliktos vienos atlikti šią užduotį, nes jų vyrai turi „kitų reikalų“ ir negali gaminti maisto arba jie netinkamai gamina.

Taip pat skaitykite: Pagalba auginant neįgalų vaiką

Skyrybos, mobilumas ir vienišas ugdymas

Susirūpinimą kelia vis didėjantis skyrybų skaičius ir tai, kad dažniausiai vaikų priežiūra bei ugdymas yra paliekami mamų atsakomybei. Pastaruoju metu populiarus darbas toli nuo namų, kitoje valstybėje ar mieste, taip pat prisideda prie to, kad vaikai yra ugdomi tik vieno iš gimdytojų, dažniausiai mamos. Kai kuriais atvejais tai tėčiai, kuriems yra būtina pagalba dėl psichikos sutrikimų, priklausomybės ligų, taip pat dėl jų pačių trauminių vaikystės išgyvenimų.

Kaip prisitaikyti, kai vaiko tėtis negali dalyvauti jo gyvenime? Pirmiausia, gerbti jo įvaizdį, jausti dėkingumą už tai, kad prisidėjo prie vaikelio atėjimo į pasaulį. Vaikuose būtina pastebėti tai, ką jie turi iš tėčio, nes neabejotinai didelė dalis jo gyvuoja juose: „tavo šypsena man primena tavo tėtį, jis taip gražiai šypsojosi“, „tavo tėtis taip pat mėgsta skaičius ir matematiką“ ir pan. Vaikai mato ir jaučia, kad turi kažką, kas nėra iš mamos. Tai yra jų tėčių istorijos ir jiems reikia jas sužinoti, kad užpildytų didelę savo asmenybės dalį.

Teigiamas tėvo vaizdinys ir alternatyvūs pavyzdžiai

Teigiamas tėvo vaizdinys vaikui gali iš dalies kompensuoti jo fizinį nebuvimą: „Vaikas net jei tėvo nėra fiziškai, savo sąmonėje vis tiek turi susikūręs kažkokį vaizdinį, o susikuria jį iš nuotrupų, fantazijų, mamos komentarų, aplinkos. Arba apie tikrą, kuris buvo, arba apie įsivaizduojamą, etaloninį, tėvą. Kartais tai gali iš dalies kompensuoti jo nebuvimą, bet labai svarbu elgtis taip, kad tas vaizdinys būtų pozityvus.“

Jeigu netenkama tėvo, berniukui vis tiek reikia su kuo nors susitapatinti, tai gali būti senelis, dėdė ar net koks nors pasakų herojus. Mergaitė mėgdžioja mamą, bet jai blogai tai, kad ji nesupras, kaip atrodo santykis su kita žmonijos puse, t. y. vyrais. Artimieji labai padėtų mažiesiems augti pilnaverčiais žmonėmis rodydami pagarbą jam.

Ką praktikoje gali daryti tėvai ir visuomenė?

• Skatinti lygiavertį tėvų vaidmenį: vienodai vertinti tėvo ir mamos vaidmenis vaiko auginimo procese galėtų padėti kalbėjimas ne apie mamą ir vaiką, kaip neretai vis dar yra įprasta, o apie tėvus ir vaiką.
• Palaikyti tėvus: moteriai, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali gyventi su vaiko tėvu, vis tiek privalu jį gerbti dėl savo vaikų ir nerodyti menkinimo.
• Leisti tėvams užsiimti fizine veikla su vaikais ir nustatyti ribas: tėvo užduotis - parodyti ribas, saugumą ir skatinti fizinį aktyvumą.
• Ugdyti teigiamą tėvo vaizdinį vaikui mėginant kompensuoti nebuvimą arba silpną dalyvavimą.
• Visuomeninė parama: šalyse, kuriose tėvams suteikiamos vienodos vaiko priežiūros atostogos, tėvai yra aktyviau įtraukiami į vaikų auginimą.

Lygiavertis šeimos modelis - realybė ar tikslas?

„Šiuo metu dirbu šeimoje, kurioje abu tėvai lygiaverčiai - nėra taip, kad mama už viską atsakinga. Jie abu yra vienodai pasiskirstę darbus arba jiems tai pavyksta natūraliai,“ - pastebi auklė Diana Gabriūnaitė. El. Psichologės teigimu, vienodai vertinti tėvo ir mamos vaidmenis vaiko auginimo procese galėtų padėti kalbėjimas ne apie mamą ir vaiką, o apie tėvus ir vaiką. Kad tendencijos pamažu keičiasi, pastebi ir kiti specialistai: požiūris, kad vaiko auginimas - mamos reikalas, po truputį keičiasi, o šis pokytis naudingas ir reikalingas tiek vaikams, tiek patiems tėvams.

Kelios praktinės rekomendacijos tėvams

1. Skirkite laiko kasdienei bendravimo praktikai: net paprasti žaidimai, slėpynės, pirmasis guzas - svarbūs ryšio formavimuisi.
2. Aktyviai dalyvaukite ugdyme: padėkite ruošti namų darbus, eikite su vaiku į mokyklos susirinkimus, pas gydytoją.
3. Rodykite pagarbą vienas kitam: vaikai mokosi iš tėvų santykių pavyzdžio.
4. Formuokite pozityvų tėvo vaizdinį, ypač jei fiziškai jo nėra: pasakokite apie geras savybes, leiskite vaikui pažinti ir suprasti jo istoriją.
5. Kreipkitės pagalbos, jei reikia: kai tėvas turi psichikos ar priklausomybės problemas, šeimai reikalinga profesionali pagalba.

Sritys	Tėčio įtaka
Emocinė raida	Stabilumas, savivertė, emocijų reguliacija
Socialiniai įgūdžiai	Bendraamžių santykiai, socialinė kompetencija
Intelektas ir mokslai	Motyvacija mokytis, kalbiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas
Fizinė veikla	Kūno suvokimas, pasitikėjimas savo gebėjimais
Vertybės ir drausmė	Taisyklių suvokimas, atsakomybė, pagarba

Motina yra priversta biologiškai būti vaiko gyvenime, be to, pati motinystė yra labiau ir puoselėjama ir aukštinama, tačiau vaikai gimsta iš dviejų žmonių - mamos ir tėčio. Kad ir kaip klostytųsi suaugusiųjų gyvenimai, reikia pripažinti, kad vaikui reikalingi jie abu, kad ir skirtingai. Tai, ką gali duoti mama, negali duoti tėtis, ir atvirkščiai.

Tėvo įtaka vaikų elgesiui ir vertybėms yra nepakeičiama: tėvai yra pavyzdys, kaip elgtis, spręsti problemas ir bendrauti su kitais žmonėmis. Per savo veiksmus ir žodžius tėvas formuoja vaikų moralinius ir etinius principus, mokydamas juos sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės.

tags: #vaika #globojantis #tevas